Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI) praneša, kad Klaipėdos, Telšių ir Tauragės regione veiklą vykdančioms įmonėms pateikus prašymus grąžinta per 79 mln. eurų PVM permokos. AVMI iniciatyva patikimiems mokėtojams be pateikto prašymo grąžinta 10,4 mln. eurų PVM permokos.
„Dėl įvairių priežasčių ne visi pateikti prašymai grąžinti PVM permoką patenkinti. Negrąžinta daugiau nei 4 milijonai eurų PVM. Didžiausią netenkintų prašymų dalį – 876 tūkstančius eurų sudaro prašymai tų įmonių, kurios prašymo dėl PVM permokos grąžinimo teikimo metu Mokesčių inspekcijai nebuvo pateikusios visų privalomų deklaracijų“, – sako Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Laimutė Mačernienė.
Kaip teigia L.Mačernienė, PVM permokos negrąžinamos ir toms įmonėms, kurios yra nesumokėjusios kitų mokesčių ar baudų valstybei, taip pat kai prašomos grąžinti PVM permokos dalis didesnė už per tą laikotarpį įsigyto ilgalaikio turto atskaitytą pirkimo PVM sumą. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai įmonės prašo grąžinti PVM permoką jos neturėdamos.
Kylant abejonėms, kad įmonė neteisėtai nori pasinaudoti įstatymu ir susigrąžinti dalį PVM, atliekami kontrolės veiksmai, neretai paaiškėja, kad įmonė netinkamai naudoja lėšas. Po stebėsenos ir kontrolės veiksmų įmonės patikslino PVM deklaracijas ir papildomai deklaravo 785,5 tūkst. eurų pardavimo PVM.
Klaipėdos AVMI specialistai nustatė Žemaitijoje registruotą įmonę, kuri lizingu įsigijo du prabangius automobilius. Už abu juos įmonė paklojo nemenką sumą – 151 tūkst. eurų. Kaip teigė PVM permokos grąžinimo prašymą pateikusios įmonės direktorius, automobiliai skirti nuomai. Tačiau vertinant PVM permokos pagrįstumą, nustatyta, kad įmonė nuomos paslaugų neteikia ir tokios veiklos nėra registravusi. Po kontrolės veiksmų įmonė patikslino PVM deklaraciją ir 26,2 tūkst. eurų sumažino grąžintiną PVM.
Kitos bendrovės vadovai sugalvojo pasilengvinti atostogų rūpesčius įmonės vardu įsigydami patalpas Palangoje. Pateikdami prašymą jie deklaravo beveik 7 tūkst. grąžintino PVM. Tačiau paklausti, kaip ilgalaikis nekilnojamasis turtas bus naudojamas įmonės veikloje, negalėjo nurodyti, todėl patikslino PVM deklaraciją ir 7 tūkst. eurų sumažino grąžintino PVM sumą.
Regione veikianti langų gaminimo įmonė, apgaulingai tvarkydama apskaitą, siekė išvengti 103 tūkst. eurų PVM sumokėjimo. Klaipėdos AVMI specialistai nustatė, kad įmonė ne kartą susijusiai bendrovei pardavė stiklo paketus, kuriuos ši išgabeno iš Europos Sąjungos. Tačiau pagal šiuo metu galiojančias PVM įstatymo nuostatas negalėjo taikyti 0 proc. PVM tarifo. Po Klaipėdos AVMI specialistų veiksmų įmonė patikslino PVM deklaracijas, sumažino prekių eksporto ir padidino PVM apmokestinamų sandorių apmokestinamąją vertę 477,66 tūkst. eurų bei 103 tūkst. eurų padidino mokėtiną į biudžetą PVM sumą.
Mokesčių inspekcija primena, kad siekiant suteikti pagalbą sąžiningiems mokesčių mokėtojams, apsisaugant nuo netyčinio įsitraukimo į sukčiavimo PVM srityje tikslais vykdomus sandorius ir paskatinti verslo visuomenę bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, atskleidžiant tokius piktnaudžiavimus, VMI interneto svetainėje publikuojama naudinga informacija, kuri padės atpažinti daugiausiai išplitusius sukčiavimo PVM srityje būdus.
VMI primena, kad apie įvairius pastebėtus mokestinius pažeidimus gyventojai gali pranešti Pasitikėjimo telefonu 1882, užpildę elektroninę anketą VMI svetainėje arba pasinaudoję programėle išmaniesiems telefonams „Pranešk“.
Papildomi įdomesni atvejai:
* Nagrinėjant statybų veiklą vykdančios regiono bendrovės pateiktą prašymą dėl PVM grąžinimo, buvo išsiaiškinta, kad bendrovė deklaravo traktoriaus eksportą, tačiau paties eksporto fakto negalėjo pagrįsti jokiais dokumentais. Todėl bendrovė patikslino PVM deklaraciją ir deklaravo į biudžetą mokėtiną 4,2 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokestį.
* Atliekant PVM mokėtojo, išsiregistravusio iš PVM mokėtojų registro ir turinčio beveik 34 tūkst. eurų PVM permoką, stebėseną, nustatyta, kad mokesčių mokėtojas nuo įregistravimo į PVM mokėtojus dienos iki išregistravimo iš PVM mokėtojų dienos nedeklaravo prekių tiekimo sandorių, nors buvo deklaruoti įsigijimai. Po atliktų kontrolės veiksmų mokesčių mokėtojas patikslino deklaraciją, o grąžintinas PVM sumažintas 34 tūkst. eurų.
* Nustatyta, kad bendrovė nedeklaravo įsigijimų 2016 m. iš ES už 36,5 tūkst. eurų bei 2017 m. už 46,9 tūkst. eurų. Nagrinėjant mokesčių mokėtojo pateiktą prašymą, nustatyta, kad bendrovė iš ES įsigijo tris lengvuosius automobilius. Bendrovė pateikė patikslintas PVM deklaracijas, kuriose deklaravo iš Vokietijos ir Latvijos mokesčių mokėtojų įsigytus lengvuosius automobilius, ir sumažino grąžintiną iš biudžeto PVM sumą 28,4 tūkst. Eur PVM.
* Nustatytas mokesčių mokėtojas, kuris „pamiršo“ deklaruoti pardavimus pagal 2014 m. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą už atliktus statybos darbus. Bendrovė patikslino deklaraciją ir papildomai deklaravo pardavimo PVM 27,60 tūkst. eurų.
Kurios Tauragės įmonės tikrintos, prevencijos tikslais Mokesčių inspekcija neatskleidžia.