Jau ne vienus metus diskutuojama, kad tikslioji žemdirbystė – ūkininkavimo ateitis, o jos dalimi, neabejojama, taps ir bepilotės skraidyklės. Jos gali nuveikti itin daug naudingų darbų: sėti javus, tarpinius pasėlius, purkšti ar tręšti laukus. Kad tikslusis ūkininkavimas nebūtų tik skambūs žodžiai, ūkininkai siekia, kad agrodronus būtų galima plačiau naudoti savo ūkiuose. Žemdirbiai taip pat norėtų, kad juos būtų galima įsigyti su Europos Sąjungos (ES) parama. Tai padėtų ne tik įgyvendinti Žaliąjį kursą, bet ir tapti konkurencingesniais rinkoje. Techniškai agrodronai jau galėtų dirbti mūsų laukuose, tačiau kelią tam užkerta teisinė bazė.

Padeda apsaugoti pasėlius

Šilalės rajono ūkininko, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) nario Dariaus Viliušio ūkis – mišrus: jis augina javus, laiko pienines karves bei mėsinių galvijų mišrūnus. Įsigyti bepilotę skraidyklę ūkininkas apsisprendė neapsikentęs laukinių žvėrių daromos žalos jo laukuose. Ypač įgriso kukurūzų laukuose puotaujantys šernai. „Pavargau kovoti su žvėrimis ir medžiotojais. Pakėlęs droną matau, ar lauke yra šernų, ar ne. Atsistojęs lauko krašte tikrai nematysiu, ar jame yra žvėrių, o bepilotė skraidyklė ne tik leidžia greičiau juos surasti, bet ir nubaidyti, nes jie išsigąsta skleidžiamo garso ir šviesų. Tai man padeda operatyviau apsaugoti pasėlius“, – savo pasirinkimą pirkti droną motyvavo D.Viliušis.

Tiesa, tai ne vienintelis skraidyklės panaudojimo būdas. Ūkininkui ji yra nepamainoma pagalbininkė ir ganyklose. Šią savaitę iš jo aptvaro ištrūko du veršeliai. Užuot vaikščiojęs ar važinėjęs po apylinkes, jis į dangų pakėlė droną ir per greičiau nei pusvalandį surado nuo bandos atsiskyrusius jauniklius. Beliko tik nuvykti į vietą, paimti juos ir saugiai parvežti į aptvarą. „Sutaupau ir laiko, ir pinigų, nes nereikia važinėti aplink, ieškant veršelių“, – priduria jis.

Viso potencialo neišnaudoja

Tačiau ūkininko įsitikinimu, agrodronai ūkiuose gali nuveikti kur kas daugiau. Šiandieną absoliuti dauguma grūdų augintojų laukus purškia augalų apsaugos priemonėmis, beria trąšas iš prie traktorių prikabinamų purkštuvų, barstytuvų. Net ir preciziškai dirbant žemę, vis tiek į laukus tenka važiuoti su sunkiąją technika, lieka provėžos, o apsisukinėjant galulaukėse – suspaudžiama dirva. Dėl to žemdirbiai jau seniai ieško būdų, kaip galėtų prižiūrėti javus tvariau ir pigiau. D.Viliušis skaičiuoja, kad naujas trąšų barstytuvas kainuoja maždaug tris kartus daugiau nei modernus agrodronas.

„Agrodronu galima barstyti ir sėti tarpinius pasėlius, tręšti laukus. Jis savo našumu prilygsta prikabinamam purkštuvui, o kartais yra net našesnis. Tenka tik apgailestauti, kad mūsų žemės ūkio politikos vairininkams dronas prilygsta pramogai, jie įsivaizduoja, kad mes juos norime naudoti savo džiaugsmui. Tačiau taip nėra. Agrodronai reikalingi darbams, o ne tik žvalgomiesiems skrydžiams. Kai kada sudėtinga nupurkšti, pavyzdžiui, rapsus ar kukurūzus, jų neaplaužius. O 40 l talpos agrodronas pasėlius nupurkštų be jokio vargo. Tereikia jam žemėlapyje nubrėžti darbo zoną, pažymėti ribas, ir jis viską padarys. Netgi vandens apsaugos juostas (melioracijos griovius, upelius) galima pažymėti, ir agrodronas jų neužpurkš, nes jis veikia centimetrų tikslumu“, – įsitikinęs LJŪJS narys D.Viliušis.

D.Viliušis: „Agrodronu galima barstyti ir sėti tarpinius pasėlius, tręšti laukus. Jis savo našumu prilygsta prikabinamam purkštuvui, o kartais yra net našesnis. Tenka tik apgailestauti, kad mūsų žemės ūkio politikos vairininkams dronas prilygsta pramogai.“

Kitose šalyse agrodronus išnaudojant pasėlių priežiūrai sutaupoma ne tik vandens, bet ir pesticidų, jų išpurškiama mažiau, jų panaudojimas tikslesnis. Šios skraidyklės taip pat pritaikytos ligų, kenkėjų stebėsenai. Pritvirtinus specialias kameras, agrodronas gali gerai stebėti ligas, kenkėjus, laukų drėgmės lygį ir trąšų būklę.

D.Viliušis apgailestauja, kad ūkininkai, teikdami paraiškas paramai „Investicijos į žemės ūkio valdas“, negali gauti paramos agrodronams pirkti. Nors ūkininkams keliami vis aukštesni reikalavimai tapti žalesniais ES lygiu, tačiau D.Viliušis atvirai sako, kad iš dalies pati ES stabdo ūkių progresą.

Kitos šalys – priekyje

Agrodronai – jokia naujiena šalyse, kurios negali pasigirti tokiu lygiu reljefu kaip Lietuva. Jie itin reikalingi sunkiai privažiuojamose teritorijose, kuriose auginama žemės ūkio produkcija: ryžiai, vynuogės ir kt. Bepiločių orlaivių pilotas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aeronautikos inžinerijos katedros dėstytojas Paulius Stankūnas sako, kad tiek Lietuvoje, tiek visoje ES agrodronų platesniam naudojimui koją kiša sudėtingas reglamentavimas, šiems skrydžiams iki šiol galioja daug apribojimų. Jo teigimu, gamintojai ne tik gamina žemės ūkiui skirtas bepilotes skraidykles, bet spėjo jas ir išbandyti. „Techniškai agrodronai jau galėtų dirbti mūsų laukuose, tačiau kelią tam užkerta teisės aktai“, – pabrėžia bepiločių skraidyklių pilotas.

Šiandieną, norint valdyti sunkų agrodroną, būtina gauti licenciją, kitus leidimus. Tačiau net ir juos gavus, pasak pašnekovo, ūkininkas vis tiek negalėtų legaliai rūpintis savo pasėliais. „Teisinis reglamentavimas vis dar labai atsilieka nuo praktikos. Inžinieriai nuolat tobulina įrenginius, kad jie dirbtų tiksliau, našiau, tačiau teisinė bazė per daug stipriai vėluoja. Kiek bendraujame su politikais, jie mus išklauso, bet pokyčių, deja, dar nesulaukėme“, –  pagrindinę priežastį, stabdančią bepiločių skraidyklių proveržį, įvardija dronų pilotas P.Stankūnas.

Visiems ta pati tvarka

Transporto kompetencijų agentūros (TKA) Civilinės aviacijos departamento grupės vadovas Egidijus Mykolaitis sako, kad Lietuvoje, kaip ir kitose ES narėse, bepiločių orlaivių naudojimo tvarką nustato 2019 m. gegužės 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/947 bei nacionaliniai teisės aktai.

Pasak jo, bepiločio orlaivio naudojimo taisyklės neskirsto šių skraidyklių pagal naudojimo sritį. Agrodrono, kurio maksimalus kilimo svoris yra, tarkime, 100 kg, naudotojas privalo vadovautis ta pačia tvarka, kuria vadovaujasi ir 250 g sveriančio bepiločio orlaivio naudotojas. „Tiek vienu, tiek kitu atveju tai yra bepilotis orlaivis, skiriasi tik jų skrydžiams keliami reikalavimai“, – sako specialistas.

Kokie leidimai reikalingi pilotams?

Pasiteiravus, ką reikia žinoti, norint gauti leidimą pilotuoti agrodroną, E.Mykolaitis paaiškino, kad skrydžiai skirstomi į šias kategorijas:

·       Atvirosios kategorijos, A3 pakategorė tinkama bepiločiams orlaiviams, kurių maksimali kilimo masė yra iki 25 kg ir bepilotė skraidyklė naudojama retai apgyvendintoje aplinkoje atliekant, pavyzdžiui, filmavimo, fotografavimo, matavimų, dirbamų laukų priežiūros darbus. Pavojingų krovinių gabenimas arba krovinių mėtymas atvirojoje kategorijoje yra draudžiamas. Skrydis galimas tik matomumo zonoje (angl. Visual Line of Sight).

·       Jei skrydis neatitinka atvirosios kategorijos reikalavimų, pavyzdžiui, atliekant stebėjimus norima skristi už matomumo zonos ribų (angl. Extended Visual Line of Sight) galima pasinaudoti Nacionaliniu standartiniu scenarijumi (NSTS). Krovinių mėtymas šioje skrydžių kategorijoje taip pat draudžiamas. Bepiločio orlaivio naudotojas gali pateikti TKA deklaraciją, kad atitinka visas Nacionalinio standartinio scenarijaus sąlygas. Deklaracijos prašymo forma pildoma TKA interneto svetainėje https://sertifikatai.tka.lt. Gavęs patvirtinimą, bepiločio orlaivio naudotojas gali vykdyti skrydžius standartiniame scenarijuje numatytomis sąlygomis be atskiro TKA leidimo kiekvienam skrydžiui.

·       Jei skrydžio metu bus mėtomi kroviniai arba skrydis neatitinka NSTS ar atvirosios kategorijos keliamų reikalavimų (pavyzdžiui, bepiločio orlaivio didžiausia kilimo masė yra didesnė nei 25 kg), reikalingas specialiosios kategorijos naudojimo leidimas, kurį išduoda TKA. Leidimas gali būti išduodamas su galiojimo terminu (pavyzdžiui, visam darbų sezonui), būti pririštas prie konkrečios skrydžių vietos arba galioti visur, kur užtikrinama ta pati antžeminė ir oro rizika.

Anot E.Mykolaičio, visais atvejais, kai bepiločio orlaivio naudotojui kyla klausimų, pageidautina kreiptis į TKA specialistus. „Suteiksime konsultacijas, padėsime naudojimo leidimo gavimo procese, atsakysime į iškilusius klausimus“, – ragino kreiptis visus, norinčius daugiau sužinoti apie agrodronų licenciją Lietuvoje TKA atstovas.

Dėl leidimų kreipiasi vienetai

Kiek Lietuvoje yra licencijuotų agrodronų pilotų, E.Mykolaitis negalėjo tiksliai pasakyti, nes nuotoliniai agrodronų pilotai neturi atskiros registravimo sistemos. Bepiločių orlaivių nuotoliniams pilotams keliami bendri reikalavimai. Pirma, jei skrydis vyksta pagal atvirosios kategorijos reikalavimus, nuotoliniam pilotui gali būti reikalingas A1/3 ar A2 kvalifikacijos pažymėjimas. Antra, jei skrydis vyksta pagal NSTS sąlygas arba specialiojoje kategorijoje, – nuotolinis pilotas privalo turėti STS lygio kvalifikacijos pažymėjimą. Pažymėjimus išduoda TKA. Visais atvejais nuotolinis pilotas turi būti susipažinęs su bepiločio orlaivio naudojimo instrukcija.

„Egzaminai yra bendri, neskirstoma, koks yra bepiločio orlaivio skrydžių tikslas. Nuotoliniams pilotams keliami reikalavimai priklauso nuo skraidyklės svorio, skrydžio vietos ir sąlygų. Todėl statistikos, kaip dažnai agrodronų nuotoliniai pilotai laiko egzaminus, neturime. Apskritai, metų pradžioje juntamas agrodronų naudotojų suaktyvėjimas, sulaukiama daugiau skambučių ar klausimų šia tema. Esminiai klausimai yra apie naudojimo leidimą ir jo gavimo procesą. Deja, tik vienetai pateikia paraiškas naudojimo leidimui gauti“, – pastebi E.Mykolaitis.