Pieno gamintojai šį pirmadienį prie apskritojo stalo Žemės ūkio rūmuose diskutavo dėl vadinamojo nesąžiningų veiksmų draudimo perkant pieną įstatymo spragų ir galimybių jį tobulinti. Žemės ūkio ministerija parengė palyginti liberalų įstatymo tobulinimo variantą, tačiau iki lapkričio 21 d. lauks ūkininkų pasiūlymų. Savo ruožtu Žemės ūkio rūmai, pasitelkę į pagalbą patyrusius teisininkus, baigia rengti alternatyvų projektą.

Du variantai – tas pats rezultatas

Niekam ne paslaptis, kad pieno gamintojų padėtis dėl itin žemų pieno supirkimo kainų yra sudėtinga. Stambieji pieno gamintojai dar sugeba dirbti pelningai, o smulkieji kiekvieną sezoną pradeda ir baigia svarstymais, ar dar užsiimti pieno gamyba, ar jau trauktis ir ieškoti kitų galimybių. Pavyzdžiui, Telšių r. ūkininkas Tomas Vitkevičius ir keli jo kaimynai apskaičiavo, kad jeigu dabar galiojančios pieno supirkimo kainos išsilaikytų iki pavasario, jie tiek pat uždirbtų, jei pasirinktų vieną iš dviejų variantų: iki pavasario užsiimtų pieno gamyba arba jau dabar parduotų žiemos sezonui sukauptus pašarus.

„Abiejų variantų finansiniai rezultatai beveik vienodi.Taigi nelieka motyvo užsiimti pieno gamyba“, – tikinoT.Vitkevičius.

Nuo antrojo varianto pasirinkimo ūkininką vis dar sulaiko viltis, kad bus priimtas ir įgyvendintas pieno gamintojams palankus santykių su pieno supirkėjais įstatymas.

Įstatymo spragos

Primename, kad 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas, turėjo panaikinti nesąžiningus veiksmus perkant ir parduodant žalią pieną, apriboti ūkio subjektų, prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningai gaunamą naudą dėl pieno gaminių didmeninių kainų mažėjimo. Tačiau dėl įstatymo netobulumo tikslų pasiekti nepavyko.

Žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė neslėpė, kad minėtame įstatyme numatytą pieno gamintojų skirstymą į 10 grupių reikia keisti. Kažkada ūkininkai tikėjosi, kad toks skirstymas jiems bus palankus, tačiau pieno supirkėjai taip gudriai pritaikė nereglamentuojamus priedus, kad išėjo priešingas rezultatas.

Ausma Miškinienė

Pavyzdžiui, statistikos duomenys rodo, kad kai kuriais atvejais ketvirtos grupės atstovams už pieną buvo mokama daugiau nei šeštos grupės gamintojams. Kaip reikėjo supirkėjams, taip jie ir „išlankstė“ įstatymą.

„Siūlysime, kad pieno pirkėjai pateiktų aiškią priedų mokėjimo tvarką – už ką mokama ir kiek mokama“, – žadėjo A.Miškinienė.

Derybos tarp dramblio ir musės

Žemės ūkio ministerija apdairiai siūlo įstatyme panaikinti reikalavimą, kuris ribotų pirkėjų ir pardavėjų konkurenciją. Pavyzdžiui, perdirbėjai neturėtų teisės kokiu nors būdu bausti pieno gamintojų, kurie nuspręstų pakeisti pieno supirkėjus.

Daug diskusijų kelia prieštaringa įstatymo nuostata, kad mažinant pieno supirkimo kainą reikia pateikti pagrindimą. Ši nuostata dabar yra nagrinėjama Europos Teisingumo Teisme ir, tikėtina, bus reikalaujama ją panaikinti, nes ES rinkoje neleidžiama riboti dviejų subjektų derybų teisės.

Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis kritiškai vertina tokių derybų aplinkybes. „Įstatyme akcentuojama derybų tarp pieno supirkėjų ir pieno gamintojų laisvė. Tačiau tai tarsi derybos tarp dramblio ir musės“, – teigė jis.

Supirkėjų gudravimai

Pieno supirkėjai mėgsta pateikti transporto išlaidų argumentą: esą yra didelis išlaidų skirtumas pienvežiui važiuoti 50 kilometrų pas stambųjį ir smulkųjį pieno tiekėją.

„Visi žinome atvejus, kai, pavyzdžiui, Vilkyškių pieninė superka pieną Šakių rajone, o „Marijampolės pieno konservai“ – iš ūkininkų Plungėje. Tačiau kieno kaltė? Ar teisinga transporto išlaidas užkrauti ant pieno gamintojų pečių?“ – klausė S.Dimaitis.

Ūkininkė Viktorija Švedienė atskleidė supirkėjų argumento silpnąsias puses. Anot jos, išlaidas transportui reikia skaičiuoti ne vertinant atstumą nuo perdirbimo įmonės iki ūkio, bet atstumą nuo vieno ūkio iki kito. „Tada pamatysime, kad perdirbėjai gudrauja“, – teigė ji.

Viktorija Švedienė

Kupiškio rajone ūkininkaujanti Renata Vilimienė pasakojo apie susitikimą su pieno supirkėjais iš Latvijos. „Latviai mums aiškino, kad logistika yra jų, supirkėjų, reikalas, taigi jeigu jie nusprendžia pieną pirkti iš toliau esančių pieno gamintojų, už transporto išlaidas moka jie, o ne pieno gamintojai. Į kainos formulę tokių išlaidų latviai neįtraukia“ – sakė ūkininkė.

Kainos formulės paieškos

Žalio pieno pirkimo kaina gali būti skaičiuojama įvertinant žalio pieno ar pieno gaminių kainų rinkose pokyčius. Yra trys galimybės: atsižvelgti į ES vidutinės žalio pieno kainos pokyčius, į pieno gaminių kainų pokyčius, fiksuoti supirkimo kainą tam tikram laikotarpiui, pavyzdžiui, trims mėnesiams, arba kainą nustatyti mėnesiui (vadinamoji „spotinė“ kaina).

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos valdybos pirmininkė Juzefa Tamavičienė nepritarė Žemės ūkio ministerijos pasiūlymui panaikinti dabar galiojantį reikalavimą, kad, mažinant žalio pieno supirkimo kainą daugiau nei 3 procentiniais punktais, supirkėjai privalo pagrįsti šios kainos mažinimą.

„Tačiau matome, kad ši sistema neveikia – kaina buvo mažinama neviršijant nustatytos ribos. Turime parengti sistemą, kuri veiktų“, – aiškino viceministrė.

Reguliuoti reikia

LŽŪKA „Kooperacijos kelias“ pirmininko Jono Kuzminsko nuomone, dabartinis įstatymas pieno gamintojams nenaudingas.

„Pieno gamintojų grupių turi būti mažiau, tačiau jos turi išlikti, kad galėtume palyginti kainas, kitaip neturėsime informacijos. Tačiau būtina nustatyti konkrečią priedų taikymo sistemą“, – siūlė J.Kuzminskas.

Kolegai pritarė ir kooperatyvo „Pienas LT“ narys Naglis Narauskas.

„Rengiamas įstatymas turi kompensuoti derybinės galios stoką. Manau, kad Žemės ūkio ministerijos projektas yra pernelyg liberalus. Mes norime, kad santykiai tarp pieno gamintojų ir supirkėjų dar būtų šiek tiek reguliuojami. Todėl alternatyvos pieno grupėms nėra, nors jų nereikia tiek daug. Tačiau turime pasiekti, kad jeigu kuris nors gamintojas išsiderėtų tam tikras sąlygas, jos būtų taikomos ir kitiems tos grupės dalyviams“, – teigė N.Narauskas.

Pasak Kupiškio r. ūkininkaujančios R.Vilimienės, ūkininkams kenkia ne pieno gamintojų skirtymas į 10 grupių, bet supirkėjų sugalvota chaotiška priedų sistema.

Kretingos r. ūkininkaujantis Mindaugas Šukys pritarė: „Pagal parduodamo pieno kiekį reikėtų nustatyti ne 10, bet 3 gamintojų grupes.Tačiau labai svarbu nustatyti, koks galėtų būti supirkimo kainos santykis tarp šių grupių.“

Kainos nustatymo būdai

Jeigu negalime susitarti dėl vienos kainos principo vidaus rinkoje, reikia skaičiuoti pagal 28 ES narių vidutinę supirkimo kainą arba pagal pieno gaminių rinkos kainos pokyčius.

„Tai sudėtingas variantas, nes pokyčiai rinkose vyksta nuolat, jų prognozuoti neįmanoma“, – sakė viceministrė.

„Taip, sudėtingas, tačiau pieno sektorius apskritai yra labai sudėtingas. Čia kovojama dėl kiekvieno gramo, nes jis galiausiai kai kuriems rinkos dalyviams sukuria milijonus eurų“, – sakė N.Narauskas.

Trečia galimybė – skaičiuoti pagal fiksuotą trijų mėnesių kainą. „Kai kurie ūkininkai siūlo tokią galimybę. Pagalvokime, štai šįmet nudegė išankstines grūdų pardavimo sutartis sudarę grūdų augintojai. Tačiau buvo sezonų, kai tokia galimybė juos gelbėjo“, – svarstė A.Miškinienė.

„Pritariu, tai – rizikingas variantas. Nes galima ir daug laimėti, ir daug prarasti“, – sakė N.Narauskas.

Pasinaudoti kitų patirtimi

Pieno gamintojas iš Prienų r. Jurgis Pažėra teigė, kad remiasi kaimietiška logika, tačiau iš tikrųjų jo pasiūlymas būtų patikęs liberalios tvarkos šalininkams.

„Jeigu pieno rinkoje nebus laisvos rinkos, tai nebus ir geros kainos. Štai grūdų supirkėjai kiekvieną savaitę ūkininkams siūlo naujas kainas, taiko įvairių papildomų sąlygų. Tuo metu pieno rinkoje tėra keturi stambūs supirkėjai ir grupė tarpininkų. Blogai, kad vidaus rinkoje pieną negali supirkti fiziniai asmenys. O juk tai – galimybė padidinti konkurenciją“, – svarstė J.Pažėra.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus svarstomą problemą įvertino strategiškai.

„Įstatymu reikia ne riboti, bet skatinti, nes mes vis dar nesugebame įvykdyti išsikovotos pieno gamybos kvotos. Kaip tai padaryti? Štai bandome kurti unikalų modelį. Tik turtinga valstybė gali sau leisti kurti naujas sistemas, o mes turėtume pasinaudoti kitų šalių patirtimi. Tačiau ne latvių ir estų, bet Vakarų Europos šalių patirtimi. Pasidomėkime Airijos, Švedijos, gal Lenkijos patirtimi“, – teigė jis.

Netikėtas pasiūlymas

Priminsime, kad Europos Teisingumo Teismas šiuo metu nagrinėja skundą dėl aptariamo įstatymo – ar jame numatytos nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Alytaus r. ūkininkė A.Miškinienė netikėtai pasiūlė palaukti šio teismo sprendimo, o kol kas tik panaikinti pieno gamintojų grupes. Taigi Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos atstovų nuomonės išsiskyrė.

Tačiau byla bus svarstoma tik gruodžio 5 d. Pasak viceministrės R.Miškinienės, tikėtina, kad sprendimas gali būti ir nepriimtas. „Jeigu visi manome, kad įstatymą reikia keisti, tai laukti neverta“, – sakė viceministrė.

Tuo metu Žemės ūkio rūmai jau surinko pieno gamintojų pasiūlymus ir sudarė sutartį su patirtį turinčia advokatų kontora.

„Teisininkai nagrinėja šį įstatymą ir artimiausiu metu pateiks alternatyvų projektą arba pastabų. Tai padarysime iki lapkričio 20-osios“, – žadėjo S.Dimaitis.

Viceministrė pridūrė: „Turėkite galvoje, kad jūsų projektas nebūtinai bus pateiktas Vyriausybei. Tačiau patikinu, kad tai bus dokumentas, kurį įvertinsime.“

Nepanaudojami rezervai

Įstatymą, žinoma, reikia taisyti, tobulinti, tačiau net idealiausi įstatymai neapsaugos nuo aštrėjančios konkurencijos. Akivaizdu, kad pieno gamybos ūkiai dar nepanaudoja visų rezervų.

„Lietuva atsilieka ES ne tik pagal pieno supirkimo kainas, bet ir pagal primilžius. Štai vidutinis primilžis 30–100 karvių ūkiuose tesiekia 5 500–6 000 kilogramų. Tai – labai blogas rezultatas. O kai kuriuose ūkiuose vidutinis primilžis tesiekia 3 500 kilogramų“, – sakė S.Dimaitis.

Kokia išeitis? Mokytis. Daugiau dėmesio skirti veislininkystei. Žemės ūkio rūmai nedelsdami ketina imtis iniciatyvos.

„Artimiausiu laiku įvairiuose šalies regionuose bus surengta 15 seminarų-mokymų, kuriuose geriausi šalies pieno gamintojai dalysis savo patirtimi“, – sakė S.Dimaitis.