Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pagaliau pastebėta – Seime sukčiaujama

Daug sykių graudenta ir kalbėta, kad Seime, priimant įstatymus ypatingos skubos tvarka, ypač sesijų pabaigoje, esama įžūlaus sukčiavimo, apgavysčių ir pan. Vienas iš nelabai daugelio atvejų, kai džiaugiuosi prabudusiu biurokratinio planktono pastabumu.

Pasiekė mane toks Aukščiausiosios audito institucijos (AAI) pranešimas spaudai. Susitiko jie su su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Pagaliau susitiko ir pastebėjo seniai aprašytą, apdainuotą, išpasakotą faktą.

„Pasidalyti turimomis kompetencijomis ir informacija teisėkūros proceso tobulinimo srityje, detaliau aptarti minėto audito bei antikorupcinio vertinimo rezultatų ir tolesnio bendradarbiavimo šioje srityje galimybių šiandien susitiko AAI ir STT atstovai.

Auditorių skaičiavimais, Lietuvoje skubos ir ypatingos skubos tvarka priimama apie 50 proc. įstatymų, o, pavyzdžiui, Estijoje – apie 10 proc., Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje – apie 5 proc. Ši praktika neleidžia Seimo nariams įvertinti visų su priimamu teisės aktu susijusių rizikų ir galimo reguliavimo poveikio,” - porina ir rūstauja šimtus etatų ir automobilių bei visokių tyrimo priemonių turinčių smegenų tankų atstovai.

Belieka paploti, nes tai vienas iš ne vieno tuzino atvejų, kai ne tik aš, bet ir kiti pastebėjo, kas dedasi su teisės aktų kurpimu ypatingos skubos tvarkele.

Ar Seimas įteisintų kanibalizmą? Misija įmanoma”. Taip pavadinau straipsnį dar prieš porą metų . Taip vadinosi tekstas apie tai, kaip priiminėtas dar 2015 metais, Azartinių lošimų įstatymas. Tiksliau, kai kurios jo nuostatos. Auditorių ir pareigūnų pabudimo proga – pakartoju kai ką iš teksto.

„<...> Seime įsitaisė kompanija sukčių ir manipuliatorių, kurie, jei tik būtų paprašyta ir kai kas pažadėta, nesunkiai įteisintų ir žmogienos valgymą. Likusieji, stebint įstatymo priiošimų minėjimą ir diskusijas, buvo panašūs į atsitiktinius praeivius arba visiškus plevėsas. Ar supratot, kad jus išdūrė? Po balsavimo šito pasiteiravau vieno kito Seimo nario ir paaiškinau paprastą schemą. Atsakymas nekaltai naivus šypsnis ir prisipažinimas: taip – niekas juk neskaitė... O išdūrė paprastai. Kaip jau minėta, visos institucijos baksnojo pirštu į keistą nuostatą įstatymo projekte, kuri gauti interneto licencijas leidžia tik toms bendrovėms, kurios turi Lietuvoje ne mažiau kaip 20 „tradicinių lošimų vietų“ – tai yra lažybų punktų, kazino ar lošimo automatų salonų. De facto tai reiškia, kad gauti licenciją galės tik tos įmonės, kurios čia jau įsitvirtino. Jokie užsienio gigantai nepuls į jau užpildytą rinką, kuri jiems yra lyg dinozaurams „bambonkė“. Seimo teisės departamentas, kaip ir STT, ir kitos institucijos jau ne pirmą kartą (nuostatą bandoma prakišti jau daug metų) pasakė, kad tai nesąmonė ir konkurencijos ribojimas. Parlamento procedūra tokia, kad Seimo teisės departamento išvada yra labai svarbi. Jei parlamento komitetai, kurie svarsto įstatymą, neatsižvelgia į ją, tenka diskutuoti ir balsuoti plenariniame posėdyje. Taigi, buvo galima laukti viešo įstatymo stūmikų paaiškinimo – kodėl ir už kiek jie grūda korupcinę nuostatą jei ne per duris, tai pro kaminą. Bet, kadangi šis įstatymas nelabai rezonansinis, didelių reitingų nesusikrausi, kaip kad svarstant informacinius karus su Rusija ar degtinės pardavimą nuo 20 metų, viską galima patyliukais apeiti.

Susirinko, likus porai dienų iki priėmimo, Seimo biudžeto ir finansų komitetas ir nutarė „iš dalies pritarti“ departamento išvadai. Kaip pritarti? Ogi padaryti atvirkščiai nei departamentas siūlė. Departamento išvadoje juodu ant balto parašyta: „manome, kad toks reikalavimas yra neproporcingas siekiamam tikslui (vartotojų teisių apsaugos) bei sudaro nelygias konkurencines sąlygas tarp šiuo metu tokius punktus įsteigusių subjektų ir naujų azartinių lošimų rinkos dalyvių, siekiančių pradėti teikti nuotolinių lošimo paslaugas.“ Minėta nuostata ne tik palikta – dar ir pereinamasis dviejų metų laikotarpis minėtiems 20 punktų įsteigti – panaikintas. Formaliai viskas tvarkoje – juk pakoreguota. Ir nesvarbu į kurią pusę. Niekas juk neskaito. Kadangi stebiu visą šį procesą kelis metus trunkantį korupcinį detektyvą jau seniai, pastebėjau šitą gudrybę dar priėmimo išvakarėse. Ranka siekė telefono, bet nutariau palūkėti pažiūrėti – ar bent vienas iš išrinktųjų vis dėlto moka ir nori skaityti. Įsijungęs posėdžio transliaciją, su puodeliu arbatos ir santūria šypsena stebėjau cirką. Aktoriai nenuvylė – viskas buvo būtent taip, kaip ir maniau.

Pristatydamas projektą ponas Antanas Nesteckis, kuris kažkodėl priminė susijaudinusį, namų darbų nepadariusį moksleivį, Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei varant arklius ir „taupant laiką“, neskaičiusiems nei projekto nei išvadų parlamentarams nesunkiai ant ausų užkabino šį makaroną. Teisės departamento pastabos buvo? Buvo. Komitetas pritarė ir pakoregavo (nesvarbu, kad į kitą pusę) Ar galima bendru sutarimu? Galima. Valio. Stebint diskusiją buvo akivaizdu, kad net ir bandę pasisakyti šio keisto įstatymo oponentai buvo neatlikę namų darbų. Na pamoralizavo apie prasilošimą, kurį esą paskatins realiai egzistuojančio reiškinio reglamentavimas, be rišlių argumentų pamykė apie interneto laisvę ir tiek. Įvairių institucijų išsakyti argumentai nenuskambėjo. Žodžio paprašęs liberalas Gintaras Steponavičius ėmė kalbėti apie minėtą nuostatą, nepajėgdamas net atsiminti straipsnio numerio. Ir buvo nuramintas, kad jau pritarta „bendru sutarimu“. Prastūminėjant „bendrą sutarimą“ į manipuliaciją kolegų dėmesio, beje, neatkreipė niekas iš Biudžeto ir finansų komiteto narių, kas irgi yra gan iškalbinga ir, mano kuklia bei galbūt klaidinga nuomone, byloja, kokiu mastu užkulisiuose buvo „suderinti interesai“. Pafantazuokime. Jei, pavyzdžiui, mėsos perdirbėjų lobistams prireiktų šalia kiaulienos įteisinti žmogieną – nuostatą galima prastumti maždaug šitaip. Paimamas koks nors Maisto įstatymo pakeitimo projektas, geriausiai įstrigęs kur nors po svarstymo stadijos, kai lieka tik priėmimas, į jį įkalama nuostata, kad „žmogiena gali būti vartojama maistui nedideliais kiekiais“. Visuomenė Seimo tinklalapio kertelėje pakviečiama per porą dienų pateikti pastabas bei siūlymus, kaip buvo ir ALĮ atveju,” - rašiau tada „Lietuvos ryte”.

Tiesa, būtent truputėlį virš 20 stacionarių punktų tada toks liberalas Guoga. Visiškai atsitiktinai turbūt taip jau sutapo. Kolega Donatas Valančiauskas irgi pastebėjo šią sėkmę, ir „Lietuvos žiniose“ reaguodamas į tai rašė:

„Pasirodo, kad norint atspėti potencialius laimėtojus visai nereikia būti gimus po laiminga žvaigžde. Pakanka žvilgtelėti į įstatymą ir užmesti akį į Lošimų priežiūros tarnybos prie LR finansų ministerijos interneto svetainę. Įstatyme įsakmiai tvirtinama, kad nuotolinius (t.y. internete) azartinius lošimus galės organizuoti tik tos įmonės, kurios turi nemažiau kaip 20 antžeminių „taškų“(lažybų punktų, kioskų ir pan.), o Lošimų priežiūros tarnybos tinklapyje liudijama, kad tokį reikalavimą atitinkančių įmonių Lietuvoje tėra vos trys, iš kurių viena, turinti kaip tik 21 „tašką“, priklauso žinomam liberalui ponui A. Guogai...”

Dabar, gal skaitę mūsų tekstus, gal ne... tokias sutapimų galimybes, giliai susimąstę, pastebi šimtai auditorių ir specialiųjų seklių-morkų. Valio AAI ir STT. Pagaliau pabandė kažką suprasti.

 

 

Rekomenduojami video