Aukščiausiasis Teismas (LAT) paliko galioti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes trims vyrams dėl dviejų žiaurių žmogžudysčių: vyras buvo nušautas savo dukters akivaizdoje, o moteris – nužudyta savo bute per apiplėšimą.

Trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad Audriui Skėriui, Markui Kardišauskui, Šarūnui Juodžbaliui paskelbtą nuosprendį naikinti, keisti ar grąžinti teismui nagrinėti iš naujo nėra pagrindo. Nuteistųjų ir jų gynėjų kasaciniai skundai atmesti. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Nors teismai konstatavo, kad bylos nagrinėjimas teismuose išties užtruko per ilgai (įvairių instancijų teismuose byla buvo nagrinėjama aštuonerius metus), tačiau dėl to švelninti bausmes nuteistiesiems iki gyvos galvos nėra pagrindo, nes įvykdyti ypač pavojingi nusikaltimai, o juos įvykdę vyrai pasižymėjo ciniškumu, abejingumu ir šaltakraujiškumu. Beje, kitiems nuteistiesiems šioje byloje pernai Lietuvos apeliacinis teismas (LApT) dėl nepateisinamai ilgo proceso bausmes sumažino. Sumažinus bausmes ir subendrinus jas su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis Arikui Pastuškovui vietoj skirtų 14 su puse metų reikės kalėti 13 metų ir 2 mėnesius, Viktorui Mulai vietoj 20 metų LApT skyrė 19 metų ir 4 mėnesius, Gintautui Žukauskui vietoj 10 su puse metų – 9 metus ir 4 mėnesius, o Benas Juodris, dėl kurio nuosprendis nebuvo skundžiamas, vietoj 6 metų kalės 5 metus ir 8 mėnesius.

Jau tuomet LApT pareiškė, kad iki gyvos galvos nuteistiems A. Skėriui, M. Kardišauskui ir Š. Juodžbaliui bausmės dėl pernelyg ilgo proceso sumažintos negali būti. Kolegijos vertinimu, priešingu atveju nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Tačiau šie asmenys turi teisę reikalauti dėl per ilgo proceso patirtos neturtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismo paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė taip pat palikta nepakeista ir Jonui Bielskiui.

Prašo išteisinti

Su minėtais vyrais kurį laiką kartu buvo teisiamas ir verslininkas Gediminas Jacka, tačiau jo byla dėl senaties nutraukta. Jam vieninteliam pernai LApT priteisė 2200 eurų turtinę ir 2000 eurų neturtinę žalą. LApT taip pat nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą G. Jackai dėl senaties ir iš esmės pavartodamas formuluotes, kuriose G. Jackos veiksmus apibūdino kaip nusikalstamus, pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą, nekaltumo prezumpciją, todėl nuosprendį šioje dalyje panaikino ir bylą iš naujo nutraukė suėjus senaties terminui. Teismas pabrėžė, kad bylose, baigiamose suėjus senaties terminui, neturi būti abejojama asmens, kurio byla nutraukiama šiuo pagrindu, nekaltumu. Tačiau tai G. Jackos netenkino ir jis LAT parašė kasacinį skundą, kuriame tikino nesupratęs Apeliacinio teismo sprendimo. Jo advokatas Remigijus Merkevičius prašė su jo klientu susijusios bylos dalį grąžinti iš naujo nagrinėti Apeliaciniam teismui. LAT šį skundą patenkino ir bylos dalį dėl G. Jackos grąžino LApT.

Jacka visą laiką tvirtino esąs nekaltas ir prašė jo bylą nutraukti ne dėl senaties, o jį išteisinti. „Aš esu laisvas žmogus, bet sugretintas su jais. Aš kitų kaltinamųjų net nepažįstu, bet gretinamas su jais, nešioju šitą dėmę. Aš noriu, kad pripažintų, kad nepadariau nusikaltimo. Aš pažadėjau savo vaikams ir anūkams, kad mane išteisins. Teisėjams pritrūko drąsos priimti išteisinamąjį nuosprendį“, – Aukščiausiajame Teisme yra kalbėjęs G. Jacka.

Vadovaujasi senatimi

Jacka buvo kaltinamas, kad už nepalankų liudijimą teisme organizavo Telšių verslininko Hilarijaus Gedimino S. nužudymą. Verslininkas buvo nušautas 1993-ųjų sausį. Banke pinigus iškeitęs ir su mažamečiu sūnumi į namus grįžęs verslininkas buvo užpultas vos išlipęs iš automobilio VAZ-2109. Vienas užpuolikų iš nupjautavamzdžio medžioklinio šautuvo paleido šūvį, o paskui dar kartą metaliniu daiktu trenkė per galvą. Peršokę namo tvorą nusikaltėliai paspruko. Po kelių valandų Hilarijus S. ligoninėje mirė.

Apie tai, kad G. Jacka yra susijęs su Hilarijaus nužudymu, pareigūnams pirmasis prabilo J. Bielskis.

Nagrinėjant šią bylą, pirmuosiuose teismuose prokuroras Aleksandras Kazakovas teigė, kad bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, jog G. Jacka, keršydamas už tai, kad Hilarijus S. kreipėsi į teisėsaugos organus (dėl to G. Jacka dar 1983 metais buvo nuteistas už kurstymą duoti kyšį – aut. past.), organizavo šio verslininko nužudymą.

Pats G. Jacka visą laiką neigė užsakęs verslininko nužudymą. Vilniaus apygardos teismas (VAT) nutraukė jam bylą suėjus senaties terminui. G. Jacka nesutiko, kad byla jam būtų nutraukta ir, apskundęs teismo nutartį, laimėjo, tačiau taip iki šiol teismai nepasakė nieko nauja. Kažkada, komentuodamas teismo nuosprendį, prokuroras Artūras Urbelis sakė, kad dėl G. Jackos jis nieko negali pasakyti, nes formuojama praktika nekomentuoti asmens kaltumo dėl senaties nutrauktose bylose. Šiuo atveju vadovaujamasi nekaltumo prezumpcija. Konstitucija numato, jog kiekvienas asmuo laikomas nekaltu, kol nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio.

Trys kolegijos

105 tomų bylą, kurioje kaltinimai buvo pareikšti net 13 asmenų, Lietuvos generalinė prokuratūra Vilniaus apygardos teismui pateikė 2008 metais. Pirmasis posėdis teisme įvyko 2008-ųjų gruodį. Bylos nagrinėjimas nuo pat pradžių vyko labai sunkiai. Jau į pirmąjį posėdį neatvyko net 5 advokatai. Juos teisiamiesiems turėjo skirti valstybė, bet Teisingumo ministerija tuo metu neturėjo lėšų jų darbui apmokėti, tad nagrinėjimas buvo nukeltas į kitus metus.

Kai kurie nusikaltimai įvykdyti daugiau nei prieš dešimtmetį, tad tiek liudytojams, tiek įtariamiesiems buvo sunku prisiminti detales. O jas teko prisiminti net tris kartus. Pirmą kartą – kai bylą nagrinėjo Vilniaus apygardos teismo teisėjas Zenonas Birštonas. Teismo darbas tuokart jau artėjo prie pabaigos, bet šis teisėjas kartą pasirodė darbe neblaivus ir netrukus buvo atleistas iš pareigų.

Toks pats likimas laukė ir antrajai teisėjų kolegijai pirmininkavusio to paties teismo teisėjo Ryšardo Skirtuno. Iš darbo jis buvo atleistas ir nuteistas, nes įsipainiojo į korupcijos skandalą. Ir tik trečiajai teisėjų kolegijai, kuriai vadovavo teisėja Audronė Kartanienė, pagaliau pasisekė bylą išnagrinėti ir paskelbti griežtą nuosprendį.

Nužudė Ramaškę

Teismas konstatavo, kad Š. Juodžbalys, A. Skėris ir M. Kardišauskas nužudė Kauno nusikalstamos grupuotės lyderiu vadintą Ramūną K., pravarde Ramaškė.

Ramaškė buvo nušautas 2000 metų birželio 16 dieną Kaune, kieme prie Laisvės alėjos. Dienos metu aukos tykojęs žudikas šaudė vyrui į galvą, stebint iš siaubo klykiančiam mažamečiui. Tarpuvartėje žudikas ramiai prasilenkė su aukos žmona, bėgusia prie ką tik nušauto vyro.

Duodamas parodymus Jonas Bielskis-Senelis, teisme apklausiamas dėl Ramaškės nužudymo, tikino negalįs pasakyti, kas paleido mirtiną šūvį, tačiau teigė neabejojąs, jog žudė kažkas iš Sauliaus Skėrio (dabar nuteistas Audrius – S. Skėrio sūnus – red. past.) ir V. Mulos grupuotės. Jos nariai buvo apiplėšę Ramaškės žmoną, todėl po to baiminosi, kad šis Šiaulių nusikaltėliams gali atkeršyti.

Dar 1994 metais V. Mula kartu su bendrininkais apiplėšė Ramūno butą, iš jo žmonos reikalavo pinigų. Tai buvo daroma norint sumažinti Ramaškės įtaką grupuotėje. Tuo laiku jis laikė 150 000 JAV dolerių grupuotei priklausančių pinigų. Kai kartą Ramaškė pateko į areštinę, V. Mula su sėbrais tuo ir pasinaudojo. Persirengę policininkais, jie be vargo pateko į jo butą ir iš Ramūno žmonos Kristinos pareikalavo pinigų. V. Mula ir Vytautas Raudonis buvo sulaikyti nusikaltimo vietoje ir nuteisti. Ramaškė V. Mulai į kalėjimą perdavė: „Gyvas esi tol, kol sėdi už grotų“.

Teisme parodymus davęs M. Kardišauskas tvirtino, kad A. Skėris ir jo tėvas tykojo, kada iš namų išeis Ramūnas, o mirtiną šūvį paleidęs Šarūnas Juodžbalys.

Užmušė strypu

Kardišauskas ir A. Skėris taip pat buvo pripažinti kaltais dėl šiaulietės Rimos B. nužudymo 2000-ųjų balandžio 11 dieną. Tą dieną S. Skėrio gauja įsiveržė į turtingo Šiaulių komersanto butą. Plėšikai žinojo, kad sutuoktinis darbe, o jo žmona Rima – viena namuose. Kai plėšikai atsirakino duris ir įėjo į šiaulietės butą, A. Skėris trenkė moteriai per galvą metaliniu strypu. Tuomet užpuolikai ją surišo, o M. Kardišauskas – uždusino. Taip jis turėjo įrodyti ištikimybę gaujai. Po to lavoną apklojo marška ir visi ramiai rausėsi po daiktus.

Beje, tas pats M. Kardišauskas jau buvo nuteistas už tai, kad Šiauliuose žiauriai nužudė ir apiplėšė gerai mieste žinomą vaistininkę. Moters jie patykojo prie namų durų, apsvaigino ją, įtempė į namus ir nušovė. Iš vaistininkės namų jie išsinešė juvelyrinius dirbinius, iš kiemo išsivarė jos automobilį. Po visų bylinėjimusi už šį nusikaltimą V. Mula ir Š. Juodžbalys buvo nuteisti po 18 metų, A. Skėris – 17, o M. Kardišauskas – 13 metų laisvės atėmimo. Šį nuosprendį Šiaulių apygardos teismas paskelbė 2010 metų gegužę.

Ciniškas požiūris

Skėris, M. Kardišauskas ir Š. Juodžbalis nesutiko su liudytojų, nukentėjusiųjų parodymų vertinimu, jie LAT pateikė savo įrodymų vertinimą, gynybines versijas. Trys vyrai tikino esantys visiškai nekalti.

Kardišauskas Aukščiausiajame Teisme pasakojo, kad pas jį į Pravieniškių pataisos namus 2004 metais atvykę pareigūnai jo paklausė, ar jis pažįsta A. Skėrį. Kai jis patvirtino, kad pažįsta nuo tada prasidėjo jo bendravimas su teisėsauga. Pasak nuteistojo, už bendradarbiavimą pareigūnai jam parūpindavo maisto, kavos, gėrimų, tačiau buvo ir mušamas, kankinamas.

Kardišausko gynėjas Julius Jasaitis sakė, kad 2002 metais, sulaukęs nuosprendžio už išžaginimą, jo klientas pateko tikriausiai į žemiausią nuteistųjų kastą pataisos namuose, buvo stipriai sumuštas. „Tuo momentu ateina pas jį tyrėjai: štai šeši nusikaltimai, pasakyk, ką tu apie juos žinai. Jis jautė spaudimą ir iš nuteistųjų, ir iš pareigūnų“, – LAT posėdyje sakė J. Jasaitis. Gynėjas suskaičiavo, kad pas M. Kardišauską tyrėjai lankėsi 95 kartus, kol vyko tyrimas ir 17, kai byla jau buvo nagrinėjama teisme.

Nė vieno nusikaltimo tvirtino nepadaręs ir A. Skėris. „Aš nepadaręs nė vieno nusikaltimo, už kurį nuteistas. Prašau atkreipti dėmesį, kad procesas vyko labai ilgai, keitėsi teisėjų kolegijos, keitėsi prokuroras“, – sakė jis. A. Skėrys jau 16 metų laikomas nelaisvėje.

Tačiau LAT paskelbė, kad įrodinėjimo procesas vyko išnaudojant visas teisėtas priemones, nepažeidžiant nuteistųjų gynybos teisių.

„Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, M. Kardišausko parodymai buvo kruopščiai ir atsakingai tikrinami“, – sakė teisėja Aldona Rakauskienė.

Nuosprendį paskelbę teismai visi kaip vienas pažymėjo, kad iki gyvos galvos įkalinti nusikaltėliai yra labai pavojingi visuomenei. Jų padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai – toks yra jų gyvenimo būdas. Pasak teismų, labai sunkūs nusikaltimai, sukėlę neatstatomas pasekmes, buvo apgalvoti iš anksto, organizuoti, padaryti iš keršto bei baimės, jog sulauks atpildo už anksčiau padarytus nusikaltimus. Nuteistieji demonstravo cinišką požiūrį į kito žmogaus gyvybę.

Likviduota gauja

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento ir kriminalinės policijos ištirtoje byloje yra 12 nusikalstamos veikos epizodų. Nusikaltimai padaryti 1992-2001 metais įvairiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Palangoje, Raseiniuose, Telšiuose. Kaltinimai dėl sunkių nusikaltimų padarymo buvo pateikti 13 asmenų, 5 iš jų kaltinti buvę ginkluotos banditų gaujos nariai. Kai kurie kaltinimų sulaukę asmenys mirė teismo proceso metu.

Bylos duomenimis, dabar jau miręs Saulius Skėris ir Viktoras Mula 1992 metais organizavo ginkluotą gaują, kurios tikslas buvo pulti asmenis, be to, jie patys dalyvavo gaujoje ir jos daromuose užpuolimuose. Ginkluota gauja veikė dviem etapais iki 2000-ųjų pabaigos. Nusikaltimams vykdyti kaltinamieji buvo įsigiję policininkų uniformas, labai didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų.

Šią bylą tyrė Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiosios valdybos pareigūnai, priklausę policijos generalinio komisaro sudarytai specialiai grupei, tiriančiai Kauno miesto organizuotų nusikalstamų susivienijimų padarytus nusikaltimus. Per tyrimą konfiskuotas didelis kiekis šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų.

Genadijus SKRIPKA