Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Prie lovelių sėdime, iš lovelių ėdame – Dainų šventės atgarsiai

Nacionalinė šventė – Dainų šventė – vis labiau virsta nacionalinių nesąmonių iliustracija. Niekaip ta tema nesiliaujama pūsti skandalų. Lietuvos nacionalinis kultūros centras (LNKC), įsikūręs brangiuose apartamentuose Vilniaus Sereikiškių parke, toliau dainuoja tik apie maistą. Turbūt jo vadovybei laikas keisti profesiją.

Tomas Čyvas

Jau sakyta, kad nacionalinės žiniasklaidos tinkleliuose meninė pasirodymų vertė gerokai nublanko prieš ginčą, ar visiems 36 000 dalyvių vienodai patiko valdiškai užpirkti kotletai, omletai, kebabai, sriubos ir kisieliai. Apie meninį lygį būta mažai kalbos – jo nenufotografuosi kaip sumuštinio ir socialiniame tinkle iš nuotraukos neįrodysi, kad tai labai baisu arba tobula.

Į kritiką nereaguota

Dar šventės metu apie atsiveriančias spragas socialiniame tinkle „Facebook“ driokstelėjo žinomas apžvalgininkas, buvęs Seimo narys Valdas Vasiliauskas. „Nors Dainų šventė priklauso Žmonijos kultūros paveldui, tai jos neapsaugojo nuo visokeriopų modernizacijų, net radikalaus šventės struktūros keitimo. Spėčiau, prikergtu miuziklu ir kitokiomis naujovėmis dangstoma atsivėrusi bauginanti tuštuma. Lietuvių chorinės kultūros katastrofiškas nuosmukis, apie kurį prieš Dainų šventę prabilo maestro Petras Bingelis. Lietuvoje faktiškai nebelieka mėgėjų chorų, išskyrus bažnyčių parapijas. Todėl šią skylę Dainų šventėje bandoma paslėpti keliais profesionaliais chorais ir modernia garso stiprinimo aparatūra. Bet ar bus išsaugota Dainų švenčių dvasia?“ – kėlė klausimą V. Vasiliauskas.

Būta ir daugiau kritiškų pasakymų dėl šventės formato ir pan. Kritika skriejo ir Kultūros ministerijos adresu. Iš tiesų įdomu būtų buvę išgirsti ne vien liaupses (šimtmetis, juk matote), bet ir bent jau proginę diskusiją apie kultūros politiką, kaip ir, beje, apie jos keistą finansavimą. Kiekvienas valdiškas kolektyvas, kuris ir taip žinojo, kad bus Dainų šventė, jos proga kaip visada paprašė „netikėtai“ papildomai reikalingų eurų, bet apie tai jau net kalbėti neįmanoma. Viską nustelbia kulinariniai debatai. Nesvarbu ką ten surinko organizatoriai, ką padainavo – svarbu valdiško maisto kokybė. Nesiliaujama apie tai rėkauti iki šiol.

Ginčas su savimi

Po muštynių kumščiais iš kito upės kranto mojuojantis, valdiškus marškinėlius plėšantis LNKC vadovas Saulius Liausa sakosi norintis už savo paties užsakyto maisto neskanumą gauti tai 40, tai 100 000 eurų, tai dar daugiau. Kažkodėl ta proga prisiminiau, kad sename animaciniame filmuke „Katės namai“ būta dainos: „Kiaulė aš ir kiaulė tu, ir visi mes kiaulės, jei tik ėsti bus gardu – mums lovy pasaulis.“

Kas apie ką, o utėlės, kaip sakoma, visada apie pirtį. Diskutuos čia tau kultūrinės įstaigos vadovas apie chorinį dainavimą ir meninį lygį. Smulkmena. Pripažins jis tau, kad nuolat išpučiamos sąmatos, o bendras komfortas šventės dalyviams mena Leonido Iljičiaus Brežnevo laikus. Kur tau – verčiau jis bylinėsis su verslininkais ir vaizduos rūpestingą vadybininką. Niekas lyg ir nenusinuodijo, humanitarinės katastrofos požymių nėra – tad gal jau gana? Visiškai nepriklausomai nuo to ar labai blogai ten dirbo šventės maitintojai, paties maisto užsakovo pozicijų kaita ir prioritetai glumina. 8/2/2018 Lietuvos žinios https://www.lzinios.lt/lzinios/printNEW.php?id=270051 2/2 Kol vyksta šventė, jis aiškina apie vėlyvą ir atvėsusį maistą taip: „Nelabai suprantu, kuo dėtas tas „vėlai ar ne vėlai“. Jei būtų tas maistas anksčiau atvykęs – ar būtų pagerėjęs, jei būtų ilgiau stovėjęs? Suprantu, jei maistas būtų neužsakytas. <...> Tai yra tik manipuliavimas. Kitos dvi įmonės susitvarko laiku, ir kokybe niekas nesiskundžia.“ 2018–07–04 „Situaciją pavyko suvaldyti, vakar visi maitinosi, esminių pažeidimų nenustatėm. Su tiekėjais sutikrinome visą žiniasklaidoj pasirodžiusią informaciją, esminių pažeidimų nėra“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė S. Liausa. 2018–07–04 „Pagal visas sąlygas, maitinimo specifiką eilės neišvengiamos, nes tūkstančiai žmonių. Pagal viešųjų pirkimų sąlygas maitinimas trunka nuo valandos iki trijų, maistas vežamas dalimis, ir kai dalis pasibaigia, tenka palaukti“, – kalbėjo S. Liausa. 2018–07–04 Nematom priežasčių kol kas, kurioj vietoj būtų kažkoks pavojus, kad reikėtų nutraukti sutartį, maistas tiekiamas, žmonės maitinami. „Nebuvo nustatyta jokių esminių pažeidimų. „ Iš esmės sunku tiekti tokius didelius kiekius „, – pridūrė lyderis. „Vienas iš pagrindinių mūsų karščiausių taškų yra maitinimas. Ir aptarėme vakar dieną, ir situaciją pavyko suvaldyti. Bet esminių pažeidimų nenustatėme, dirba Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybą, o su tiekėjais tikrinome visą žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją. Esminių pažeidimų nėra“, – sakė S.Liausa. Toliau – panašiai. 2018–07–04: „Pasak S. Liausos, repeticijų tvarkaraštyje maitinimams numatyta nuo valandos iki dviejų su puse tam, kad visi spėtų pavalgyti, bet oro sąlygos koreguoja tvarkaraščius ir kelia didelius iššūkius“, – vėl skelbia žiniasklaida.

Praeina kelios dienos, ir Dainų šventės direktorius S. Liausa (manytina, kad tai tas pats asmuo) jau miestui ir pasauliui transliuoja priešingus dalykus. Pasak jo, dėl dalyvių maitinimo turima jau esą daug pretenzijų, tad dėl tolesnių veiksmų tariamasi su teisininkais. Iš trijų (UAB „Riekė“, UAB „Ovantis“, VšĮ „Bruneros“) maitinimo paslaugų Dainų šventės dalyviams tiekėjų problemų esą kilę su viena – VšĮ „Bruneros“. „Esame nepatenkinti paslauga. Nevykdyta sutartis dėl meniu, yra kokybės, temperatūrinių pažeidimų, taip pat pažeidimų dėl maitinimo laikotarpių. Pavyzdžiui, guliašas buvo nekokybiškas, kai kur trūko svorio. Visur budėjo Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, ir vakar (pirmadienį – aut.) gavome iš tarnybos visus įvertinimus apie neatitikimus. Dabar su juristais dėliojame pretenziją. Už tą paslaugą, kurios negavome, stengsimės nemokėti“, – teigė S. Liausa. „Procesas vyksta, numatome baudas, nemokėjimą už nepamaitintus dalyvius, lauksime dabar jų reakcijos. Buvo vėlavimo, buvo maistas netinkamos kokybės. Gavome patikrinimo aktą iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), ten fiksuoti visi pažeidimai. Už kiekvieną pažeidimą numatoma po 10 tūkst. bauda. Vyksta derybos, bet per abi sutartis esame apie 40 tūkst. eurų baudų numatę“, – BNS sakė S. Liausa.

Apie tai, kaip guliašo kokybė atsiliepė chorinio dainavimo kokybei arba net Himno atlikimui – pareikšta nebuvo. Nesvarbu juk. Kaip suprasti? Darbinės versijos, stebint tokias žmogaus nuotaikų kaitas ir teiginių skirtumus, yra kelios. Viena jų – medicininė – žmogus galimai nuo karščio ir įtampos kvanktelėjo darbo vietoje ir nebegali susitarti pats su savo atvaizdu veidrodyje. Šiai versijai pagrįsti neturiu reikiamų kvalifikacijų. Tiesiog pilietiškai – suvokdamas, kad visi žmonės Tėvynei reikalingi, tik gal kai kurie ne savo vietoje įsitaisę – siūlau dvi išeitis: arba imti ilgalaikių atostogų, arba vietoj dainų šventės imti organizuoti kokias nors beliašų (čia tokia bandelė su įdaru, panašiu į mėsą) degustacijas.

Jei medicininė versija būtų klaidinga, o taip gali būti, lieka manyti, kad šitokius loginius kūlversčius diktuoja kažkokia itin arši pokiliminė interesų kova arba braškanti šilta kėdė. Atrodo, kad maistiniai burbulai, kurie pučiasi, kaip ir sąmatos, reikalingi tik kaip triukšmo uždanga, siekiant nekalbėti apie esmę – nuolatinį piktybinį šventės renginių branginimą, pačių organizatorių vadybinę nekompetenciją, taip pat kad nustelbtų meninės dalies kritiką. Kitokį paaiškinimą rasti sunku, nes jau vien loginiu požiūriu pono S. Liausos pozicija dabar primena mulkio parėkavimus turguje, kai šaukiama, kokie neskanūs ir brangūs buvo jo prieš savaitę nusipirkti kiaušiniai. Jie seniai suvalgyti ir perdirbti į kitą medžiagą, bet pinigus jis reikalauja grąžinti. Arba statybinių darbų užsakovo sukčiaus gudravimą, kai neva baisūs trūkumai ir prasta medžiagų kokybė jam tampa akivaizdūs, kai jis jau gyvena name ir ateina laikas atsiskaityti su darbininkais. Bet kuriuo atveju tokioje pozicijoje norėtųsi matyti ne bufetininką mėgėją, o esminei diskusijai apie senas tradicijas turinčio kultūrinio renginio problemas pasiruošusį specialistą. Deja, atrodo, kad tai nerūpi ne tik savo minčių viražuose klaidžiojančiam LNKC vadovui, bet ir Kultūros ministerijai, kuri nieko esminio į pareikštą kritiką irgi nepajėgė atsakyti. Taigi po kelerių metų vėl bus tas pats – kažkas kažką dainuos, bilietai bus dar brangesni, o ginčysimės dėl guliašų ar patalynės.

Rekomenduojami video