Keliaudamas pajūriu negali nepastebėti nuorodos į Darbėnus. Nedidelis Kretingos rajono miestelis įsikūręs strateginėje vietoje. Neatsitiktinai ir miesto herbe pavaizduoti į keturias puses – į Kretingą, Skuodą, Palangą ir Salantus –vedantys keliai. Todėl patys darbėniškiai juokauja: visi keliai veda į Darbėnus.

Stabilumas emigracijos fone

Šiandien miestelyje, kurio pavadinimas kildinamas iš per jį tekančio Šventosios intako Darbos, gyvena apie 1 400 žmonių. Miestelio seniūnas Alvydas Poškys džiaugiasi, kad Darbėnai – maloni išimtis emigracijos tirpdomoje Lietuvoje. „Neišvengiame gyventojų mažėjimo, bet jis nėra labai skaudus ir didelis. Mūsų geografinė padėtis gana gera – ir Klaipėda ranka pasiekiama, ir Palanga, tad gyventojų skaičius išlieka maždaug tolygus“, – skaičiuoja seniūnas ir lygina su greta esančiais Salantais, kurie smarkiai praretinti emigracijos bangos.

Didžiausia šventė Darbėnuose – Šv. Petro ir Pauliaus atlaidai. Tą dieną pagerbiami visi miestelio varduvininkai. Pirmas dešinėje – seniūnas A.Poškys.

Pats A.Poškys – klaipėdietis, grįžęs į senelių žemę. „Darbėnuose yra visko, ko reikia: nuo darželio ir gimnazijos iki parduotuvių, medicinos paslaugų, bažnyčios. Gali gyventi nieko nestokodamas. Jeigu nori didelių pramogų, jau turi važiuoti kitur. Mano šeima norėjo turėti savo kiemą, savo namą, todėl nusprendėme, kad Darbėnai bus optimalus variantas. Jeigu pasistatytum namą Klaipėdos priemiestyje, turėtum vaikus vežioti į mokyklą, į būrelius, o čia visur patys nueina, viskas vietoje", – aiškino seniūnas, kodėl didmiestį iškeitė į mažą miestelį.

Pasak A.Poškio, dalis darbėniškių ūkininkauja, kiti dirba šalia esančioje įmonėje „Žemaitijos granitas“, bet didžioji dalis duonai pelnosi Klaipėdoje, Kretingoje ar Palangoje. Yra Darbėnuose ir nagingų, netradiciniais amatais užsiimančių gyventojų. Štai odininkas Tautvydas Rudys gamina išskirtines rankines, papuošalus ir net musmušius.

T.Rudys gali pasiūlyti įvairiausių gaminių iš odos.

Žvilgsnis į istoriją

Praėjusiais metais miestelis šventė 425 metų jubiliejų – rašytiniuose šaltiniuose Darbėnų kaimas ir dvaras pirmą kartą paminėti 1591 m. Nuo 1730 m. miestelis, išaugęs kairiajame Darbos krante, šalia dvaro, vadinamas Darbėnais.

1831 m. miestelyje telkėsi pagrindinės Telšių apskrities sukilėlių kariuomenės pajėgos, kovojusios dėl Palangos. Mūšių metu jis sudegė.

Nuo 1861 m. Darbėnai tapo valsčiaus centru. 1861–1863 m. darbėniškiai priešinosi valdžios ir dvarininkų savivalei. Už tai 1864 m. į Tomsko guberniją ištremti klebonas J.Valašinskas, keletas valstiečių su šeimomis. XIX a. čia veikė parapinė lietuviška mokykla, 1855 m. atidaryta rusiška valdinė pradinė mokykla. Spaudos draudimo metais kunigas M.Šiuipys organizavo knygnešių veiklą.

Tarpukariu Darbėnuose veikė valsčiaus administracija, paštas, telefonas ir telegrafas, lietuvių ir žydų pradinės mokyklos, vaistinė, katalikų bažnyčia, sinagoga, katalikų, evangelikų liuteronų ir žydų kapinės, geležinkelio stotis, vandens malūnas, lentpjūvė, pieninė, per 30 krautuvių. 1922–1930 m. Darbėnai buvo Skuodo (Kretingos) miškų urėdijos centras. 1930 m. pastatytas paminklas Lietuvos nepriklausomybės 10-mečiui paminėti.

1897 m. Darbėnuose gyveno 2 059 žmonės, po Pirmojo pasaulinio karo jų sumažėjo perpus. Per Antrąjį pasaulinį karą išžudyta Darbėnų žydų bendruomenė – per 540 žmonių. 1944–1952 m. netoli miestelio esančiuose Vaineikių miškuose veikė Kretingos apskrities partizanų rinktinės „Kardas“ štabas.

Petrams ir Povilams po vainiką

1838–1842 m. Darbėnuose pastatyta mūrinė bažnyčia (archit. F.Gasbenas; 1886, 1936 m. rekonstruota), apie kurią ir šiandien tebesisuka miestelio gyvenimas. Didžiausia šventė – Šv. Petro ir Povilo atlaidai, į kuriuos, pasak Kretingos rajono kultūros centro Darbėnų skyriaus vedėjo Artūro Juškos, įsitraukia visas miestelis. Po mišių šventė persikelia į platesnes miestelio erdves. „Po atlaidų gimnazijos orkestras pakvietė į gimnazijos stadioną, kur vyko koncertas, futbolo rungtynės tarp Palangos ir Darbėnų jaunimo“, – apie šių metų pramogas pasakojo A.Juška. Neatskiriamas šventės akcentas – visų miestelio Petrų ir Povilų pagerbimas ąžuolo vainikais. Anksčiau varduvininkų susirikdavo per 30, dabar ilgametei ąžuolų vainikų pynėjai Danutei Techanavičienei darbo kiek mažiau – pakanka nupinti 20 vainikų.

Paminklas iš Darbėnų kilusiam vienuoliui saleziečiui Petrui Perkumui, miestelėnų švelniai vadinamam „mūsų Petriuku“.

Rudenį po visų darbų, spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje, darbėniškiai susirenka į tradicinę vakaronę gimnazijos salėje. Čia susirinkę skirstytis neskuba, o atsikvėpę nuo darbų šoka, dainuoja ir linksminasi iki paryčių.

Darbėniškiai saugo ir istorinę atmintį. Kasmet įspūdingai pamini valstybines šventes, rengia pėsčiųjų žygį „Kardo rinktinės partizanų takais“.

Vytauto Didžiojo parkas, įkurtas dar Smetonos laikais, miestelio bendruomenės pastangomis prikeltas naujam gyvenimui. Šiandien tai mėgstama poilsio ir susibūrimų vieta.

Dainingi žemaičiai

Mėgstantys liaudišką dainą miestelio gyventojai susibūrė į kapelą „Ontrep“, kuriai jau 11 metų vadovauja A.Juška. Balsingi žemaičiai dainas traukia ne tik Darbėnuose – jų dainos skamba ir kituose Lietuvos miestuose, ir užsienio šalyse. 2015 m. „Ontrep“ nugalėjo „Duokim garo!“ varžytuvėse ir po to koncertavo Europos Parlamente Briuselyje, o 2016 m. tose pačiose varžytuvėse triumfavę kaip Žemaitijos regiono atstovai vyko pasirodyti Strasbūre susitelkusiems Europos valdininkams.

Šiemet Darbėnuose susibūrė ir aštuonios šokėjų poros, kurios rengiasi kitąmet vyksiančiai Lietuvos šimtmečio dainų šventei. „Tokiame miestely – tiek šokėjų! Nelabai daug tokių miestelių rasite Lietuvoje“, – džiaugėsi kultūrinį gyvenimą Darbėnuose kurstantis A.Juška.

Mėgstantys liaudišką dainą miestelio gyventojai susibūrė į kapelą "Ontrep", kuriai vadovauja A. Juška (stovi pirmas dešinėje).

Lankėsi A.Sabonis ir M.Paulauskas

Darbėniškiai mėgsta ne tik linksmintis, bet ir sportuoti. Čia jau šešerius metus vyksta krepšinio turnyrai, kuriuos organizuoja ir globoja Kretingos rajono garbės pilietis garsus treneris Kazys Maksvytis.

„Smagu, kad kiekvienais metais į šią šventę atvyksta vis daugiau garbingų, krepšiniui nusipelniusių žmonių. Miestelio gyventojams tai puiki atrakcija, – sakė K.Maksvytis. – Viskas prasidėjo tuomet, kai su Lietuvos devyniolikamečių rinktine tapome pasaulio čempionais, o mus iškilmingai sutiko Darbėnų bendruomenė. Tada ir gimė mintis kasmet organizuoti tokias varžybas. Malonu, kad planai virto tikrove.“

Šiemet renginyje apsilankė ir Lietuvos krepšinio legendos Arvydas Sabonis bei Modestas Paulauskas. Beje, pastarasis yra gimęs Kretingoje. Garsiojo krepšininko tėvas Feliksas gimė, augo ir gyveno Darbėnuose. Mama Ona kilusi iš Nausėdų kaimo, kuris yra šalia Darbėnų. M.Paulausko dėdė Petras dirbo šio miestelio akmenskaldės direktoriumi.

K.Maksvyčio (dešinėje) rengiama krepšinio šventė privilioja į Darbėnus ir krepšinio legendas. Šiemet tarp jų buvo A.Sabonis ir M.Paulauskas (antras dešinėje).

K.Maksvytis, kurio tėvai Kazimieras ir Onutė gyvena Darbėnuose, yra treniravęs įvairaus amžiaus šalies jaunių ir jaunimo rinktines, su kuriomis triskart tapo Europos, sykį – pasaulio čempionu. Jis kelerius metus treniravo dabartinę šalies krepšinio žvaigždę Joną Valančiūną. Praėjusį sezoną K.Maksvytis buvo Panevėžio „Lietkabelio“ vyriausiasis strategas ir su šiuo klubu užėmė antrąją vietą Lietuvos krepšinio lygos čempionate. Jo dėka „Lietkabelio“ gerbėjų gretas buvo papildę ir darbėniškiai – treneriui pakvietus ir pasirūpinus bilietais, miestelio gyventojai kelis sykius vyko į Panevėžį iš arti stebėti aukščiausio lygio Lietuvos krepšinio batalijų.

Sukūrė Izraelio vėliavą

Krepšinio strategas K.Maksvytis – ne vienintelis garsus tokią pavardę turintis darbėniškis. „Juokaujame, kad iš Darbėnų yra kilę trys įžymūs Maksvyčiai“, – šypsosi miestelio seniūnas ir pasakoja, kad, be Kazio Maksvyčio, yra dar du Juozai Maksvyčiai. Ne giminės. Ir kiekvienas išgarsėjęs savo veiklos bare. Vienas Juozas – Kretingos rajone gerai žinomas poetas, buvęs lietuvių kalbos mokytojas, kitas – įmonės, gaminančios modernią plastikinę tarą, įkūrėjas ir savininkas.

Iš Darbėnų kilęs A.Petkus kuria įspūdingas skulptūras iš smėlio.

Yra ir daugiau didelių darbų Lietuvai ir ne tik jai nuveikusių darbėniškių. Štai Darbėnuose gimė ir augo Davidas Wolffsohnas, pasaulinio garso sionizmo veikėjas. Jis buvo šio judėjimo, siekiančio suvienyti žydų tautą jų istorinėje tėvynėje, pradininko Theodoro Herzlio bendražygis, o po jo mirties – ir antrasis Pasaulinės sionistų organizacijos prezidentas. Įdomu tai, kad būtent D.Wolffsohnas sukūrė Izraelio vėliavą ir yra šios šalies valiutos – šekelio – pavadinimo autorius.

Iš Darbėnų kilęs ir Panevėžio Juozo Miltinio teatro aktorius Vytautas Kupšys, kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė Jūratė Laučiūtė, smėlio skulptūras darantis ir ne vieną tarptautinį apdovanojimą pelnęs Andrius Petkus.

Minint miestelio 425 m. jubiliejų du vardiniai suoliukai pastatyti dailininkui ir pedagogui Fabijonui Šulcui bei leidėjai ir visuomenės veikėjai Onai Vitkauskytei atminti.

Lina Daugėlaitė