Šalies policijos įvykių suvestinėse kasdien skelbiama apie 2–4 įvykdytus naujus plėšimus. Kartais nusikaltėliai rizikuoja dėl didžiulių pinigų sumų ar itin vertingų daiktų, o kartais – ir dėl vos kelių eurų. Plėšikus turbūt taip užvaldo noras bent kiek praturtėti, kad jų neatbaido grėsmė įkliuvus atsidurti už grotų.

Ištiria pusę plėšimų

Neseniai Marijampolės policija pranešė, kad 2–10 metų nelaisvės bausmė gresia marijampoliečiams T. V. (23 m.), K. P. (19 m.) ir D. V. (29 m.), nes šie apiplėšė moterį Marijampolėje, pasisavindami jos per 12 000 eurų ir auksinių papuošalų. Bendras moteriai padarytas nuostolis – 14 217 eurų.

Pareigūnai pasidžiaugė, kad nusikaltimas, įvykdytas pernai lapkritį, išaiškintas per gana trumpą laiką. Mat būna, kad įvairūs plėšimai, pareigūnų terminais, „kabo tamsūs“ ir po pusmetį, ir net po kelerius metus.

Štai Policijos departamento statistikai teigia, kad 2015 metais Lietuvoje buvo užregistruota 1590 plėšimų, o ištirti pavyko tik 693, tai yra 43,6 procento. Panaši padėtis šalyje buvo ir metais anksčiau – iš 1688 užregistruotų plėšimų per tuos pačius metus buvo ištirti 766, arba 45,4 proc. Vadinasi, dažniau nei kas antras apiplėšimas taip ir lieka ilgesnį laiką (arba ir amžinai) „kaboti tamsus“. Minėta statistika taip pat liudija, kad, lyginant pastarųjų dvejų metų duomenis, apiplėšimų Lietuvoje pernai sumažėjo beveik 100. Tačiau ar tai gali būti siejama su gyventojų emigracija, ar su geresniu policijos darbu, ar su piliečių didesniu sąmoningumu, galima tik spėlioti.

Po smurto – į kazino

Taigi, žinant, kad išaiškinama tik apie pusę visų apiplėšimų, nusikaltėliams „apsimoka“ rizikuoti.

Tiesa, kai kurie nusikaltimai padaromi spontaniškai – tik taip susiklosčius aplinkybėms ar alkoholiui „padiktavus“, o kai kuriems plėšimams rengiamasi iš anksto.

Jau minėti 3 marijampoliečiai plėšti suplanavo. Vienas jų pažinojo nusižiūrėtą marijampolietę – netgi žinojo, kad ji turi pinigų ir vertingo turto.

Bendrininkai nutarė nusikaltimą vykdyti turėdami peilį ir teleskopinę lazdą. Jie suplanavo, kad jauniausiasis, grasindamas moteriai peiliu, saugos ją, garantuos, kad auka nesišauktų pagalbos ir nepabėgtų, o tuo metu kiti du paims iš moters rankinės jos buto raktus ir pagrobs jos turto.

Vienas bendrininkų suorganizavo su moterimi „susitikimą“ viename bute. Nieko blogo neįtardama marijampolietė sutiko susitikti su pažįstamuoju. Čia nusikaltėlių planas buvo tuoj pat įgyvendintas – užklupta moteris, bauginama peiliu, nedrįso kviestis pagalbos, o sėbrai pagrobė ir jos turėtus telefonus, ir jos buto raktus. Tada vienas iš plėšikų liko su moterimi, o du jo bendrai nuėjo į šios moters butą ir jį apkraustė. To, ką patyrė belaisvė per porą valandų, kai prie jos visą laiką buvo „sargas“ su peiliu, ji po įvykio sakė turbūt nebepamiršianti visą gyvenimą.

Plėšikų (vagių, naudojusių smurtą) grobiu tuokart tapo nelaimėlės pinigai ir auksiniai papuošalai: 1100 eurų vertės grandinėlė su pakabuku, dar viena grandinėlė ir 6 žiedai.

Pagrobti pinigai greitai jau džiugino plėšikus: už 800 eurų jie nusipirko automobilį „Audi“, už 400 – kompiuterį, dar „pasipuošė“ sportinėmis kelnėmis „Nike“ ir nemažai pinigų pralošė kazino.

Visi jau buvo teisti

Apiplėštoji, nors ir buvo įbauginta, tačiau iškart kreipėsi į policiją. Tai, kaip teigia Marijampolės kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Saulius Liorentas, labai prisidėjo prie tyrėjų darbo sėkmės, nes bendradarbiavimas su policija ir operatyvumas labai svarbu ir renkant įkalčius, ir einant įtariamųjų pėdsakais.

Pareigūnai neatskleidė, kaip išaiškino įtariamuosius, tačiau faktas, jog iš moters pagrobti auksiniai papuošalai buvo atsidūrę lombarde, gali šį tą pasufleruoti. Tie papuošalai grąžinti jų savininkei. O dėl jau išleistų pinigų marijampolietė gali nepuoselėti didelių vilčių, nes tokie nusikaltėliai dažniausiai neturi jokio turto, jokių pinigų, kad galėtų greitai atlyginti žalą.

Visi 3 įtariamieji yra jau teisti už vagystes, o vyriausias jų – ir už sukčiavimą, ir už plėšimą bei daugiau, nes jo „kolekcijoje“ – jau net 9 teistumai. Dabar jie laukia teismo.

Mušė, dusino pagalve

Tai, kad neretai plėšikauja anksčiau jau teisti asmenys, neseniai patvirtino ir Plungės policininkai.

Vieną sausio dieną savo bute Plungėje nuo trijų plėšikų nukentėjo neįgalus buto savininkas (60 m.). Vyras dienos metu buvo neužsirakinęs buto durų, tad aukų ieškojusiems plėšikams tai buvo gera proga. Įsibrovėliai iškart pareikalavo pinigų. Kad vyras greičiau paklustų, jis buvo mušamas ir dusinamas pagalve. Nelaimėlis iškart sakė, kad pinigų jis neturi, tačiau plėšikai nenorėjo patikėti. Galiausiai nutarė patys apieškoti butą. Vertingi jiems pasirodė tik du bute rasti mobiliojo ryšio telefonai. Be to, įsibrovėliai, matyt, buvo išalkę, nes, neradę pinigų, išeidami dar pasiėmė dvi plyteles šokolado, dešros ir praplėštą sūrio pakuotę.

Iškart po to plėšikai, operatyviai ieškodami, kur galėtų realizuoti abu pagrobtus telefonus, taksi automobiliu nuvyko į Telšius (už maždaug 30 kilometrų). Ten vieno iš užpuolikų susirastas pažįstamas abu telefonus užstatė lombarde.

Bet patyrę kriminalistai tokiais atvejais bene pirmiausia pašniukštinėja lombarduose, ir ne tik savo rajone, bet ir kaimyniniuose, tad plungiškio plėšikų pėdsakai greitai buvo surasti, o telefonai atsidūrė jau policininkų rankose.

Dėl plungiškio apiplėšimo buvo sučiupti trys 25 metų vyrai. Tik vienas iš jų dar neteistas, tarsi jau patyrusių nusikaltėlių mokinys. Visi laukia teismo dienos.

Apiplėšė kaimyną

Plėšikai vis labiau įžūlėja – aukas jie užklumpa net ir dienos metu. Taip neseniai veikė ir 2 bendrininkai Klaipėdoje, užpuolę vieno jų kaimyną pastarojo bute. Užpuolikai, grasindami peiliu, reikalavo pinigų, o jų negavę pagrobė mobilųjį telefoną ir 10 eurų. Toks grobis nusikaltėlių netenkino, tad jie po kelių valandų grįžo į tą patį butą ir iš šeimininko dar pagrobė piniginę ir... elektrinę barzdaskutę.

Kai žinia pasiekė policiją, pareigūnai tuoj pat sulaikė abu įtariamuosius (28 m. ir 46 m.). Aukos telefoną jie jau buvo spėję parduoti viename iš Klaipėdos lombardų, o barzdaskutę tebeturėjo.

Ir šie įtariamieji policijai labai gerai žinomi. Vyresnysis anksčiau teistas jau 8 kartus, o jaunesnysis – net 9 kartus. Šiuo metu abu suimti ir laukia teismo, jiems gresia gyvenimas „zonoje“ iki 7 metų.

Bausmės skirtingos

Kodėl vieni čia aprašyti plėšikai gąsdinami laisvės atėmimu iki 7 metų, o kiti – net iki 10 metų? Priminsime, jog bausmės dydis plėšikams priklauso nuo keleto aplinkybių. Ir nuo vietos, kur įvykdytas plėšimas (jeigu įsibrovus į aukos namus, tai baudžiama griežčiau), ir nuo grasinimų aukai (ar tik žodžiais, ar kokiu nors įrankiu, ginklu), ir nuo pagrobto turto vertės, ir nuo aukos sužalojimo lygio bei daugiau.

Štai vadinamasis gatvės plėšikas, užpuolęs praeivį, jam pagrasinęs smurtauti ir atėmęs rankinę, gali ir išvis išvengti įkalinimo bausmės, nes tokiems „geriems“ plėšikams ir Baudžiamasis kodeksas (BK) yra gailestingas – nurodo teismui bausti plėšiką tik areštu arba nelaisve iki 6 metų. O jeigu plėšimas įvykdytas įsibrovus į patalpą ar panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą, tokiam plėšikui BK numato tik įkalinimo bausmę, bet ji gali būti ir keli mėnesiai nelaisvės, ir 7 metai.

Griežčiausiai – nuo 2 iki 10 metų nelaisvės – baudžiami plėšikai, nusikaltimui panaudoję šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba pagrobę didelės vertės turtą, vertybes. Tokia pati bausmė skirtina ir plėšikams, veikusiems organizuotoje grupėje.

Tik faktai:

Bausmės plėšikų nestabdo, jeigu pernai Lietuvoje buvo užregistruota 1590 plėšimų (iš visų 72 343 nusikaltimų).

Pernai dėl plėšimų buvo išaiškinta 910 įtariamųjų: 58 moterys ir 852 vyrai.

Plėšikauti pernai ryžosi (iš sučiuptųjų) net 138 paaugliai, kuriems yra tik 14–15 metų, ir 190 kiek augesnių paauglių – 16–17 metų; 153 išaiškintiems plėšikams buvo 18–20 metų.

Dažniausiai plėšikavo 21–29 metų asmenys – tokių pernai sučiupta 236; dešimtmečiu vyresniųjų (30–39 m.) grupė jau mažesnė – įkliuvo 123 įtariamieji.

Dar vyresnių (40–59 m.) priskaičiuota 66, o plėšikų, kuriems per 60 metų, pernai Lietuvoje išaiškinti tik 4.

318 įtariamų plėšikų 2015 m. buvo įvairių mokymosi įstaigų moksleiviai ir studentai (iš jų 3 – iš aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų).

Kalėjimų departamento duomenimis, už plėšimus nuteisti kalėti asmenys turi atlikti bausmę, kurios vidurkis – 3 metai ir 11 mėnesių.

Lietuvos kalinimo įstaigose kalintys plėšikai sudaro septintąją dalį visų kalinių, kurių pastaruoju metu yra apie 7000; daugiau už plėšikus „zonoje“ yra tik žmogžudžių ir vagių.

Irena ZUBRICKIENĖ