Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Valdžios know how: kaip žmogų prilyginti galvijui

Kaip augintojai ir ganytojai rūpinasi bet kokių galvijų ar paukščių savo bandose ar paukštidėse sveikata? Standartizuoja jų laikymo sąlygas, dauginimosi galimybes ir mitybą. Žmonėms gresia tas pats. Valdžia mus maitins ėdžiose ir lesyklose.

Bandai

Jei augini gyvulius ir nori juos suvalgyti ar parduoti suvalgymui, arba, kad ant jų jotų – galvoji, kiek jiems duoti kokių kombinuotų pašarų, kiek ten kokio siloso, šieno, avižų ir pan. Mat yra konkretus standartizuotas tikslas:  tiek kalorijų, toks turi būti svoris pasiektas per tam tikrą laiką, tiek turi būti lašinio, o tiek raumens ir t.t. Bet koks kaimietis žino, kad perkant skerdieną reikia ją sverti nuleidus kraują ir nepriėsdintą prieš pat skerdimą.

Tie, kas nori, kad visi būtų greitai ir pigiai pagal standartą išauginti, pasverti, paskersti ir suvaryti į faršą, išpjautines, lašinius arba kitokius gabaliukus – laiko augintinius tvirtai garduose ir pagal tvarką ėsdina, mėžina, daugina arba dar kažką ten daro. Kartoja ciklą po ciklo ir nesuka galvos.

Tie, kas nori parduoti sveikesne laikomą ekologiška vadinamą mėsą ar kiaušinį – liberalesni. Jie ilgiau palauks, bet brangiau parduos. Leis tai kaimenei po pievą palaigyti, pasirinkti įvairovę – ką čia parupšnojus, palesus ir t.t. Tokius labiau vertina rinkos gurmanai ir net valdžia, kuri teoriškai skatina laisviau laikomų vištų kiaušiniais misti.

Yra išimtinių kategrijų – maistinių arklių ir arabų ristūnų niekas vienodai nešeria. Zoologijos soduose – dar kitaip. Čia nei maistui, nei sportui – grožėjimuisi. Bet faktas tas pats – meniu tvirtai ir be didesnio pasirinkimo teisės nustato bandos savininko jai paskirtasis mitybos žandaras.

Žmonėms

Klausantis ir skaitant dabartinės Lietuvos valdžios pastangas reguliuoti vaikų ir apskritai žmonių maitinimą, peršasi mintis, kad kriterijai yra visiškai tokie patys. Kažkas nustato standartą, kad homo sapiens etalonas turi suvartoti tiek kalorijų, turi sverti tiek, atrodyti taip ir patikti standartų kūrėjui. Todėl – visur reikia įdiegti kuo daugiau vienodumo ir griežtai prižiūrėti.

Moksleiviui, lyg paršui ar vištai, reikia teisingai, pagal tvarkaraštį ir „ėdraštį”, ėsti ar lesti (valgyti jau neptaogu sakyti prie dabartinės valdžios), kad svertų teisingai ir atrodytų taip, jog neišsiskirtų iš kaimenės. Standartai patvirtinti – ir nėkrust į šalį. Ir bet kokie žmonės „iš šalies”, pavyzdžiui tėvai, yra net raginami nedrįsti kištis į teisingo, standartizuoto ir vyriausybiškai patvirtinto „ėdžiaraščio” apystovas. Bandos vyriausiasis piemuo geriau žino – jis juk paršų ir veršių tėvų neklausia, kuo ėsdinti jų atžalas, kurios yra jo nuosavybė, turinti atitikti jo nustatytus standartus visame kame. Jos net turi atrodyti kuo panašiau, bet apie kai kurių garduose augusių idiotų meilę mokyklų uniformoms ir vienodoms šukuosenoms – kitoje temoje.

Nustatė tau valdžia, kad valgykloje rytais tik prėskos avižos – ėsk ir būk sveikas. Sverk tiek, kiek nustatyta ir atrodyk taip, kaip gražu valdžiai. Atitiksi privalomą standartą. Nutarė, kad reikia po stiklinę pieno tau sugirdyti per dieną – ryk, apskaitinis bandos individe arba išpilk, nes juk vis tiek apmokėta. Kažkam dideli pinigai, bandos piemeniui alga ir t.t.

Be išimčių

Valdžia į tai įsijautė. Ji nesitraukia ir neatsiprašo. Individai priklauso bandai, o bandai ėdžios turi būti laiku ir vienodai prikrautos. Nesvarbu kieno „ėdraštis“ (kas pelningiau prakiš), bet būtinai vienodas.

Kadangi savų ėdžių ir valgiaraščių primityvaus protelio prievaizdas ar žandaras sugalvoti nesugeba – jis samdo. Samdo visokius valgiaraščių sudarytojus, platina jų knygeles tarp valdiškų ėdžių prižiūrėtojų. Tai gali būti nebūtinai keistai pagarsėjusi Raminta Bogušienė – rasis ir kitų norinčių. Visada juk paprasčiau primesti savo išsigalvojimus iškart didelei bandai, negu kiekvienam individualiai parduoti savo neva labai sveiką, nors ir labai abejotinai valgomą receptą. Tai jau net išeina masto ekonomija - platinant visiškas niektauzas. O jei tam padeda valdžia, jei dar patenki į komisiją, kuri laksto po mokyklas ir prižiūri bandos ėdžių turinį, dar televizorius pasakoja, kad visus individus pagydei vienu receptu – gali laikyti, kad gyvenimas pavyko.

Bet ne vien tie, kas kasdien turi stovėti prie valdžios standartizuotų ėdžių, yra banda. Dainų švenė šiemet irgi pagarsėjo daugiausiai ėdžių turinio aptarimu. Įsivaizduokite, kad dainuojate. Atvykote, įsikūrėte, repetuojate, dainuojate. Kartais reikia ir valgyti, ir ne tik. Jums, kaip bandos individui, standartizuotas valgiaraštis yra patvirtintas.

Jūs, bandoje, esate toks, kuriam iki vėmimo nepatinka avižų košė rytais, tariamas kibinas su uogiene vietoje kapotos avienos? Tai jūs netelpate į valgiaraštį arba dėl nesveikumo, arba dėl per brangumo. Ėskite arba ne ir dvėskite – negakite net už savo pinigus nusipirkti ko nors kito. Valdžia, pagal valgiaraštį, pateiktą tiekėjams ko ne iš vakaro, nuperka jums teisę ėsti standartinėse ėdžiose. Kaip ir mokiniams – Jūsų vaikams. Jei esate piktas – pradėsite fotografuoti avižų košę (čia asmeninis pavyzdys, nes man ji šlykšti amžinai)  ir kelsite nuotraukas bei keiksite maisto tiekėją, kuris tiesiog įvykdė jūsų bandos piemens užsakymą. Kils skandalas. Kvailas, bet ilgas. Piemuo užims povo pozą, bylinėsis su virėju, nes pats apsiriko ir nesuprato, kad bandoje ne kiaulės, o žmonės – ne vienodai ėda (valgo).

Ar Jūs, jei esate šventės dalyvis, turite galimybę rinktis maitinimo modelį? Ne. Jums maistpinigių neduos, nes tai bandos savininkui ir piemeniui per didelė problema. Jūs, kaip, mūsų protingi vaikai, galite pabėgti nuo standartinių ėdžių mokyklų valgyklose į kebabines ir parduotuves. Tik trūksta laiko, tad belieka piktintis veidaknygėse. Jums nepasiūlys iš anksto suderintų kelių valgiaraščio variantų dar prieš prasidedant šventei – niekas labai iš anksto jai nesiruošia. Bandai patieks tai, ką užsakys piemuo – meniu standartinis. Kaip „Gyvulių ūkyje“ reziumavo Dž Orvelas – kas čia beatskirs kur čia žmonės, o kur čia kiaulės?

Atsargiai svarstau, kad neužilgo veryginės letenos pasieks ir prekybos centrų lentynas. Juk yra specialus šunų, kačių ir paukščiukų maistas – specialistų subalansuotas. Negi jam nekils mintis panašiose pakuotėse , be teisės pirkti ką nors kitką, įvesti moksleivių maistos pakuotes? Juk tvarka turi būti, ar ne?

Jei abejojate čia nupieštu scenarijumi, jus valdžia pabaugins maisto tiekimo įmonėmis ir jų godumu bei klasta, kartu paremdama vienus ir smaugdama kitus konkurencinėje kovoje, bet būtinai plėsdama savo galias ir neigdama jūsų valios laisvę bei protą.

Taip, žingsnelis po žingsnelio, formaliai pasiant demokratinių procedūrų. užsidėjęs rūpintojėlio, juokadrio ar kvailio kaukę į mūsų kiemą atitapnena dėdė totalitarizmas. Tas, kuriame valdžia visada žinos geriau už jus viską – apie jūsų vaikų auklėjimą, maistą, laisvalaikį. Po truputį turite pripažinti virstąs galviju, kuriam nieko nėra svarbiau už patogų gardą ir subalansuoto jovalo davinį laiku.

 

Rekomenduojami video