Mada – pasiskelbti, kad sergu. Atvirai pasakysiu, kad nežinau kuo dabar, kai rašau, sergu – koronos virusais ar dar kuo nors. Retai vartau savo ligos istoriją, švelniai tariant. Jei ir perskaityčiau, tai būtų mažiausia, ką norėtųsi viešai pasakoti.
Pirmiausia, idant kvailiams ir demagogams bei propagandistams nekiltų noro svaičioti – paaiškinu kelis dalykus:
Ne, aš neneigiu Covid-19 ligos egzistavimo. Ne, aš neneigiu jos pavojingumo ir kaukę nešioju. Ne, aš nemanau, kad tai „eilinis gripas“. Ne, aš nesapnuoju Sorošo ir Geitso. Ne. Man nelabai garuoja actas ir nesivaidena chemtrailai, man neatrodo, kad kolūkius sugriovė Landsbergis su Vagnoriumi, man 5G neatrodo pavojingu sumanymu visus nužudyti (kam kompanijos žudytų savo pirkėjus?) ir t.t..
Ir nepaisant viso to, kyla klausimai. Ne man vienam kyla.
Kodėl koronės viruso apipavidalinimas, kurį įvykdė Veryga su Skverneliu, pačioje chaoso pradžioje atrodė taip, kad viskam mes pasiruošę ir viską turime? Kam reikėjo šitos sisteminės ir įžūlios melagystės? Reitingams, idant paskui veidus būtų galima rodyti dar labiau surauktus.
Kodėl po to reikia valdžiai ir sistemai stebėtis, kad gan daug žmonių netiki oficialiomis versijomis ir ieško sąmokslo teorijų? Kodėl žmonės turi tikėti, kad niekas nepasipelnė kaukių verslu ir nedaro to dabar?
Kai ministras Aurelijus Veryga viešai ir oficialiai pareiškė, jog logikos sprendimuose ieškoti nereikia – kodėl reiktų mėginti rasti logiką sąmokslų teoretikų prielaidose? Kaip žinia, hipoteze laikytina tik ta prielaida, kuri yra tikėtina. Ar tikėtina laikytina prielaida, kurios nenorima susieti su logika? Tiek to – nevarginsiu ministro šalininkų tuo, kas jiems niekada nebuvo įkandama....
Mane glumina pasipylusios medicininės išpažintys. „Susirgau korona“, „sergu covidu“ ir pan. Suprantu, kad prezidentai, ministrai ir parlamentarai tai daro, nes rinkėjai turi teisę žinoti. Suprantu, kad pramogų verslo žvaigždės išnaudos viską, nes tai joms padės net ir antstoliams sumokėti centais karutyje – vardan populiarumo, ko nepadarysi.
Galiu patikėti, kad tam tikra dalis šitų savo ligos istorijos dalies platintojų nuoširdžiai tiki, kad kažin ką ten kažkur taip įkalbės kaukei. Pasikrapštau smilkinį, bet patikėti galiu.
Ir visgi, jei ten jau visi, kas įsikišo pagaliuką į nosį bei gavo rezultatą teigiamą, nepaskelbti visko apie save? Apie savo santykį su ėduonimi arba diabetu? Kodėl niekas oriai nesiskelbia susirgęs sifiliu? Dar yra visokios ligos, kai ilgai sėdima ant klozeto. Kur pasigyrimai? Gal pirmyn į nudistų pliažą ir tiesiog visi viešai publikuojame savo ligos istorijas?
Žinau, kad uolus nūdienos spaliukas-hipsteris man atsakys, kad tai „pilietiškumas ir noras perspėti“. Tam tikrais atvejais, kai kalbame apie kvailokus naivuolius, gal ir taip. Tikrovėje tai dažniausiai: „pagailėkite manęs ir atminkite mane, o gal ir balsuokite“.
Ką daryti, jei mane ištiko? Bandysiu gydytis ir pasveikti. Viešai nesulauksite. Gal jau sergu? Nežinosite :-) Proto nepraradusio žmogaus istorija, kol jis gyvas, lieka privati. Kai kurioms ypatoms to suprasti nelemta.