Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Tomas Meškauskas Šiaulių apygardos teismui (ŠAT) perdavė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius kaltinamas papirkimu (LR BK 227 str. 2 d.). O štai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pranešė, kad atmetė buvusios teisėjos Andželikos Šimaitienės kasacinį skundą ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ji pripažinta kalta padėjusi sukčiauti.

Pirmiausia apie bylą, kuri teismuose sukosi ne vienerius metus. Ši istorija prasidėjo dar 2002 metais, kai tuometinis Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas gavo vienos pilietės ieškininį pareiškimą, kuriame buvo prašoma leisti privatizuoti butą sostinės centre. Moteris tame bute gyveno nuo 1945 metų, o nuomą mokėjo Vilniaus savivaldybei. Teisėja A. Šimaitienė priėmė sprendimą leisti moteriškei privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, o Vilniaus savivaldybė  sutiko su tokiu sprendimu.

Po beveik trejų metų, kai butas buvo perparduotas net 2 kartus, o pati buto savininkė mirusi, kilo triukšmas. Naujasis buto šeimininkas, nupirkęs dar ir šalia esančius butus, ketino juos sujungti. Tačiau paaiškėjo, kad butas, kurį privatizuoti leido teisėja A. Šimaitienė, privatizuotas neteisėtai. Tuomet A. Šimaitienė ir teismo posėdžių sekretorė Jolanta R. ir buvo apkaltintos suklastojusios dokumentą, leidžiantį privatizuoti tą butą.

Teisėjai A. Šimaitienei buvo pareikšta, jog ji ne tik diskreditavo teisėjo vardą, bet ir padarė didžiulę turtinę žalą Vilniaus miesto savivaldybei.

Nuo to laiko ir įsisuko teismų maratonas. Vienas teismas pripažino teisėją kalta, kitas – išteisino, trečias – priėmė nutartį bylą nutraukti dėl senaties. Tačiau nei pati A. Šimaitienė, nei prokurorai nesutiko, kad byla būtų nutraukta dėl senaties. Teisėja siekė išteisinimo, o prokurorai – įrodyti, kad teisėja padarė nusikaltimą.

Atleido iš darbo

Kadangi teismų pabaigos nesimatė, tai besibylinėjanti teisėja A. Šimaitienė 2011 metais Prezidentės dekretu buvo atleista iš darbo kaip sukompromitavusi teisėjo vardą. Buvo nutarta patikrinti ir ankstesnę – 2000-2003 metų – A. Šimaitienės darbinę veiklą. Tikrintojai nustatė grubius pažeidimus nagrinėjant civilines nekilnojamo turto privatizacijos bylas.

Kaip tuomet „Akistatai“ sakė A. Šimaitienė, per 5 bylinėjimosi metus ji negavo ne tik atlyginimo. Per tą laiką moteris pastojo ir pagimdė kūdikį, tačiau jai nebuvo mokamos nei nėštumo nei vaiko auginimui skirtos pašalpos. Nebuvo mokama ir nedarbingumo pašalpa, kai moteris sirgo.  „Tokie įstatymai, – sakė A. Šimaitienė. – Mano, kaip teisėjos, įgaliojimai buvo sustabdyti, taigi negavau jokių pajamų, tad ir pašalpos nepriklausė. Teko vyrui imti atostogas vaikui auginti. Net, kai rimtai sirgau, nedarbingumo pašalpos „Sodra“ irgi nemokėjo. O juk dirbau nuo 1995 metų, tai gal nors kiek turėjau užsidirbti?“

Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 metų rugsėjį nusprendė, kad skundas tretiesiems asmenims – prezidentei D. Grybauskaitei bei Teisėjų tarybos nariams – nepriskiriamas administracinių teismų kompetencijai ir nepriėmė jo nagrinėti. Jo nuomonei pritarė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) ir tų pačių metų gruodį nutartį dėl skundo nepriėmimo paliko nepakeistą. LVAT nutartis buvo galutinė ir neskundžiama.

Tik vieno kaltė

2013 metų lapkritį Kauno apygardos teismas (KAT) paskelbė dėl senaties nutraukiąs baudžiamąją bylą, kurioje buvusi teisėja A. Šimaitienė kaltinama dokumento klastojimu, pagalba sukčiaujant ir piktnaudžiavimu.

Kartu su A.Šimaitiene į teisiamųjų suolą sėdęs vilnietis Sergejus Viničenka buvo pripažintas kaltu panaudojęs žinomai suklastotą tikrą dokumentą, sukčiavęs ir apgaule įgijęs 1,6 mln. litų (463 768eurų) svetimą turtą – žemės sklypą Vilniuje, M. K. Čiurlionio gatvėje. Jam buvo paskirta 3 su puse metų laisvės atėmimo bausmė.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nustatė, jog A. Šimaitienė, dirbusi tuometinio Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėja, suklastojo teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, taip padėdama S. Viničenkai užvaldyti didelės vertės svetimą turtą.

Tačiau Kauno apygardos teismas įžvelgė tik S. Viničenkos kaltę, o A. Šimaitienei baudžiamąją bylą nutraukė suėjus senaties terminui.

Ir vėl iš naujo

Tačiau prokuratūra nenuleido rankų ir KAT apygardos nuosprendį apskundė aukštesniajai instancijai. Skundus parašė ir A. Šimaitienė su S. Viničenka.

Lietuvos apeliacinis teismas (LApT) gražino buvusios teisėjos A. Šimaitienės bylą Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo nustatęs, kad teisėjos, galbūt, padarytam nusikaltimui nėra sukakęs senaties terminas.

Apeliacinis teismas taip pat panaikino apygardos teismo skirtą 3 su puse metų laisvės atėmimo bausmę šioje byloje nuteistam S. Viničenkai bei pakeitė ją 26 000 litų (7536 eurų) dydžio bauda.

Teismas konstatavo, kad buvusi teisėja A. Šimaitienė 2001 metais, priimdama S. Viničenkai palankų sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo, suvokė ir žinojo, kad šio jos neteisėto sprendimo pagrindu bus atkurtos nuosavybės teisės į turtą, suvokė šį mechanizmą ir pritarė jam, taip galimai padėdama S. Viničenkai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą.

Taip pat apeliacinis teismas pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai skaičiavo senaties terminų pabaigą, nes senaties terminai dėl S. Viničenkos, kaip vykdytojo, ir A. Šimaitienės, kaip galimos bendrininkės, nusikalstamų veikų negali baigtis skirtingu metu, kaip tai nustatyta Kauno apygardos teismo nuosprendyje.

LApT nuomone, A. Šimaitienės atžvilgiu senaties terminas dar nėra suėjęs, nes nusikaltimas laikomas baigtu nuo turtinės žalos atsiradimo momento.

KAT, iš naujo išnagrinėjęs bylą, pripažino, kad A. Šimaitienė kalta ir skyrė jai 7530 eurų baudą. Šis nuosprendis irgi buvo apskųstas ir galų gale LAT tarė paskutinį žodį – atmetė buvusios teisėjos A. Šimaitienės kasacinį skundą ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ji pripažinta kalta dėl padėjimo sukčiauti ir paliko galioti jai skirtąją 7530 eurų baudą.

Įsitikinę, kad kaltas

Antroji byla, kurioje teisiamųjų suole teks sėdėti Kauno apygardos teismo teisėjui R. Antanavičiui, bus nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Galime tik spėti, kad ir ši byla ilgai nebus užbaigta ir suksis teismų karuselėje. Tai, ko gero, atsitiks dėl to, kad iki šiol teisėjas R. Antanavičius neigia savo kaltę ir atsisakė duoti parodymus, o prokurorai mano, kad įrodymų nuteisti teisėją yra užtektinai. Tad koks bebūtų ŠAT sprendimas, jis vienos pusės netenkins. Priminsime, kad liepos 26 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentė sustabdė R. Antanavičiaus, kaip teisėjo, įgaliojimus.

Kaip pranešė prokuratūra, ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras T. Meškauskas mano, kad STT Šiaulių valdybos pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą, surinko pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti R. Antanavičių tuo, kad jis šiemet, birželio 4 dieną, davė 600 eurų dydžio kyšį savo pažįstamam Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui Mindaugui Klemeniui, pageidaudamas, kad pastarasis, vykdydamas savo, kaip teisėjo įgaliojimus, išnagrinėjęs Vitalijaus Vaičiaus skundą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo, priimtų jam palankų sprendimą: sumažintų teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo už vairavimą neblaiviam terminą. Teisėjas M. Klemenis atsisakė priimti kyšį.

Kyšį dėl palankaus sprendimo V. Vaičiaus atžvilgiu teisėjui M. Klemeniui davė ne tik jo kolega KAT teisėjas R. Antanavičius, bet ir Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras Žilvinas Gžimaila.

Siūlė kyšius

Kad skaitytojams būtų aiškiau, pradėkime nuo pradžių. Birželį Mažeikių rajono teismo teisėjui M. Klemeniui atsitiktine tvarka pateko Tirkšlių kaime registruotos stambios transporto paslaugas teikiančios bendrovės direktoriaus V. Vaičiaus skundas dėl policijos komisariate gegužės 11 dieną priimto nutarimo – verslininkas buvo nubaustas 300 eurų bauda ir metams neteko teisės vairuoti, nes prie vairo įkliuvo neblaivus. Alkotesteris rodė 1,16 prom. girtumą.

Su paskirta nuobauda Mažeikiuose gerai žinomas verslininkas nesutiko ir teismo prašė policijos nutarimą panaikinti arba sutrumpinti terminą, kuriuo uždrausta vairuoti transporto priemonę, arba išvis šį draudimą panaikinti.

Štai tuomet į teisėją ir kreipėsi girto vairuotojo užtarėjai. M. Klemeniui buvo pasiūlyta 1000 eurų už vairuotojo teisių atėmimo termino sumažinimą arba 2000, jei panaikintų draudimą vairuoti. Teisėjas į kalbas nesileido, tačiau užtarėjai buvo atkaklūs, todėl teisėjas ir kreipėsi į STT. Su STT pritarimu M. Klemenis iš prokuroro ir teisėjo paėmė pinigus.

Pirmasis birželio 4 dieną 600 eurų kyšį M. Klemeniui davė R. Antanavičius. Teisėjui M. Klemeniui atsisakius priimti kyšį, birželio 22 dieną su tuo pačiu prašymu ir jau 1000 eurų dydžio kyšiu jį bandė papirkti tuometinis Mažeikių rajono apylinkės prokuroras Ž. Gžimaila.

Teisėjas M. Klemenis puikiai pažinojo ir prokurorą Ž. Gžimailą, ir teisėją R. Antanavičių. Su Ž. Gžimaila M. Klemenis anksčiau buvo dirbęs Mažeikių prokuratūroje, o su R. Antanavičiumi  –net šešerius metus tame pačiame Mažeikių teisme, kol R. Antanavičius pakilo karjeros laiptais ir tapo KAT teisėju.  Beje, pernai R. Antanavičius dalyvavo atrankoje į KAT pirmininko pareigas.

Baudžiamasis įsakymas

Su Ž. Gžimaila pareigūnams viskas buvo paprasčiau. Davęs 1000 eurų kyšį jis buvo sulaikytas, Generalinėje prokuratūroje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad prokuroras Ž. Gžimaila padarė prokuroro vardą žeminantį poelgį, sulaužė duotą priesaiką Lietuvos valstybei, pažeidė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymą, Prokurorų etikos kodekse įtvirtintus pagrindinius prokurorų profesinės veiklos principus. Tuoj po patikrinimo Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis atleido Ž. Gžimailą iš darbo.

Kartu su Ž Gžimaila į teisiamųjų suolą sėdo ir Mažeikių verslininko V. Vaičiaus draugas, vienos bendrovės vadovas Rimantas Norkus, kuris prisipažino siekęs pagelbėti V. Vaičiui.

O V. Vaičius ikiteisminio tyrimo metu paneigė inicijavęs Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjo papirkimą ir tikino apie tai net nežinojęs. Prieštaraujančių duomenų, kad buvo kitaip, prokurorams surinkti nepavyko, todėl V. Vaičius baudžiamojon atsakomybėn nebuvo patrauktas.

Tiek Ž. Gžimaila, tiek R. Norkus savo kaltę pripažino ir gailėjosi, todėl prokuroras kreipėsi į teismą prašydamas bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

ŠAT su tokiu pasiūlymu sutiko ir buvusį Mažeikių rajono apylinkės prokurorą Ž. Gžimailą nubaudė 5272, o R. Norkų – 6025 eurų baudomis.

Prokuratūra Ž. Gžimailai siūlė skirti 7980 eurų, o R. Norkui – 9120 eurų dydžio baudas, tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad abu vyrai prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, ir iki šiol buvo neteisti. Priminsime, kad baudžiamojo įsakymo galia prilygsta teismo apkaltinamajam nuosprendžiui.

Tad, nors ir skamba komiškai, tačiau yra kaip yra – du pareigūnai ir vienas eilinis pilietis savo inciatyva bandė sugrąžinti teises visai to neprašiusiam žmogui ir už tai nukentėjo.

„Išpirka“ nesusigundė

Mažeikių rajono teismo teisėjas M. Klemenis jau ne pirmą kartą pasielgia principingai ir apie jam siūlomus kyšius praneša STT.

Buvusiam Mažeikių policijos komisaro pavaduotojui, 9-erius metus užsiėmusiam advokato praktika Adomui Jonauskui, turbūt, nė baisiausiame sapne nesisapnavo, kad ir pačiam teks sėstis į teisiamųjų suolą. Tačiau atsitiko taip, kad 2013 metų balandžio 29-ąją STT pareigūnai sulaikė šį advokatą po to, kai jis teisėjui M. Klemeniui pastarojo darbo kabinete perdavė 3000 litų (869 eurų) kyšį.

Sulaikytas A. Jonauskas tvirtino, kad jam „buvo labai gaila buvusio kaimyno, neįgalaus žmogaus“, eilinį kartą girto pagauto prie vairo Vytauto V., tad pabandė „padėti“, kad nebūtų konfiskuotas pastarojo įmonės vardu registruotas automobilis.

Kai Vytauto V. administracinė byla pakliuvo pas teisėją M. Klemenį, A. Jonauskas netruko pas šį apsilankyti ir pasiūlyti kyšį.

Tačiau teisėjas tokia „išpirka“ nesusigundė ir apie tai pranešė STT Šiaulių valdybos pareigūnams. Advokatas buvo sulaikytas šalia teismo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, ką tik palikęs teisėjo kabinete kyšį.

Apylinkės teismas skyrė advokatui nemenką baudą. A. Jonauskas apylinkės teismo nuosprendį apskundė prašydamas nutraukti baudžiamąją bylą, tvirtindamas, jog gailisi savo poelgio.

ŠAT teisėjų kolegija, išnagrinėjusi advokato skundą, atleido A. Jonauską nuo baudžiamosios atsakomybės už 100 MGL (3765 eurų) užstatą ir pagal laidavimą – laiduotoja trejiems metams paskiriant advokato žmoną Zitą Jonauskienę. Advokatas dar privalėjo sumokėti 25 MGL (941 eurų) į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Byla dar buvo pasiekusi ir LAT. Šio teismo teisėjai nusprendė, kad anksčiau advokato baudžiamąją bylą išnagrinėjęs ŠAT pagrįstai A. Jonauską atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet priėmė neteisingą nuosprendį, kai jam neskyrė baudžiamojo poveikio priemonės. Tad LAT  uždraudė A. Jonauskui 2 metus verstis advokato veikla.

Tik faktai

Ilgai teismo slenksčius mynė ir dabar jau buvę teisėjai iš Panevėžio apygardos teismo: Arnoldas Šukaitis ir Rimantas Savickas bei pastarojo žmona, taip pat jau buvusi Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja, Vaiva Savickienė. Savo tiesą teismuose galutinai 2015 metais įrodė ir buvo išteisintas tik A. Šukaitis, nors jam ir teko nusivilkti teisėjo mantiją. Šiuo metu jis verčiasi advokato praktika.

O Savickų šeima, ilgus metus bandžiusi įrodyti, jog savo elgesiu nepažemino teisėjo vardo, nei kuo nors nusikalto, buvo pripažinti kaltais. Šiuo metu V. Savickienė dirba advokate, o jos vyras – Pasvalio savivaldybėje.

Priminsime, jog Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai tuometinio Panevėžio apygardos teismo civilinių bylų teisėjo R. Savicko jo elgesiu bei priimtais sprendimais susidomėjo dar 2008 metais.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys liudijo, kad teisėjas R. Savickas piktnaudžiavo tarnyba, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos priėmė bankroto administratorei Irenai K. palankų sprendimą civilinėje byloje. Už „paslaugą“ R. Savickas iš moters paėmė 60 litų vertės viskio butelį ir maisto produktų, kurių vertė 30 litų. Dar po mėnesio teisėjas vėl gavo dovanų: kaip buvo teigiama, per kolegą A. Šukaitį – porą butelių brangaus viskio.

Už teisėjo vardo pažeminimą tiek R. Savicką, tiek jo žmoną V. Savickienę prezidentė D. Grybauskaitė iš teisėjo pareigų atleido dar 2009 metais.

Nepripažinę savo kaltės ir nesutikę su tokiu šalies vadovės sprendimu R. ir V. Savickai prezidentę buvo padavę į teismą. V. Savickienė reikalavo ne tik panaikinti dekretą dėl atleidimo, bet ir priteisti 100 000 litų kompensacijos.

Deja, visų instancijų teismuose buvo nuspręsta, kad buvę teisėjai piktnaudžiavo tarnyba, o R. Savicko veiksmai net buvo perkvalifikuoti į kyšio paėmimą už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

Aurelija ŽUTAUTIENĖ