Energetikos problemos – vėl dėmesio centre. Kinijoje dėl elektros trūkumo stabdoma gamyba, Europą šokiravo dujų kainos. Jei žiema bus nuožmi, baiminamasi elektros tiekimo pertrūkių, svarstoma atgaivinti anglį ir mazutą deginančias elektrines. Kodėl susidarė tokia padėtis, kaip ji atsilieps mums? Apie tai kalbamės su nepriklausomu energetikos ekspertu – energetikos ekonomistu, habilituotu technologijos mokslų daktaru, profesoriumi Vidmantu Jankausku.

Pone profesoriau, ar pagrįsti tokie nerimo signalai, stiprėjantys ir Lietuvos viešojoje erdvėje?

Pagrįsti, nes nutiko tai, ko net ekspertai nenumatė. Atrodė, kad pasaulyje – gamtinių dujų perteklius. Prieš porą metų JAV prezidentas Donaldas Trumpas labai įkalbinėjo Europą pirkti dujas tik iš Jungtinių Valstijų. O dabar labai greitai atsigavo ekonomika – pirmiausia Kinijoje, po to visoje Pietryčių Azijoje, ir prireikė labai daug dujų. Mat Kinija nusprendė įsijungti į klimato kaitos programas ir sumažino anglių naudojimą. Dabar visos rinkoje prieinamos dujos plaukia į Rytus, ir girdime, kokia ten situacija: jų neužtenka, sutriko ir anglies tiekimas. Situacija Europoje irgi susijusi su Kinija, nes neatplaukė tie dujovežiai, kurie galėjo atplaukti iš JAV, Kataro ar kitų šalių. Visi pasuko į Rytus, kur didesnės kainos. Europoje dujų pritrūko ir dėl kitų priežasčių. Pirmiausia – šalta ir gana ilga praėjusi žiema Rusijoje. Dujų saugyklos buvo ištuštintos, teliko tik 15 proc., kai tuo tarpu paprastai po žiemos jose likdavo 30–40 proc. Dabar „Gazprom“ siekia iki žiemos užpildyti savo dujų saugyklas. Į Europą daugiau dujų, nei numatyta ilgalaikėse sutartyse, jis netiekia. Europos valstybėse vyravo nuostata, kad rinkos liberalizavimo eigoje gamtinės dujos tapo preke, kurios galima nusipirkti kada nori. Apie pusę Europoje suvartojamų dujų perkama ne pagal ilgalaikes sutartis su „Gazprom“ ar Norvegijos dujų tiekėju, o biržoje. Lietuva – irgi. Nebeturime ilgalaikių sutarčių su „Gazprom“. O Rusija pareiškė į biržą nebeturinti ko patiekti, Norvegija, užpraeitais metais planavusi pradėti savo dujų verslovių techninio atnaujinimo darbus, dėl pandemijos juos atkėlė į šią vasarą, ir norvegiškų dujų tiekimas taip pat labai sumažėjo. Taigi, trys didžiausi dujų Europai tiekėjai šiemet nesugebėjo patiekti jų daugiau. ES dujų saugyklos užpildytos vidutiniškai 75 proc., bet paprastai iki lapkričio užpildydavo iki 90–95 proc. Baiminamasi, kad jei žiema bus šalta, gali kilti problemų: dujų gal ir nepritrūks, bet jų kaina gali dar labiau pašokti. Jau dabar ji tokia, kokia niekada nebuvo: iki beveik 1 000 dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Todėl kai kur buvo paleistos ir anglimi kūrenamos elektrinės.

ES energetikos komisarė Kadri Simson pareiškė, kad energijos išteklių kainos visą žiemą išliks aukštos, tačiau esą tai menkai susiję su ES energetikos politika, tai veikiau pasaulinė tendencija. Gal reikėtų sakyti atvirai: į žaliąją energiją orientuota ES politika patyrė fiasko, nes atominių elektrinių atsisakymas atvedė į dar didesnę priklausomybę nuo gamtinių dujų su visomis ekonominėmis ir politinėmis pasekmėmis?

Pagal ES „Žaliąjį kursą“ numatyta iki 2030 m. anglies dvideginio emisijas sumažinti 55 proc. Tai labai sunkiai pasiekiama, nes per praėjusius 30 metų pavyko sumažinti tik 20 proc. Įgyvendinant tokią politiką turėtų būti uždarytos visos anglimi kūrenamos elektrinės. Kai kurios šalys, tarp jų Vokietija, uždaro ir atomines. Pereinamojo laikotarpio į žaliąją energetiką kuru turėjo tapti gamtinės dujos. O jos dabar kaip tyčia pavedė... Manyčiau, kad žaliosios politikos kritika pagrįsta ta prasme, kad kelias į žaliąją energetiką nubrėžtas netvirtai. Nereikėjo šokti iškart, buvo galima numatyti pereinamąjį laikotarpį.

Prof. V.Jankauskas: „Manyčiau, kad žaliosios politikos kritika pagrįsta ta prasme, kad kelias į žaliąją energetiką netvirtai nustatytas. Nereikėjo šokti iškart, buvo galima numatyti pereinamąjį laikotarpį. Prieš uždarant anglį deginančias elektrines ir ypač atomines reikia gerai pagalvoti.“

Prieš uždarant anglį deginančias elektrines ir ypač atomines reikia gerai pagalvoti. Štai pasirodė dešimties ES šalių pareiškimas, kad atominė energija irgi turėtų būti traktuojama kaip švari. Tačiau Vokietija, Danija, kitos ES šalys yra kategoriškai nusistačiusios prieš ją, ir jei naujoje Vokietijos koalicinėje vyriausybėje bus žalieji, tai spaudimas uždaryti atomines ir anglies elektrines taps dar didesnis. Nežinau, kuo tai baigsis, bet dabar vėl vyksta diskusija dėl to, kokiais žingsniais turėtume eiti link tikslo – žaliosios energetikos.

Kaip šiame energetikos problemų kontekste atrodo Lietuva? Ramino mintis, kad trūkstamos elektros energijos visada galėsime importuoti, tačiau kas bus, jeigu elektrą eksportuojančios šalys šią žiemą pačios susidurs su jos deficitu? Nejau Vilniui ir kitiems miestams elektrą reikės tiekti slenkančiu grafiku, po kelias valandas per parą?

Atrodė, kad esame labai gerame regione, Šiaurės Europos elektros energijos rinkoje („Nord Pool“), apimančioje visas Skandinavijos ir Baltijos šalis. Turime gana neblogas jungtis su kitomis Baltijos šalimis, turime kabelį į Švediją, estai turi du kabelius į Suomiją, ir tai leidžia mums gana neblogai dalyvauti šioje rinkoje. Didžioji dalis elektros energijos čia pagaminama hidroelektrinėse arba atominėse elektrinėse. Atrodė, kad viskas čia garantuotai stabilu, bet prie visų blogybių prisidėjo tai, kad Švedijos ir kitų šiaurės šalių hidroelektrinėse šiemet buvo mažiau vandens, ir lyg tyčia vėjai nepūtė, todėl ir vėjo jėgainės pagamino mažiau elektros.

Tad ir šiame regione elektros kainos pakilo. Tačiau Vokietijoje ar dar toliau į vakarus kainos dar aukštesnės, Jungtinėje Karalystėje jos net pasiekė rekordą. Tiesiog sutapo visi jau minėti veiksniai. Aišku, tikimės, kad rudenį Skandinavijoje palis, kaip paprastai, ir kad atominės elektrinės Švedijoje ir Suomijoje veiks visu pajėgumu, tada ir elektros kaina turėtų stabilizuotis. Tikrai nemanau, kad atsitiktų taip, kaip Kinijoje, kur kai kuriuose regionuose trūksta elektros energijos dėl anglių tiekimo sutrikimų.

Šių metų pabaigoje planuojama užbaigti Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio GIPL (Gas Interconnection Poland Lithuania) statybą. Kaip ši dujotiekių jungtis pakeistų situaciją mūsų dujų rinkoje?

Ji suteiks papildomo saugumo ta prasme, kad galėsime gauti dujų dar viena kryptimi, bet problema dabar nebe ta, kad kažkas mums negali jų patiekti. Daugiau dujų negu reikia galime gauti ir vamzdynais, ir dujovežiais. Tačiau pačių dujų nėra! Džiaugėmės, kai į Klaipėdą atplaukė dujovežis iš Amerikos, tikėjomės, kad Jungtinės Valstijos užtikrins stabilų jų tiekimą, tačiau, kaip sakiau, dabar amerikietiškos dujos vežamos į Kiniją, Japoniją, kitas Azijos rinkas, nes ten mokama brangiau. Kad ir ką kalbėtų apie vertybinius klausimus, viskas atsimuša į ekonomiką.

Po 3 metų baigsis „auksiniu“ praminto suskystintų dujų terminalo Klaipėdoje – laivo „Independence“ – nuomos sutartis. Politikai vis trimitavo apie jo iškovotą energetinę nepriklausomybę, bet dabar atrodo, kad ta nepriklausomybė valstybei ne pagal kišenę: suskystintų dujų kainos šovė į padanges. Ar reikia pirkti naują tokios paskirties laivą, jeigu turėsime dujų jungtį su Lenkija?

Tas laivas buvo kaip tam tikras saugumo garantas, papildoma galimybė apsirūpinti dujomis, jeigu kas nors atsitiktų. Bet, kaip matome, atsitiko taip, kad nėra labai ką atsivežti. O ir šiaip importuodavome gana nemažai rusiškų suskystintų dujų, nors politikai įsivaizdavo, kad mes atsikratėme priklausomybės nuo „Gazprom“. Konkurse dėl naujo laivo pirkimo buvo iškelta keistoka sąlyga: kad jis būtų ne mažesnis už dabartinį. Jei ne mažesnis, ir kaina nustatyta neaukšta, tai niekas ir nepasiūlė. Mano supratimu, buvo galima apsiriboti nedideliu laivu, o ir apskritai – kai atsiras dujotiekio jungtis į Lenkiją, tas laivas taps dar mažiau reikšmingas. Mūsų dujų vartotojai brangiai moka už to laivo eksploatavimą, „Achema“ daugybę kartų skundėsi, kad moka milijonus. Nežinau, kas bus toliau, nes „Achema“ mažina gamybą, o jei išvis nutars pereiti prie kitokių technologinių principų ir atsisakys dujų, kas tada būtų? Tas laikinas laivas mums taptų be galo brangus. Bet iki 2024 m. dar yra laiko, vyriausybė gali peržiūrėti įvairius variantus, ar išvis mums to laivo reikia, o jei reikia, tai kokio.

Žmonės piktinasi elektros rinkos liberalizacija, nes priversti rinktis vieną iš tiekėjų, kurie patys energijos negamina. Tokia reforma vadinama amžiaus afera. Nejau nebuvo galima suteikti prieigos prie mūsų elektros rinkos kitų šalių, pirmiausia kaimyninių, energetikos kompanijoms, kad vyktų reali konkurencija, gerėtų paslaugų kokybė, mažėtų kainos?

Tikrai negalima sakyti, kad tai amžiaus afera, čia nieko naujo nėra, kitos šalys jau yra tuo keliu nuėjusios – latviai prieš penketą metų, estai dar seniau. Paleido visus gyventojus į laisvą elektros energijos rinką. Aš irgi skaitau komentarus, man žmonės skambina, sako, kad čia afera, ką reiškia tas tarpininkas, jis nieko neturi... Gerai. Bet jūs elektrą dabar perkate iš „Igničio“. O ką „Ignitis“ turi? Jis turi elektrines, bet jos nedirba, praktiškai stovi. Jis irgi kažkur nusiperka elektros ir jums parduoda. Tad „Ignitis“ nėra niekuo geresnis, ir jei pasižiūrėtume į nepriklausomų tiekėjų kainų pasiūlymus kitiems metams, tai pamatytume, kad „Igničio“ kainos pačios aukščiausios. Tai kuo, atrodytų, jis geresnis, nei kiti? Tiekėjų iš užsienio yra: estų „Enefit“ ir latvių „Elektrum“. Tai didelės kompanijos, kurios veikia tais pačiais principais, kaip „Ignitis“, gali įsigyti elektros ir mums parduoti. Aišku, savo paslaugas siūlo ir smulkūs tiekėjai, nežinia, kiek jie patikimi, bet to nenorėčiau komentuoti. Manau, kad iš esmės smulkieji vartotojai dėl elektros rinkos liberalizacijos nei labai išloš, nei praloš. Gaila, kad vyriausybė pusei metų šią reformą atidėjo, kai trečdalis gyventojų jau pasirinko nepriklausomą tiekėją.

Vyriausybė skelbia mažinsianti energijos kainų šoką gyventojams. Kaip vertinate siūlymą atidėti mokėjimus, dalį skolos energijos tiekėjams išdėstyti per kelerius metus?

Nemanau, kad elektros kainų padidėjimas būtų buvęs labai skaudus, turbūt reikėjo taikyti tuos pačius principus, kaip ir kompensuojant nepasiturintiems šildymo kainą. Reikėtų remti gaunančius mažas pajamas, o ne visus, nes tai socialiai neteisinga – remiami turtingieji gyventojai. Italijoje, Prancūzijoje, kitose šalyse dėl išaugusių energijos kainų remiami tik nepasiturintys. Skolos išdėstymas per kelerius metus kelia daug klausimų ir painiavos: o jei atsisakysiu paslaugos, vis tiek liksiu skolingas? Arba, priešingai, pradėsiu ja naudotis po metų – kodėl turėčiau mokėti skolą už tai, kuo nesinaudojau?

Negaliu nepaklausti: ar Lietuva išgyvens artėjančią žiemą, jeigu ji bus labai šalta? Nesušalsime, neliksime patamsyje?

Sušalti tikrai nesušalsime, jei kalbėtume apie centrinį šildymą, tai praktiškai beveik visoje Lietuvoje tik Vilnius liko vargšas, nes šildymui naudoja labai daug dujų. Kituose miestuose naudojamas biokuras, ir nei ten kainos labai padidėjo, nei jie tos žiemos bijo. O dėl elektros – neįsivaizduoju, kas galėtų atsitikti, kad turėtume pereiti prie tiekimo slenkančiu grafiku. Manau, daug kas prisimena 1990 metus, kai Sovietų Sąjunga buvo visai nutraukusi mums naftos tiekimą, o dujų sumažinusi iki penktadalio. Tada išgelbėjo tik labai šiltas pavasaris. Bet tikrai nemanau, kad panašus variantas galėtų pasikartoti.

Dėkoju už pokalbį.