Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Nauja ekonomikos krizė – naujos galimybės „nukosėti“ verslus

Kiekviena ūkio depresija baigiasi turto perdalijimu. Kartais tai vyksta todėl, kad kažkas tiesiog bankrutuoja, kiti perima jo nišas. Kažkas tiesiog spjauna į sunkumus ir atiduoda nebrangiai tam, kas gali pirkti. Būna ir gudriau – įmonėn užkuriomis įsiprašo „gelbėtojas investuotojas“.

Šią istoriją prisiminiau perskaitęs vieno kolegos tekstą apie tai, kaip greitai praturėti dėl Covi1d19 pasekmių kylančios krizės metu ir tą jo dalį, kur autorius kalba apie verslų perėmimą. Ne, aš ne apie primityvius Rusijos „reiderius“, kurie kurie gali įkalbėti parduoti ar kitaip perleisti jiems akcijas, pradėdami nuo to, kad nunuodija verslininko šunį. Kalba ir ne apie kokio nors Amerikos mafijos tėvo praktikuotą profsąjungų samdymą, kad šios jūsų įmonėje sukeltų streiką. Viskas švelniau, pilkiau, bet rezultatas būna panašus.

Pasakoju tikrais faktais paremtą, ištikusią praėjusios ekonominės krizės metu. Galima lažintis, kad panašių buvo ne viena ir ne dvi. Čia ne žurnalistinis tyrimas, ne ko nors demaskavimas, o tik iliustratyvi schema, kaip viskas būna. Pavadinimai pakeisti arba nutylėti, veikėjų vardų ir pavardžių neminiu visai. Jei kam pasirodys, kad atpažįsta save – nereikia kaltinti veidrodžio, jeigu... na, jūs mane supratote.

Gyvavo sau porą dešimčių metų įmonė viename iš Vilniaus priemiesčių. Vertėsi normaliai, turėjo užsakymų ir privačių, ir valdiškų. Driokstelėjo krizė, ėmė strigti atsiskaitymai, užsakymai. Darbuotojus išlaikyti reikia, nes paskui patyrusių specialistų nebeatgausi, o čia dar į pagalbą atėjo vienas labai iškilus ir tobulas krizių premjeras. Kad visiems būtų linksmiau visiems pakėlė mokesčius ir dar visokias papuildomas pyliavas. Sakė darantis laikinai ir tik todėl, kad nenori mažinti pensijų. Pensijas galiausiai vis tiek sumažino, kad ir pažeisdamas konstituciją, bet nuo to jam nieko nebuvo. Mat Konstitucijos pažeidimas tai ne važiavimas be talonėlio – baudos niekas neskirs. Visi tą pažeidimą galiausiai pamiršo, krizių reguliatorius padarė karjerą ir dabar saugiai bei šiltai atsisėdęs laukia naujų krizių, idant vėl galėtų pasireikšti pats arba deleguoti vieną savo talentingą pagalbininkę. Bet grįžkime prie įmonės, kuriai, kaip ir daugeliui kitų, susikrovė visos šios likimo dovanos.

Pradėjo įmonės vadovas ir pagrindinis akcininkas dairytis apyvartinių lėšų. Bankai tuo metu iš tolo rodė ženklus, truputį panašius į tą, kuomet užlenkiami visi bet kurios rankos pirštai, išskyrus vidurinį.

Štai čia prie vištidės ir prisitrynė paslaugi lapė. Pavadinkime ją investiciniu fondu „Kuvaldasuperinvest“. Suokė, žadėjo vištas ir gaidžius palesinti, investuoti – tik duok akcijų. Pagalvojo verslininkas ir davė. Įmonė tikrai buvo apyvartinėmis lėšomis palesinta, po krizės reikalai vėl pradėjo gerėti. Jau norėdamas net plėsti verslą įmonės direktorius, turėjęs sutartinį pažadą, kad jo akcijų išėjo neatims ir direktoriaus jis dar bent 7 metus, pasiūlė gelbėtojui investuotojui plėtros planą. Gelbėtojas „Kuvaldasuperinvest“ lyg ir sutiko, net direktorių gyrė už gerą darbą ir idėjas. Paslaugiai pasisiūlė investuoti dar ir padidino įstatinį kapitalą, išleidžiant papildomą akcijų emisiją. Naujų akcijų savininku tapo „Kuvaldasuperinvest“ ir jos akcijų paketas padidėjo iki kontrolinio.

Po kiek laiko, jau laukiant tų naujų apyvartinių injekcijų, įmonės vadovą fondas gelbėtojas pasikvietė pas save dalykinių pietų. Jiems bepietaujant, įmonės ofise darbuotojams „Kuvaldasuperinvest“ pristatė naują direktorių. O tam su kuriuo buvo pietaujama, pateikė pasiūlymą geranoriškai, darbinės disciplinos pagrindais parduoti savo akcijas už tiek, kiek „Kuvaldasuperinvest“ nori. Teoriniai saugikliai pasirodė labai teoriniais. Mat verslininkas mokėjo verstis, organizuoti gamybą, prekiauti. O štai prisisamdyti tiek didelių teisininkų, kiek jų turėjo „Kuvaldasuperinvest“ arba nepagalvojo, arba nelabai galėjo. Mėgino jis jau po visko ieškoti teisybės pas teisininkus, mėgino žiniasklaidoje. Tik jau nebelabai buvo galima ką nors padaryti. Taigi va, ponai, tokia nelinksma istorija. Turėkite omenyje, kad šios krizės metu niekaip kitaip nebus. Investuotojai į viską iš eilės niekur nedingo ir jau, manytina, dairosi ką čia dar paslaugiai išgelbėjus. Lai „nenukosėja“ virusas jūsų verslų – linkiu kuo daugiau laimingų bilietų šia prasme..

 

Rekomenduojami video