Vėl vaikai, kuriuos Tėvynė myli. Apie valdžios dvigubus standartus požiūryje į vaikus jau rašiau tekste Garliavos sindromas. Tada rašiau: „Mūsų sistemą, jos gynėjus, dalį apžvalgininkų, netgi laikančių save liberalais, kamuoja Garliavos sindromas. Taip taip – būtent juos. Jie šventai tiki, kad sistema tada buvo visame kame teisi (nors neaišku – iš kur tada tiek lavonų?), o visi, kas galvojo ar galvoja kitaip, yra marazmatikai, gatvės padugnės, violetiniai marginalai, o gal ir Rusijos šnipai arba naudingi idiotai.”
Mėnesiai bėga, istorijos vis naujos, o tendencija išlieka ta pati. Esmė tokia, kad vaikams, anot valdžios, labiausiai nesaugu šeimose, jei yra nors menkiausių požymių, kad tėvai kažkiek neatsakingi. Tada, anot sabatauskų, šakalienių, šalaševičiųčių, kukuraičių ir kt. svetimų vaikų karštų mylėtojų, pateisinamas greitas išlupimas iš tokios atgyvenos, kaip šeima ir reikalinga laikina globa. Dėl visa ko. Kad tik ko neatsitiktų ir paskui galima aiškintis nors ir metus laiko. Tėvai turi įrodyti esą ne kupranugariai. Pakanka net anoniminio tikro ar tariamo rūpintojėlio skundo.
O štai jei vaikai, kaip vėl praneša žiniasklaida, galimai prievartaujami valdiškuose globos namuose arba galimai mušami darželiuose ir net policija negali prisikviesti vaiko teisių tarnybos darbuotojų, tai nieko tokio. Po išsamaus tyrimo bus atsakyta į viską. O ar saugūs VISI ten „globojami“ vaikai ir ar jų VISŲ iš ten nereikia skubiai paimti, kaip iš nesaugios aplinkos – niekas nekomentuoja. Kažin, kiek ten „globojama“ tokių, kurie paimti iš šeimų, kur tikrai ar neva buvo nesaugu? Kiek jų globėjai pamylėjo ar leido pamylėti kažkam ir fiziškai?
„Gauta duomenų, kuriuos reikia tikrinti, kad Vilijampolės globos namų darbuotojai galimai netinkamai atliko savo pareigas – neidentifikavo tokių įvykių, nesikreipė į teisėsaugos institucijas, tačiau tai yra preliminarūs duomenys, juos reikės tikrinti, todėl vakar priėmiau sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tarnybos pareigų neatlikimo“, – sakė cituojamas pareigūnas.
Jis pabrėžė, kad tyrimas inicijuojamas, siekiant nustatyti, ar darbuotojai galėjo žinoti apie netinkamą globotinio elgesį, kurie darbuotojai tai žinojo, kokių veiksmų jie ėmėsi ir ar šie veiksmai buvo tinkami.
„Tyrimo versijų bus daug: ar galėjo matyti ir nereaguoti, gal gavo informaciją ir nereagavo, gal netinkamai reagavo“.
Daugiau galima skaityti ČIA.
Antai, dar pernai rašiau apie Kaišiadorių rajono Rumšiškų darželį. Net pora dešimčių tėvų viešai, kiti anonimiškai nurodė, kad ten prieš vaikus naudotas psichologinis ir net fizinis smurtass. Išsamūs valdiški tyrimai nieko nerado ir Kaišiadorių rajono meras, konservatorius (ten ta partija, kur anksčiau puoselėjo šeimos vertybes) Vytenis Tomkus ramiai pratęsė darželio vedėjos įgaliojimus dar vienai kadencijai.
Valdžios ir valdiškų namų neteisumą mūsų demokratijoje reikia įrodyti penkiagubai. Ir tai niekam nebus paprasta. Juk teisines paslaugas ta pati Kaišiadorių raj. savivaldybė (kaip daugelis kitų), biudžeto pinigais, perka iš tokių teisinių gigantų, kaip valiūnai ir partneriai. O štai šiaip pilietis biudžeto asignavimų tokiems advokatams neturi. Savo vaiko skriaudimo darželyje ar „laikinoje globoje“ įrodymus jis turi apsimokėti pats. Ir dar rizikuoja būti apšauktas vaikžudžiu, degeneratu ir violetine šiukšle. Abejoti valdžios ir jos įgaliotų žmonių meile svetimiems vaikams (kaip matome, kartais ir fizine) tapo nemadinga. Seime net registruotos įstatymų pataisos, kurios, visai kaip Rusijoje, numato represijas už „skatinimą nepasitikėti“ valdžios šventu teisumu. Atvažiavome.