Naujieji metai jau įsibėgėjo, ir daugelyje mūsų gyvenimo sričių vėl galima pajusti, kad iš tiesų tai niekas per daug nepasikeitė, kaip Naujųjų išvakarėse visada ir visi turime lūkesčių. Štai ir šalies ugniagesiai tegali padūsauti: padėtis panaši ir toliau – kaip pernai kasdien jiems būdavo po 40–80 išvykimų į nelaimės ištiktą vietą, taip ir šiemet.

Grėsmingi mėnesiai

Žmonės labai bijo gaisrų, nes jie ne tik akimirksniu gali nutraukti žmogaus gyvenimą, bet ir palikti gyvą, tačiau – nuogą ir basą. Ne be reikalo sakoma, kad įslinkęs vagis bent sienas palieka, o liepsnos sunaikina viską.

Per pirmąją sausio dekadą Lietuvoje gaisrai pražudė 4 žmones. Tai leidžia truputį pasidžiaugti, nes pernai per tokį pat laikotarpį šalyje buvo žuvę daugiau – 6 asmenys.

Tačiau liūdnoji gaisrų statistika liudija, kad dabar yra būtent tas laikas, kai gaisrai žmogaus gyvybei patys negailestingiausi: pernai sausį šalyje per gaisrus žuvo net 21 žmogus, ir tai buvo juodasis metų rekordas (metais anksčiau – dar daugiau: 30). Pernai visi šaltieji mėnesiai šiuo aspektu buvo labai gedulingi: vasarį ir kovą liepsnos pražudė po 10 žmonių, balandį, kai dar pastatuose kūrenama ir šildoma įvairiais prietaisais – 11, po to spalį, kai po vasaros vėl pradeda vėsti orai, – 9, lapkritį sudegė 16 žmonių, gruodį – 10.

Tik šiltesnio ir karšto oro mėnesiais pernai kas mėnesį liepsnos pražudydavo po 2–6 neatsargiuosius.

Sekdami paminėta statistika, nes ji kasmet būna panaši, visi turėtų būti kuo atsargesni ir dėmesingesni, nes žiema – laikas, kai liepsnos, vaizdingai sakant, mėgsta rinktis aukas.

Žūtis tuoj po Naujųjų

Pirmąja šių metų gaisrų auka Lietuvoje tapo Gudienos kaimo (Kaišiadorių r.) gyventoja (56 m.), vos spėjusi pagyventi kelias valandas po Naujųjų sutikimo. Mūriniame dviejų aukštų name kilęs gaisras moterį pražudė apie 10-ą valandą po naujametės nakties. Atvykę ugniagesiai tuoj pat ir išnešė iš dūmuose skendėjusio namo jo šeimininkę be gyvybės ženklų. Netrukus medikai nustatė, kad nelaimėlė jau mirusi. Per gaisrą apdegė stalas kambaryje, sudegė prie stalo buvę namų apyvokos daiktai, aprūko kambario sienos ir lubos. Pagal tai tyrėjai nuspręs, kokia buvo gaisro kilimo priežastis.

O jau po Naujųjų per 10 dienų gaisrų aukomis tapo 4 žmonės: 2 moterys (56 m. ir 65 m.) ir 2 vyrai (54 m. ir 56 m.). Anot ugniagesių, detaliai tyrinėjusių gaisravietes, visų šių tragedijų galėta išvengti, jeigu gyventojai būtų buvę atsargesni ir galvoję apie galimą nelaimę.

Štai Rubikių kaime (Anykščių r.) gaisras mediniame name, manoma, kilo dėl neatsargaus rūkymo. Nelaimė buvo pastebėta kiek per vėlai, nes kai paryčiais atskubėjo iškviesti ugniagesiai, namas jau skendėjo liepsnose, o stogas buvo sukritęs į vidų. Tik liepsnas numalšinus, specialistų galėta patekti į namą. Jame buvo rastas stipriai apdegęs vyro kūnas.

Sudegė namo stogas, išdegė du kambariai. Žuvusiojo artimieji vėliau kalbėjo, kad vienintelis namo gyventojas mėgdavo parūkyti net būdamas lovoje, todėl ne kartą jų buvo perspėtas to nedaryti. Tačiau greičiausiai vyras savo pomėgio neatsikratė.

O po pražūtingo gaisro Rūdos kaime (Vilkaviškio r.) manoma, kad šią nelaimę prišaukė ir šeimininkę pražudė netvarkingas namo kaminas. Nors liepsnos namo vidų apėmė jau gerokai įdienojus, po pietų, tačiau vienai name gyvenusiai našlei išsigelbėti nepavyko. Moteris buvo neįgali, tačiau savarankiškai gyventi pajėgė. O kas nutiko lemtingąją dieną, dabar jau sunku ir sužinoti – galėjo moteriai ir sveikata staiga sutrikti. Nelaimėlė žuvo, o iš namo liko tik lauko sienos...

Dar vienas tragiškas gaisras, kurio priežastys kol kas nepatikslintos, irgi dienos metu kilo Airėnų antrajame kaime (Vilniaus r.). Mediniame name viską buvo apgaubę tiršti dūmai. Kaimynai sugebėjo išnešti iš namo jo savininką, tačiau nelaimėlis jau buvo negyvas. Ugniagesių akys krypo į itin karštą dūmtraukį...

Pagrindinės priežastys

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, pagrindinės gaisrų priežastys lieka tos pačios bene kasmet. Išanalizavus 2017-ųjų gaisrus, per kuriuos žuvo iš viso 103 žmonės, pagrindinė jų priežastis buvo neatsargus pačių nelaimėlių rūkymas (žuvo 38 gyventojai; 2016 metais – 31). Štai, pavyzdžiui, pernykštis sausis, jau minėta, buvo pats juodžiausias mėnuo per visus metus dėl daugiausia pražudytų žmonių (21) – nustatyta, kad 8 iš jų kilo dėl neatsargaus rūkymo ir pražudė tiek pat žmonių.

Dar 19 šalies gyventojų pernai pražudė neatsargus pačių elgesys su ugnimi (2016 m. – 30), 14 žuvo dėl pašalinio ugnies šaltinio (pavyzdžiui, neužgesintos žvakės ir pan., 2016 m. – 10), 13 nelaimėlių žuvo dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų (užpernai – 8), 14 asmenų pražudė krosnių, židinių bei dūmtraukių ar elektros sistemos įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai, 2 žuvo dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų bei gedimų, po 1 – dėl sprogimo ir žaibo iškrovos.

Minėtos žmonių žūčių per gaisrus priežastys yra ir apskritai visų kilusių gaisrų pagrindinės priežastys. Taigi labai svarbu – paties žmogaus elgesys su ugnimi ir karštį skleidžiančiais prietaisais, kurie liepsnas pradeda svaidyti ne tik kai būna palikti be priežiūros, bet ir turi savybę gesti. Vadinasi, būtina sisteminga tokios įrangos priežiūra bei patikra.

Be to, pernai dar buvo įregistruotas 361 tyčinis piktadarių padegimas Lietuvoje (3,8 proc.), o 124 gaisrai (1,3 proc.) kilo vaikams išdykaujant, žaidžiant su ugnimi.

Statistika dar liudija

Gyventojams svarbu žinoti ir tai, kad daugiausia jų dėmesio dėl galimos gaisro rizikos prireikia savaitgaliais: PAGD duomenimis, pernai šeštadieniais liepsnos pražudė 19 gyventojų, sekmadieniais – 21. Ugnies „mėgstamiausias“ laikas paroje buvo, beje, ne naktį, kaip daug kam atrodo, o 08.00–22.00 valandomis.

Dar pastebėta, kad pernai pražūtingi gaisrai dažniausiai šeimininkavo pirmoje mėnesio pusėje  – 2-ąją ir 14-ąją mėnesio dieną, kai skirtingose vietose žuvo net po 7 žmones. Gali būti, kad tai susiję su laiku, kai gaunamos įvairios gyventojų pajamos, skatinančios laiką leisti linksmiau ir atsipūtus.

Reikia nepamiršti, kad daugiausia gaisrų su žmogaus žūtimi kyla būtent gyvenamuosiuose namuose – pernai tokių šalyje buvo 2342, juose žuvo 91 gyventojas, iš jų ir 3 vaikai.

Kaip „Akistatai“ teigė PAGD atstovė Vida Šmigelskienė, šalies ugniagesiai, be gaisrų gesinimo ir žmonių gelbėjimo, dėl ko juos, beje, gyventojai visada labiausiai ir vertina, lygindami su kitų sričių darbuotojais ir veikėjais, sistemingai atlieka gaisrų prevencijos darbą – lanko gyventojus (pernai aplankė per 20 000 gyvenamųjų būstų), apžiūrinėja jų namus saugumo požiūriu, aiškina, pataria, taiso, taip pat ir įrengia labai reikalingus autonominius dūmų signalizatorius (dūmų jutiklius). Dedama daug pastangų, kad gaisrų būtų kuo mažiau.

Anot pačių gaisrininkų, labai svarbu gyventojams ne tik įsirengti dūmų jutiklius namie, bet ir turėti gesintuvus bei... pastabius, draugiškus kaimynus. Kilę gaisrai liudija, kad minėta „pagalbos trijulė“ dažnai padeda išvengti tragiškos nelaimės.

Tiesa, tie dūmų detektoriai turi būti veikiantys. Mat šalyje ugniagesiai, pernai aplankę 20 000 gyvenamųjų būstų, juose šių prietaisų rado labai nedaug – tik 16 proc., ir dar 13 proc. rastų prietaisų buvo nebeveikiantys...

Vis dėlto gaisrų neišvengiama, ir ne tik pats gaisras skaudina, liūdina, iš esmės keičia nelaimėlių gyvenimą, bet ir ilgas sunkus laikotarpis po gaisro.

Tik faktai:

Penkerių pastarųjų metų gaisrų statistikos Lietuvoje duomenimis, per metus vidutiniškai kyla per 11 tūkst. gaisrų, iš jų per 4000 – atvirosiose teritorijose (41 proc. visų gaisrų).

2017 m. Lietuvoje kilo 9394 gaisrai – tai yra 6,4 procento mažiau nei 2016 m.

Pernai gaisruose žuvo 103 žmonės (2016 m. – 101), iš jų 3 vaikai (5), o 181 gyventojas (204) patyrė traumų; žuvo 75 vyrai (tai yra 2,8 karto daugiau nei moterų).

2017 m. šalyje kilo 8 gaisrai, iškart nusinešę po 2 gyvybes (2016 m. – 11 tokių gaisrų ir dar 4, per kuriuos žuvo po 3 žmones).

Gaisruose žuvusių žmonių amžiaus vidurkis pernai buvo 59 metai (daugiausia nuo 48 iki 68 metų).

Gaisrų metu ugniagesiai pernai išgelbėjo 152 žmones, iš jų 15 vaikų; taip pat išgelbėjo 721 pastatą, 117 transporto priemonių, 499 gyvūnus.

2017 m. per gaisrus miestuose žuvo 53 gyventojai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 50.

Daugiausia žmonių pernai žuvo Kauno (20) ir Šiaulių (20), o mažiausiai – Tauragės (2) ir Telšių (2) apskrityse.

Irena ZUBRICKIENĖ