Lietuviai ūkininkai reikalauja laikytis nuoseklumo – saugiklius žemei įsigyti panaikinti tada, kai bus pradėtos mokėti vienodo dydžio tiesioginės išmokos.

Prieš dvejus metus, kai baigėsi dešimties metų pereinamasis laikotarpis ir įsigaliojo Konstitucijos pataisa, leidžianti užsieniečiams Lietuvoje įsigyti žemės, Seimas vienu ypu pritarė įstatymo projektui, numačiusiam palyginti griežtus žemės įsigijimo saugiklius, ir taip atkreipė Europos Komisijos (EK) dėmesį. Kaip įprasta tokiais atvejais, EK pradėjo ES teisės pažeidimų procedūrą. Lietuvai liko du keliai – laukti Europos Teisingumo Teismo Liuksemburge sprendimo ir tikėtis baudų arba atsisakyti griežčiausių saugiklių.

Projektą rengė dvejus metus

2014-aisiais prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo valdančiosios daugumos priimtą Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, tačiau primygtinai patarė Vyriausybei išnagrinėti saugiklių taikymo patirtį kitose šalyse ir pateikti pataisas, kurios neprieštarautų ES teisės reikalavimams. Priminsime, kad jau tada, prieš dvejus metus, ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius pavedė Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) parengti naują įstatymo projektą. Tikėtasi, kad tai pavyks padaryti per metus. Dėl žemės ūkį užgriuvusių problemų šis darbas užtruko ilgiau nei tikėtasi. Tik neseniai paskelbta, kad įstatymo projektas pasiekė Vyriausybę ir jau artimiausiu metu Seimas projektą turėtų svarstyti.

Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės nuomone, naujasis įstatymas turėtų paskatinti aktyvesnę dirbamos žemės rinkos plėtrą. Pasak projektą rengusių ŽŪM specialistų, dabar galiojantis įstatymas neretai sudaro sąlygas žemės įsigyti tik jau esantiesiems žemės rinkoje, o norintiesiems pradėti žemės ūkio veiklą, tarp jų ir užsienio piliečiams, praktiškai neįmanoma įsigyti žemės ūkio paskirties žemės.

Kas pasikeitė?

Jau paminėto įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad, be Lietuvos piliečių, nuolatinių gyventojų, juridinių asmenų ar kitų organizacijų, teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės taip pat turi užsienio subjektai, tiesa, priklausantys tik ES, arba šalių, sudariusių asociacijos sutartis su ES, priklausančių Europos ekonominei erdvei, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai bei NATO blokui. Įstatyme numatyta įtvirtinti daugiau galimybių įsigijusiesiems žemės sklypus, pavyzdžiui, sklypą perėmęs bankas jį galėtų realizuoti ne per trejus, kaip numatyta dabar, bet per penkerius metus.

„Projekte neliko absurdiško reikalavimo, kad perkantis žemę asmuo turėtų žemės ūkio krypties išsimokslinimą. Taip pažeidžiama įmonių įsikūrimo teisė“, – aiškino Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Eugenijus Gentvilas.

Neliko reikalavimo, kad perkančiojo pajamos iš žemės ūkio veiklos sudarytų daugiau kaip 50 proc. visų gautų pajamų ir kitų saugiklių renkant leidimus bei pažymas.

Kuriamos sąmokslo teorijos

Pasak E.Gentvilo, jis vis dažniau sulaukiantis raginimų kreiptis į Konstitucinį Teismą. Kodėl nesikreipė?

„Susidarė keistoka situacija. 2014-aisiais priimtam įstatymui nepritarė ne tik liberalai, bet ir dar griežtesnių saugiklių reikalavę kraštutiniai radikalai iš Drąsos kelio partijos“, – aiškino E.Gentvilas.

Beje, minėtos partijos atstovas Povilas Gylys iškėlė sąmokslo teoriją, kad, atsisakius saugiklių, latifundininkams atsivertų galimybės supirkti itin didelius žemės plotus ir savo teritorijoje paskelbti nepriklausomybę. Tikėtina, kad Seimo narys neperskaitė viso įstatymo iki galo, jame numatyti ir maksimalaus ploto apribojimai.

Tačiau P.Gylys teisus, teigdamas, kad net liberalius įstatymus įteisinusios Danija ir Vokietija vidaus rinkoje sukūrė tokias sudėtingas žemės pardavimo sąlygas, kad įsigyti žemės šiose šalyse praktiškai neįmanoma, ypač užsieniečiams.

Užsieniečiai pogrindyje

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) duomenimis, iki praėjusių metų pabaigos užsieniečiams išduoti tik šeši leidimai įsigyti žemės Lietuvoje. Deja, niekas negali pasakyti, kiek užsieniečiai įsigijo žemės išvengdami įstatymuose numatytų saugiklių. Iš mūsų pakalbintų ūkininkų didžiausią skaičių nurodė Kupiškyje ūkininkaujantis Zigmantas Aleksandravičius.

„Mano kukliais skaičiavimais, užsienio šalių piliečiai per kitus asmenis ir bendroves Lietuvoje valdo apie 20 proc. žemės. Ir tiek tik todėl, kad galioja saugikliai“, – tikino Z.Aleksandravičius, pabrėždamas, kad jis pats daugiau žemės pirkti neketina, todėl suinteresuotumu jo negalima įtarti.

„O kiek ūkininkų per pastaruosius dvejus metus norėjo įsigyti žemės, bet negalėjo arba tai padaryti buvo labai sunku dėl absurdiškų reikalavimų? Kodėl dėl šimto ar kelių šimtų užsieniečių apsunkiname gyvenimą milijonui žemės savininkų Lietuvoje?“ – klausė E.Gentvilas.

Štai NŽT informacija apie žemės sklypų pasiūlą ir paklausą: prieš dvejus metus pasikeitus prekybos privačia žemės ūkio paskirties žeme tvarkai, vidutiniškai per metus gaunama apie 20 tūkst. kreipimųsi dėl leidimo parduoti privačią žemės ūkio paskirties žemę ir išduodama tik apie 5 tūkst. leidimų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės.

Vieni laimi, o kiti pralaimi

Ūkininkas Z.Aleksandravičius įstatymo liberalizavimo pavojų įžvelgia ten, kur E.Gentvilas regi liberalizavimo teigiamą pusę.

„Jeigu užsienio šalių piliečiams ir ypač juridiniams asmenims leisime laisvai pirkti žemę, jauniesiems ūkininkams bus dar sunkiau su jais konkuruoti. Toks pat pavojus gresia ir smulkiesiems ūkininkams, todėl aš labai stebiuosi, kad jų interesus turintis ginti Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) tarybos pirmininkas Vidas Juodsnukis pritaria saugiklių panaikinimui“, – stebėjosi Z.Aleksandravičius.

LŠŪS vadovas V.Juodsnukis kirto atgal: „Triukšmą dėl saugiklių kelia stambiausieji ūkininkai, nes būtent jie ir žemės ūkio bendrovės laimi, kai žemę yra sunkiau pirkti arba parduoti. Stambieji pasinaudojo pirmenybės teise žemės įsigyti savininkams, kurių sklypai ribojasi su parduodamu sklypu. Stambieji buvo prisipirkę daug smulkių sklypų ir įgijo teisę dar žemės pirkti, o smulkieji ir jaunieji ūkininkai su jais negalėjo konkuruoti.“

Pasak V.Juodsnukio, dabar siūlomos įstatymo pataisos padėties jau nepakeis: „Valstybės valdomos žemės beveik neliko. Dabar tik politikuojama.“

Paradoksalu, tačiau šia prasme jam pritarė ir Z.Aleksandravičius: „Žemės ūkyje yra daugiau bėdų. Gal dabar šiuo įstatymo projektu siekiama žmones sukiršinti, nukreipti jų dėmesį nuo svarbesnių problemų?“

Skirtingos nuomonės

Nevienareikšmiškai įstatymą vertina ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) nariai. Štai LŪS pirmininkas Jonas Talmantas palyginti kategoriškai vertina bandymus įstatymą liberalizuoti: „Ūkininkai kol kas vidutiniškai teturi po 35 proc. nuosavos žemės, kitą dalį tenka nuomoti. Danai ar prancūzai tokios padėties negali net įsivaizduoti, tačiau ir šios šalys taiko saugiklius. Pavyzdžiui, Danijoje ūkininko sūnus, jeigu neturi žemės ūkio išsilavinimo, negali net paveldėti ūkio.“

LŪS pirmininkas priekaištavo ŽŪM valdininkams, kad jie nesugeba EK pateikti svarių argumentų. O štai Telšių r. LŪS skyriaus pirmininko Vytauto Rakicko manymu, dabar galiojantis įstatymas labai apsunkina gyvenimą ūkininkams: „Reikia surinkti galybę parašų, pažymų. Pavyzdžiui, turi neprieštarauti kaimynai, o kai kurie tyčia nesutinka, todėl lygioje vietoje sau susikuriame problemų. Užsieniečiai? Kuriems reikėjo, tie jau seniai nusipirko žemės per kitus asmenis. Mano žiniomis, jie jau pardavinėja tas žemes, nes nusivylė – derliai nedideli, o geros žemės jie negavo nusipirkti.“

V.Rakickas padarė išvadą, kad ūkininkai pavargo rinkdami beprasmiškas pažymas ir gaišdami laiką bei mokėdami pinigus už jų išdavimą.

Vergauti nesutiks

Gintaras Nagulevičius, Lietuvos žemės savininkų sąjungos pirmininkas

Žemės savininkai skundžiasi, nes žemės pardavimo sandoriai stringa. Daug atvejų, kai žemės kainos mažinamos, tačiau perkantieji traukiasi. Akivaizdu, kad 2014 m. priimti žemės įsigijimo saugikliai buvo pertekliniai, ir patys ūkininkai tai patyrė savo kailiu. Gal kai kas įpratę taip vergauti, tačiau kodėl norima, kad taip kankintųsi ir kiti žmonės? Mes nesutinkame. Mes ginsime savo teises ir sieksime, kad liktų kuo mažiau saugiklių. Pavyzdžiui, argi logiška žemės įsigijimą sieti su išsilavinimu, amžiumi? Kadangi Lietuvoje daug yra mėlynakių, tai gal nustatykime, kad mėlynakiams yra taikoma pirmenybė įsigyjant žemę. Kita vertus, net jeigu įstatymas liks su saugikliais, proceso nesustabdysime, jis tik taps nekontroliuojamas. Visi žino: kas siekė, tie įsigijo žemės, ir užsienio subjektai tiesiog aplenkdavo įstatymus. Kitaip ir negalėjo būti, nes beprasmiška diskutuoti, kai reikalavimai kvaili.

Būkime nuoseklūs

Andriejus Stančikas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas

Žemdirbių nusiskundimų dėl 2014 m. pataisyto įstatymo reikalavimų negirdėjau. Skundėsi užsieniečiai, įstatyme numatytus saugiklius vadindami smaugikliais. Jie nori absoliučiai laisvos rinkos, tačiau kodėl jie užsimerkia, kai pradedama kalbėti apie tiesioginių išmokų suvienodinimą? Taigi būkime nuoseklūs.

Kai tiesioginės išmokos bus suvienodintos, tada ir mes atversime duris žemės pirkėjams užsieniečiams, kurie kol kas gauna gerokai didesnes išmokas. Kita vertus, mes juk lankomės kitose ES šalyse ir matome, kaip teorija skiriasi nuo tikrovės. Štai Prancūzijoje pagal įstatymus visi ES piliečiai turi vienodas teises įsigyti žemės, tačiau jiems tai dažniausiai yra neįveikiama užduotis. Mūsų saugikliai irgi atitinka mūsų realų gyvenimą.