Šešėliniam paukštienos verslui suduotas smūgis. Paaiškėjo, kad jau kokius penkerius metus šveičiame iš Lenkijos į legalius ir nelegalius cechus gabenamą ir turguose bei kitose prekybos vietose pardavinėjamą kontrabandinę vištieną, o atsakingos institucijos tik dabar pradėjo į dienos šviesą traukti kontrabandininkus ir balinti juodąją Lietuvos ekonomiką.

Atakavo šimtai pareigūnų

Pareigūnai ginasi, kad nelegalus verslas buvo įsisenėjęs ir gerai užmaskuotas. Šešėliniai prekeiviai tiek suįžūlėjo, kad galimai lenkišką vištieną pardavinėjo kaip lietuvišką ekologišką produkciją, kuriai iškeltą aukštą gamybos kartelę įveikia ne kiekvienas sąžiningas Lietuvos ūkininkas. Pareigūnai pranešė, kad išaiškino gerai organizuotą grupę asmenų, vykdžiusių didelio masto mėsos ir jos produkcijos šešėlinę prekybą. Tyrimo taikinyje atsidūrė daugiau kai 17 nesąžiningų ūkio subjektų, buvo atliktos 237 kratos, kuriose dalyvavo daugiau kaip 350 policijos ir mokesčių pareigūnų.

Taigi, kontrabandininkus atakavo šimtai pareigūnų. O kokie rezultatai? Kratų metu rasti galimai iš nusikalstamos veikos gauti pinigai – beveik 100 000 eurų ir apie 20 000 JAV dolerių ir daugiau kaip 11 tonų, t. y. ketvirtadalis krovininio sunkvežimio, galimai neapskaitytos mėsos... Dar pranešama, kad rastas 1 nelegalus ginklas, 1 dujinis revolveris. Anot pareigūnų, kratos daugiausia atliktos Vilniaus, Klaipėdos ir Alytaus apskrityse.

Sulaikyta 10 įtariamųjų, įtarimai pareikšti 36 asmenims, 80 asmenų apklausti kaip specialieji liudytojai. Atsakingiems asmenims apribota nuosavybės teisė į turtą daugiau kaip už 1 mln. eurų. Jie turės pasiaiškinti dėl piniginių lėšų, už kurias buvo įgyta dalis turto, kilmės.

Dengėsi nepelninga veikla

Anot Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko Rolando Kiškio, kratų metu paimtas didelis kiekis apgaulingos apskaitos dokumentų. „Dauguma šių asmenų vieni kitus puikiai pažįsta, jie koordinavo šešėlinį verslą. Kol kas kalbame apie paukštieną, tačiau negalime atmesti, kad tyrimo metu gali išlįsti nelegali prekyba ir kita mėsa“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas.

Policijos departamentas pranešė, kad įsisenėjęs ir gerai užmaskuotas šešėlinis verslas per pastaruosius penkerius metus realizavo apie 2 000 tonų neapskaitytos mėsos produkcijos. Įtariamieji galėjo nuslėpti mėsos produkcijos pardavimus, kurie viršija 6,5 mln. eurų sumą.

Pareigūnai aiškino, kad asmenys taip organizavo įmonių veiklą, jog daugiau kaip 40 proc. produkcijos nebuvo pajamuojama apskaitoje, nebuvo sumokėta apie 2 mln. eurų mokesčių valstybei. Įmonės dengdavosi nepelninga veikla.

Apgaudinėjo penkerius metus

Taigi, nelegalios paukštienos realizavimo tinklą suraizgę kontrabandininkai mažiausiai 5 metus ramiai darbavosi ir niekam neužkliuvo. O gal pareigūnai juos akylai stebėjo, kad suduotų triuškinamą smūgį? R.Kiškis sakė, kad nereikėtų prisirišti prie tyrimo terminų: „Buvo tiriami skirtingi epizodai, vieni – kelis mėnesius, kiti – iki metų.“

Buvo pranešta, kad pagauta gerai organizuota asmenų grupė veikė tarptautiniu mastu. „Kol kas įvardijome tik Lenkiją. Kol vyksta tyrimas, apie kitas šalis nenorime kalbėti“, – teigė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas.

Fotodiena nuotr.

Lenkiškos paukštienos įvežimo, perdirbimo ir realizavimo schemoje išaiškintas vienas nelegaliai veikęs mėsos perdirbimo cechas (Vilniaus mieste, Architektų g., čia vyko ir nelegali prekyba), kitos į tyrimo akiratį patekusios įmonės veikia teisėtai. Įmonėse buvo rasta pasibaigusio galiojimo produktų.

„Pakliuvusios įmonės nėra stambios. Buvo rastas ir vienas nelegalus antisanitarinėmis sąlygomis veikiantis mėsos perdirbimo cechas. Tyrimas intensyviai tęsiamas, tad gali paaiškėti ir naujų faktų bei aplinkybių“, – minėjo R.Kiškis.

Metė šešėlį ekologinei gamybai

Tyrimo metu paaiškėjo faktas, metęs šešėlį ekologiškai produkcijai ir jos gamintojams. Nelegali lenkiška vištiena buvo pardavinėjama prisidengiant ekologišku ūkiu. Pareigūnai informavo, kad ekologiškos produkcijos vardu manipuliavo Kretingos rajone registruotas ūkio subjektas. Mėsos produkcija buvo pardavinėjama Kretingoje, Klaipėdoje, Telšiuose, Plungėje, Mažeikiuose, Gargžduose, Palangoje. „Tyrimo metu nustatyta, kad iš Lenkijos nelegaliai atgabenta vištiena buvo pristatinėjama kaip iš savo ekologinio ūkio, aiškinama, kad vištos lesinamos ekologiškais lesalais“, – pasakojo Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas.

VšĮ „Ekoagros“ direktorius Antanas Makarevičius tikino esąs nustebęs dėl šešėlinės mėsos tyrime figūruojančio ekologinio ūkio: „Mūsų niekas neinformavo, kokiais dokumentais pagrįsti tokie faktai, ir niekas neklausė, ar ūkiui išduotas atitinkamas sertifikatas. Gal ten tebuvo kokia etiketė ar kitokia nuoroda... Ketiname patys imtis prevencinių priemonių, gal važiuosime pasižiūrėti į turgus. Tačiau, žinia, mūsų įstaiga negali kontroliuoti prekybos turguje.“ „Ekoagros“ Telšių filialo direktorius Darius Šion „Valstiečių laikraštį“ informavo, kad Kretingos rajone nėra sertifikuota ekologinių paukštininkystės ūkių.

VMVT tarnybas informavo seniai

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Simonas Slapšinskas spaudos konferencijoje sakė, kad kelis ūkio subjektus, kuriuose buvo atliekamos kratos, neseniai inspektavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) darbuotojai. Jie neva jokių pažeidimų nepamatė. Tad viena iš tyrimo krypčių – įvertinti, kaip tokie patikrinimai buvo atliekami.

Toks pareiškimas papiktino VMVT direktorių Joną Milių: „Mes dar prieš porą metų atkreipėme dėmesį į maisto produktų apskaitos ir siuntų atsekamumo problemas, finansinius nusikaltimus tiriančioms institucijoms pateikėme informaciją apie daugiau nei 1 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų. Taigi, mes parodėme iniciatyvą, o dabar mus kone apkaltino...“ Kita vertus, anot J.Miliaus, VMVT neturi įgaliojimų ištirti dokumentų ir prekių klastojimo atvejus. „Mes galime tik bendradarbiauti, o kitos atsakingos institucijos turėtų nuolat atlikinėti tokius tyrimus. Čia yra finansiniai nusikaltimai, mes negalime įsilaužti į sandėlius. Todėl neatsakinga kalbėti apie mūsų tarnybos darbuotojų patikrinimus ir sakyti, kad nieko nerado. Be to, tie patikrinimai buvo prieš mėnesį ar anksčiau. Mūsų darbuotojų neapkaltinsi, jei kontrabandininkai, veždami iš skerdyklų mėsą su dokumentais, pakeliui dar prisikrovė ir nelegalios produkcijos“, – argumentavo VMVT vadovas.

J.Milius priminė, kad per pastaruosius dvejus metus VMVT uždarė daugiau kaip dvidešimt nelegalių mėsos perdirbimo cechų, sunaikino 2 000 tonų nelegalios produkcijos: „Sulaikėme ne 11 tonų, o kur kas daugiau, bet taip garsiai nesigyrėme. Kas pirmas išbėga, tas labai teisus?“ – ironizavo VMVT vadovas. J.Milius apgailestavo, kad į šią istoriją įsivėlė ir ūkininkai. „Mes jiems palengvinome mėsos perdirbimo sąlygas, o jie štai kaip elgiasi. Ūkininką iš Kretingos rajono laikėme rimtu. Pasirodo, jo žmona prekiavo turguje, kur ir rado nelegalios produkcijos. Įkliuvo ir ūkininkas iš Prienų rajono, beje, ne pirmą kartą. Prieš metus mes jį buvome pričiupę su nelegalia lenkiška produkcija“, – nusivylimo neslėpė J.Milius.

Medžioklė prieš rinkimus?

Prokuratūros, policijos ir mokesčių inspekcijos pareigūnų triumfas dėl išaiškinto kontrabandinės vištienos prekybos tinklo sulaukė prieštaringų vertinimų. Vieni ploja katučių, kad pareigūnai balina juodąją ekonomiką, kiti puse lūpų svarsto, kodėl garsi kontrabandininkų medžioklė prasideda tada, kai artėja rinkimai į Seimą. O treti pareigūnams siūlo pasiryžti giliau mesti tinklus, kad įkliūtų stambesnės žuvys.

„11 tonų nelegalios paukštienos – vienas juokas. Viename krovininiame sunkvežimyje sutalpinama apie 40 tonų. O kiek tokių sunkvežimių kerta Lietuvos sieną? Manau, kad laimikis gali būti nepalyginamai didesnis ir svarbesnis, tačiau stambios žuvys plaukioja tylos zonoje“, – vertinimus išsakė vienas buvęs turgaus prekeivis.

Lietuvos turgaviečių ir prekyviečių asociacijos prezidentė Aldona Janavičienė gynė turgaus prekiautojus: „Turgavietės stipriai krečiamos, tad prekiauti be reikiamų dokumentų čia negalima ir neįmanoma. Prekiautojai turi perdirbimo įmonių, skerdyklų išrašytas sąskaitas faktūras, važtaraščius, patvirtinimą, kad tai – lietuviška produkcija. Juk prekiautojai, ypač Panevėžio regione, produkciją ima iš lietuviškų įmonių. Kalbėjau ir su Vilniaus, kitų miestų turgų atstovais. Jie sakė, kad nelegalios produkcijos nerado, viskas buvo su dokumentais. Tai kuo prekiautojams tikėti? O jei kažkas vyksta perdirbimo įmonėse, tai – jau ne prekiautojų atsakomybė. Kitas reikalas – jei randa produkciją be dokumentų, tada, žinoma, reikalas nelegalus.“