Panašu, kad ledai santykiuose tarp žemės ūkio ministro ir socialinių partnerių pajudėjo. Diskusijos su Žemės ūkio rūmų ir Žemės ūkio tarybos atstovais bei mokslininkais dėl žemės geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartų ir ekoschemų jau duoda teigiamų rezultatų. Tačiau tuo nėra patenkinta Aplinkos ministerija, perspėjusi, kad mažėja aplinkosauginės ambicijos.

Vyksta pozityvus darbas

Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) buvo pristatyti pakoreguoti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartų reikalavimai. GAAB įgyvendinimas privalomas ir valstybėms narėms, ir ūkininkams. Kadangi GAAB susieti su teikiama parama, už jų nesilaikymą bus taikomos sankcijos. Naujajame laikotarpyje numatoma, kad bus 9 GAAB reikalavimai (dabar yra 7), kurie padės siekti klimato kaitos ir vandens užterštumo mažinimo, dirvožemio, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo, maisto saugos, gerovės bei augalų apsaugos produktų tinkamo naudojimo tikslų.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tvirtino, kad dėl privalomų reikalavimų aštrūs kampai jau apgludinti, diskutuota ir dėl ekoschemų. „Dabar reikia suskaičiuoti su šiais reikalavimais susijusias išmokas, kad būtų aiškiau, kiek paramos teks miškams ir ūkininkaujantiesiems nenašiose žemėse“, – kalbėjo jis. Ministras taip pat pabrėžė, kad jau galima dirbti stabiliai, nes Europos Parlamentas pagaliau patvirtino bendrosios žemės ūkio politikos gaires.

Sutarta dėl pievų ir šlapynių

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė pristatė, kokių susitarimų buvo pasiekta su socialiniais partneriais. Anot jos, didžiąja dalimi sutarta, liko keletas dalykų, dėl kurių dar vyks techninės diskusijos.

„Dėl daugiamečių pievų išlaikymo sutarta atsitraukti nuo pradinio mūsų pasiūlymo ir reikalavimą užkrauti ne ūkiams, o taikyti nacionaliniu lygmeniu. Jeigu tokie plotai mažės, bus ieškoma individualių sprendimų. Referencinis laikotarpis bus 2018 metai, tai reiškia, kad pievų plotas bus dar didesnis – 746 tūkst. hektarų.

Dėl paviršinio vandens apsaugos didesnių pokyčių nėra – kaip ir dabar, šalia vandens telkinių negalima dirbti žemės, paskleisti trąšas, augalų apsaugos produktus. Atsirado naujas pasiūlymas – tose pakrantėse leisti ganyti gyvulius.

Daug diskutuota, kaip būtų galima padidinti pievų plotą. Ministras pasiūlė ir ūkininkai pritarė, kad reikėtų įtraukti pievas, kurios yra šalia melioracijos griovių. Ten bus galima mulčiuoti, važinėti žemės ūkio technika, bet žolinė danga turėtų išlikti. Tiesa, neįskaitomas būtų griovio šlaitas“, – sakė ŽŪM atstovė.

Sušvelninti reikalavimai ir dėl durpžemių bei šlapynių apsaugos. Durpžemių negalima bus deginti (buvo, kad negalima ir sausinti), sutarta, kad ten būtų draudžiama įrengti naujas drenažo sistemas, tačiau būtų galima remontuoti esamas. Nebelieka žemės dirbimo ribojimo pelkynuose.

GAAB reikalavimas dėl durpžemių bei šlapynių apsaugos preliminariai paliestų apie 65 000 ha durpžemių ir 9 000 ha šlapynių, kurie šiuo metu deklaruojami kaip ariama žemė.

Išgirdo mokslininkus

Dėl paviršinio vandens apsaugos didesnių pokyčių nėra – kaip ir dabar, šalia vandens telkinių negalima dirbti žemės, paskleisti trąšas, augalų apsaugos produktus. Atsirado naujas pasiūlymas – tose pakrantėse leisti ganyti gyvulius. ŽŪM duomenimis, paviršinio vandens telkinių apsaugos pakrančių apsaugos juostų sluoksnį sudaro 15,5 tūkst. ha, iš kurių tik apie 8 000 ha yra ariamosios žemės.

„Daug diskusijų sulaukė GAAB reikalavimas dėl dirbamų šlaitų apsaugos nuo žemės ūkio veiklos sukeliamos erozijos. Buvo įsiklausyta ir į mokslininkų nuomonę ir sutarta, kad šlaitus vis dėlto bus galima arti. Bet tikimės, jog tuo nebus piktnaudžiaujama“, – kalbėjo J.Stakėnienė.  

Erozijai jautriose teritorijose (šlaitų, statesnių nei 12 proc. sluoksnis) negalima auginti bulvių, pašarinių ir cukrinių runkelių, kitų šakniavaisių. Kitus pasėlius auginti galima tik skersai šlaito. Nuo lapkričio 15 d. iki kovo 1 d. privalu užtikrinti bent minimalią žolinių augalų augmeniją arba palikti ražienų laukus ar kitas augalų liekanas per žiemą. Bet koks ražienų ar augalų liekanų dirbimas yra draudžiamas.

Pakoreguoti ir reikalavimai dėl dirvos apsaugos jautriausiu periodu. Kasmet nuo lapkričio 15 d. iki kovo 1 d. ne mažesnis kaip 50 proc. pareiškėjo deklaruotas žemės plotas turi būti užimtas žemės ūkio augalais arba paliekamos neapartos ražienos. Anksčiau buvo siūlyta, kad taip būtų visame plote, taikant tam tikras išimtis.

„Pas mus jautrusis periodas galėtų būti ne žiema, kaip įsivaizduoja EK teisės aktų kūrėjai, o pavasaris ir vasaros pradžia, kai augalai dar nebūna suvešėję, prasideda liūtys ir dirvožemis yra nuplaunamas. Bet mums reikia ieškoti kompromiso tarp mūsų realybės ir ES reikalavimų“, – aiškino ŽŪM departamento direktorė.

Pasak jos, su socialiniais partneriais susitarta dėl pasėlių tęstinumo – tas pats pasėlis gali būti auginamas ir dvejus metus iš eilės tame pačiame lauke su sąlyga, kad antraisiais metais tame pačiame plote bus auginami ir posėliniai augalai. Nuėmus pagrindinės kultūros derlių privaloma pasėti posėlį, kuris turi būti nepertraukiamai išlaikomas dirvoje bent 4 savaites.

„Labai ginčytasi dėl kukurūzų, kurie auginami pašarui. Mažuose ūkiuose metai iš metų jie auginami tame pačiame plote, bet tokiuose ūkiuose ūkininkaujama tvariai, tie plotai tręšiami mėšlu, todėl neturėtų daryti žalos dirvožemiui. Siūloma, kad šią kultūrą tame pačiame lauke būtų galima auginti ilgiau nei dvejus metus. Bet dar bus kalbama su mokslininkais, kad galbūt reikėtų nustatyti maksimalų terminą tokiam auginimui“, – kalbėjo J.Stakėnienė.

Aplinkos viceministras perspėjo

KRK nariai konstatavo, kad po darbinių diskusijų su socialiniais partneriais reikalai pajudėjo geryn. „Padaryta didelė pažanga nepakenkiant Žaliajam kursui“, – pastebėjo parlamentaras Juozas Baublys.

Tačiau panašu, kad tokia pažanga nepatinka Aplinkos ministerijai. Aplinkos viceministras Danas Augutis KRK posėdyje tvirtino po ŽŪM pristatymo matantis didelį aplinkosauginės ambicijos mažėjimą, kurį visi turėtų įvertinti.

„Net trys punktai balansuoja ties riba dėl paties reglamento įgyvendinimo. Pirmiausia tai dėl sėjomainos, kuri kelia daug diskusijų visoje Europoje. Kitas punktas, dėl kurio per daug atsitraukta, tai dirvos užsėjimas žole jautriuoju periodu. Tikėkimės, kad tie 3 metrai, atitraukti nuo melioracijos griovių, suveiks. Bet tas atsitraukimas, kad tik 50 proc. ploto žiemos periodu reikalaujama užsėti žole, mūsų nuomone, gali būti net iki reglamento pažeidimo. Taip pat smarkiai mažėja ambicija ir dėl durpžemių tvarkymo“, – teigė aplinkos viceministras.

Standartai kyla aukštyn 

Lietuvos paukštininkystės asociacijos ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovai Vytautas Tėvelis ir Algis Baravykas pabrėžė, kad diskutuojant apie ateinančio finansinio paramos laikotarpio strateginį planą mažai dėmesio skiriama gyvulininkystės sektoriui.

„Tokiomis sąlygomis po kelerių metų gali nebelikti lietuviškos kiaulienos, nes nebeatitiksime griežtėjančių reikalavimų. Kiaulininkystės sektoriui reikės apie 85 mln. eurų ekoschemoms įgyvendinti. Vartotojai iš gamybininkų reikalauja aukštesnių standartų, bet mokėti už tai nenori. O įstatymų rengėjai gamybininkus verčia tuos standartus įgyvendinti“, – nuogąstavimus išsakė A.Baravykas.  

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis eilinį kartą priminė, kad parama miškininkystės priemonėms mažėja bene 7 kartus. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis prašė žemės ūkio ministro, kad būtų sumažintas ekoschemų skaičius – užtektų 7, dabar jų numatyta 21.

Tikina, kad nepavėluos

Praėjusį antradienį K.Navickas Seime atsakė į parlamentarų pateiktus klausimus dėl situacijos žemės ūkyje. Be kitų klausimų, žemės ūkio ministrui teko aiškinti, kodėl vėluojama rengti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą.

„Lietuva rengti strateginio plano nevėluoja ir iš kitų šalių neišsiskiria. Tik dvi valstybės – Estija ir Airija – deklaravo, kad baigė rengti strateginius planus. Bet su jomis lyginti nereikėtų, nes ariamosios žemės proporcija šių šalių žemės ūkyje yra gerokai mažesnė nei Lietuvoje. Žaliasis kursas iš esmės nukreiptas į pokyčius ariamojoje žemdirbystėje“, – kalbėjo K.Navickas.

Jis pridūrė, kad rengimo procesą visose šalyse lėtina tai, jog nebuvo patvirtinti reikiami ES teisės aktai. Tik šių metų vasarą ES Ministrų Taryba ir Parlamentas susitarė dėl privalomų Žaliojo kurso įsipareigojimų.

„Esame tikri, kad planą pateiksime laiku – iki šių metų pabaigos. Ypač jeigu dėl ekoschemų, GAAB ir Valdymo reikalavimų ir toliau vyks konstruktyvios diskusijos su socialiniais partneriais, žemdirbių savivalda, mokslininkais.

Vertiname įvairių asociacijų pasiūlymus, nors tai nereiškia, kad visi jie yra priimtini ir turi būti įgyvendinti. Su socialiniais partneriais įvertinome, kad visos GAAB prievolės neviršija Europos Komisijos reikalavimų, radome kompromisus dėl vandens apsaugos juostų prie melioracijos griovių, augalų kaitos, daugiamečių pievų ir ganyklų išsaugojimo, kraštovaizdžio elementų ariamoje žemėje“, – tvirtino žemės ūkio ministras.