Kad sužinoti atsakymą į šį klausimą ūkininkai rinkosi į lauko dienas: sausio 18 d. – Vaidutės ir Vytauto Stankevičių ūkyje (Biržų r.), sausio 19 d. – A. Degučio ūkyje (Prienų r.) ir sausio 25 d. – AB „Žemaitijos pienas“ patalpose Telšiuose ir M.Kakčio ūkyje (Plungės r.).
Lauko dienos organizuotos įgyvendinant Žemės ūkio rūmų projektą „Pieno ūkių ekonominio potencialo vertinimo sistemos naudojimas, siekiant mažinti produkcijos savikainą, didinti produktyvumą bei gerinti produkcijos kokybę“, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“.
Lauko dienose buvo pristatytas projektas, genomas, genominiai tyrimai, genetinis paveldimumas ir ligos, beta kapa kazeinas, krekenys.
Mokslininkai nustatė, jog tikslingai naudojant genetinius gyvulių išteklius, progresas gyvulininkystėje siekia 10 proc. kiekvienais metais, kas didina ekonominį efektyvumą. Gyvulio genetinė informacija atskleidžia ekonomiškai svarbiausius rodiklius: gyvulio produktyvumą, pieno baltymingumą ir riebumą, somatinių ląstelių skaičių piene, eksterjero savybes, gyvulio ūkinio naudojimo trukmę.
„Ilgalaikės pieno sektoriaus perspektyvos tiek vidaus, tiek pasaulio rinkose išlieka sklandžios, todėl pieno sektorius turi didelį ilgalaikį augimo, darbo vietų kūrimo ir plėtros potencialą. Siekiant padėti pieno gamintojams prisitaikyti prie pieno kvotų panaikinimo padarinių ir toliau vykdyti tvarią pienininkystės veiklą bei konkuruoti su likusios Europos erdvės gamintojais, būtina skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas, kurios leistų didinti produkcijos gamybą ženkliai sumažinus veiklos kaštus, kas leistų pieno ūkiams išlikti konkurencingiems ir patenkintų ekonominius bei socialinius lūkesčius“ – sako Žemės ūkio rūmų Veislininkystės komiteto pirmininkas dr. Edvardas Gedgaudas.
Būtent tokį tikslą – mažinti produkcijos savikainą, didinti produktyvumą ir gerinti produkcijos kokybę gyvulininkystės ūkiuose ir numato Žemės ūkio rūmų įgyvendinamas projektas „Pieno ūkių ekonominio potencialo vertinimo sistemos naudojimas, siekiant mažinti produkcijos savikainą, didinti produktyvumą bei gerinti produkcijos kokybę“.
Įgyvendinant projektą genominiam vertinimui jau buvo analizuota 19 ūkių. Bendras dalyvavusių pradinėje atrankoje telyčių skaičius iš ekologinių ir intensyvių ūkių – 1115, šių telyčių bendrosios vertės indekso vidurkis (BVV) – 119. Ekologinių ūkių RZG – bendrosios veislinės vertės vidurkis (BVV) – 117, o intensyvių ūkių – 120. Iš jų tik 300 geriausių telyčių buvo atrinktos genominiam tyrimui atlikti. Ekologinių ūkių geriausių telyčių tyrime dalyvauja 7 ūkiai. Iš projekte dalyvaujančių 19 ūkių, 133 telyčioms paimti ausies audinio mėginiai, kurie buvo tiriami remiantis tėvine veisline verte.
Atlikti tyrimai parodė, kad ekologiniuose ūkiuose reikia stiprinti genetinį potencialą, o intensyviuose ūkiuose siekti dar didesnio efektyvumo. Siekiant įgyvendinti projekto idėją ir tikslą – 300 aukščiausios genetinės vertės telyčioms, pagal ūkių struktūrą, bus pritaikyta individuali selekcijos programa, sėklinimui parenkant LITBAP kompiuterine programa geriausius bulius, kuriais šios telyčios bus susėklintos. Buliai, siūlomi sėklinimui, atrinkti pagal veislinę vertę yra gerintojai ir jų sperma yra seksuota, siekiant gauti kuo daugiau telyčių, stebint veislinės vertės bioekonominį efektą ir formuojant geresnį bei ekonomiškesnį potencialą pieno ūkiuose, nepriklausomai nuo jų pasirinktos ūkininkavimo krypties.