LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Pastaruoju metu netyla kalbos, kad dėl nuolatinių sausų ir šiltų orų senka vandens telkiniai, džiūsta šuliniai, dirvožemyje mažėja drėgmės. Anot specialistų, šiuo metu sniego pakanka, tačiau viską į savo vietas sudėlios pavasaris. Vien krituliais pasikliauti nevertėtų.
Vyraus žiemiški orai
Vertindama metinį kritulių kiekį, Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus vyresnioji specialistė Rūta Pašiškevičiūtė sakė, kad daugiausia kritulių Lietuvoje pasirodo Žemaičių aukštumoje. Šiomis dienomis paros kritulių kiekis kai kuriuose regionuose gali skirtis iki 10 mm.
Prognozuojama, kad žiemiški orai vyraus ir vasarį. Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas sakė, kad pagal dabartines tendencijas vasaris bus šaltesnis nei ankstesniais metais, bus daugiau kritulių. „Paprastai vidutinis vasario mėnesio kritulių kiekis – 42 mm, tačiau šiais metais jų bus apie 10 proc. daugiau. Sniego pavidalo kritulių bus visur, tačiau ilgiausiai jie išsilaikys rytinėje ir pietrytinėje šalies dalyje“, – sakė pašnekovas.
Sniegas atliks savo darbą
Hidrologai teigia, kad sniegas ir lėtas jo tirpimas pavasarį atgaivins ir sudrėkins dirvožemį. Turėtų gerokai pakilti vandens lygis vandens telkiniuose. Gausus sniegas gali turėti įtakos hidrologinei situacijai.
Hidrologė Janina Brastovickytė-Stankevič priminė, kad praėjusiais metais hidrologinė situacija šalyje buvo itin prasta. Smarkiai kritęs vandens lygis buvo žemesnis už vidutinius daugiamečius rodiklius. Situacija pradėjo gerėti tik iškritus pirmajam sniegui. Hidrologai, atlikę vandens atsargų sniege vertinimą, nustatė, kad sausio 20 d. vandens atsargos sniege sudarė13–38 mm, t. y.39–91 proc. normos. „Per10 dienų vandens atsargos 4–29 mm padidėjo visoje Lietuvos teritorijoje. Didžiausios vandens atsargos buvo ties Dotnuva, Raseiniais, Laukuva, Telšiais ir Kaunu, mažiausios – Kybartuose, Lazdijuose, Nemajūnuose, Biržuose ir Buivydžiuose. Sausio 20 d. daugiametė sniego norma dar nebuvo pasiekta, tačiau šiai dienai ji jau viršyta“, – akcentavo hidrologė. Upėse pastebimas staigus vandens lygio kilimas.
Vandens lygis kyla
Krituliai labai reikalingi gruntiniam vandeniui. Kuo daugiau kritulių, tuo didesnė tikimybė, kad šuliniuose netrūks vandens. Lietuvos geologijos tarnybos hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė teigė, kad vandens kiekiui šuliniuose įtaką daro ne vien kritulių kiekis, bet ir kiti veiksniai: šulinio gylis, gruntas ir kt. „Padidėjus kritulių kiekiui, kyla ir vandens lygis šuliniuose. Vandens lygis priklauso ir nuo nuogulų, kuriose kaupiasi gruntinis vanduo. Smėlingose nuogulose jis pasipildo greičiau, o molingose – lėčiau. Smėlingose nuogulose negiliai slūgsantis gruntinis vanduo greičiau reaguoja į atmosferos pokyčius. Vyraujant sausiems orams, greičiau nusenka. Šiuo metu tai ir galima stebėti“, – teigė R.Radienė.
Peržiūrėjusi požeminio vandens monitoringo postų, kuriuose vandens lygis matuojamas kasdien, duomenis, ji sakė, kad šiomis dienomis negiliai (iki 3 m) slūgstančio gruntinio vandens lygis po truputį pradėjo kilti. Tačiau giliau (daugiau nei 7 m) esantis gruntinis vanduo į kritulius dar nesureagavo.
Įtaką daro daugelis veiksnių
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) docentas dr. Vytautas Liakas sakė, kad dažnai bandoma pasikliauti vien krituliais. Tačiau pastarųjų metų patirtis rodo, kad nevaldant drėgmės režimo per labai trumpą laikotarpį atsirado drėgmės stygius dirvožemyje. Nors 2017 m. buvo lietingi, 2018 m. pasireiškė drėgmės deficitas. Drėgmės deficitą lemia ir besniegės žiemos.Ar šių metų sniegas pagerins drėgmės režimą?
„Dirvožemio pasotinimas tirpstančio sniego vandeniu priklauso nuo daug veiksnių. Jei vyrautų saulėti orai, dalis vandens išgaruotų. Iš vienos pusės, neįšalęs dirvožemis vandenį sugers geriau nei sušalęs, tuomet daug vandens nubėga paviršiumi. Ant šiltos žemės iškritęs sniegas greičiau tirpsta ir susigeria. Štai pirmas gausus sniegas, kurio danga siekė16 cm, ištirpo per 3 dienas“, – sakė mokslininkas.
Todėl, pasak docento dr. V.Liako, kokiu vandens kiekiu pasipildys dirvožemis, šiuo metu sunku pasakyti, nes vandens kiekis priklauso nuo sniego struktūros.Iš 1 m3 sniego gali būti 30–300 litrų vandens. „Mums svarbiau, kaip sugebėsime išsaugoti drėgmę, kad prasidėjus žiemkenčių vegetacijai jos užtektų. Jei pasėliai neiššus, drėgmės startui tikrai pakaks“, – akcentavo pašnekovas.
Drėgmės išsaugojimas
Mokslininkas tvirtino, kad ūkininkams svarbiausia išsaugoti drėgmę. „Taikant agresyvų žemės dirbimą, drėgmė išgaruoja greičiau. Šis dirbimas ir buvo taikomas tam, kad dirvos greičiau išdžiūtų ir sušiltų. Tačiau, kai trūksta kritulių, šis dirbimo būdas yra mažiau efektyvus. Drėgmė daug geriau išsaugoma taikant supaprastintą žemės dirbimą, kai dirvos paviršius lieka pridengtas augalinėmis liekanomis“, – sakė doc. dr. V.Liakas.
Mokslininkas išsakė galimą pavasarinę situaciją žiemkenčiuose. Jei šlapias sniegas suslėgs dirvos paviršių (po aktyvaus dirbimo prieš sėją) ir drėgmė pavasarį labai greitai išgaruos, dirvos paviršius sukietės, dėl to sutriks maisto medžiagų apykaita ir t.t.
Kokį sprendimą turėtų priimti žemdirbiai? Jie turėtų suardyti dirvos paviršių ir nutraukę kapiliarus išsaugoti drėgmę. Jei paviršius, pasak doc. dr. V.Liako, padengtas augalinėmis liekanomis, garavimas bus savaime mažesnis. Tikėtina, kad tirpstančio sniego vanduo daugiau žalos padarys paliktiems atviriems arimams: į žemesnes vietas nusiplaus dalis derlingo dirvožemio, išsiplaus maisto medžiagos, pakis dirvos struktūra, džiūvimas pavasarį bus nevienodas. Svarbiausia visomis priemonėmis saugoti ir valdyti drėgmės režimą dirvožemyje, kad augalai nebūtų priklausomi vien nuo kritulių.
Dirvos drėgmė mažės
VDUŽUA Vandens išteklių inžinerijos instituto docentė dr. Inga Adamonytė sakė, kad atsižvelgiant į klimato kaitą dirvos drėgmė mažės ir ateityje. Manoma, kad iki ateinančio dešimtmečio dirvožemio drėgmė gali sumažėti 15–18 proc. Didžiausi pokyčiai tikėtini Šiaurės Rytų ir Vakarų Lietuvos dalyje. Pasak mokslininkės, šiltas klimatas greičiausiai džiovina ir džiovins smėlių bei priesmėlių dirvožemius. Dirvožemio drėgmę lemia ne tik šiltėjantis klimatas, bet ir ūkinė veikla, dirvožemio sudėtis, reljefas, esamos melioracijos sistemos, dirvožemio humuso, organinės anglies kiekis bei kitos sąlygos.
„Be abejo, gausūs krituliai žiemą reikšmingai papildo dirvožemio drėgmės atsargas, tačiau jas reikia tausiai naudoti ir stengtis išsaugoti. Tausiai naudojant drėgmės išteklius ir sprendžiant rizikos dėl sausros problemas, galima taikyti inžinerines sausinimo sistemų priemones, pavyzdžiui, reguliuojamąjį drenažą, naudoti drėgmę tausojančias žemės dirbimo technologijas – tarpinių augalų auginimą ir mulčiavimą. Ūkininkai turėtų pasirinkti sausrai atsparesnes sėjomainas ir augalų rūšis, įvertinti dirvožemio humuso ir organinės anglies dinamiką, taip didinant jo absorbcinę gebą. Galima naudoti mineralinius bei biologinius priedus“, – patarė mokslininkė.
Gelbsti drenažo pertvarkymas
Docentė dr. I.Adamonytė sakė, kad šiuo metu Lietuvoje beveik visas lauko drenažas veikia sausinamuoju režimu, t. y. nuolat nuveda laisvą dirvožemio vandenį iš sausinamo dirvožemio sluoksnio. Toks drenažo veikimas neleidžia sukaupti, išsaugoti ir panaudoti sausuoju laikotarpiu galimų dirvožemio drėgmės atsargų.
„VDU ŽŪA ir užsienio mokslininkų patirtis parodė, kad pertvarkius drenažą taip, jog būtų galima reguliuoti jo nuotėkį, ne tik gaunamas didesnis derlius, bet ir pasiekiamas aplinkosauginis efektas, kai sumažėja biogeninėmis medžiagomis užteršto vandens patekimas į paviršinius vandenis per drenažą“, – sakė docentė dr. I.Adamonytė. Šios sausinimo sistemų pertvarkos galimos projektuojant tokio tipo sausinimo sistemas arba įrengiant nuotėkio reguliavimo priemones jau esamose sistemose.
Pasak mokslininkės, esant perteklinei drėgmei, drenažas veikia įprastiniu režimu, o pasiekus minimalią sausinimo normą nuotėkis stabdomas, drėgmė sulaikoma dirvožemyje. Tokiu būdu, esant sausringiems augalų vegetacijos laikotarpiams, sistema gali padėti sumažinti augalų patiriamą stresą dėl drėgmės trūkumo.
