Pastaruoju metu šalies policija atrodo panaši į vežimą iš populiarios rusų klasiko pasakėčios, nes tą vežimą į priešingas puses tempė gulbė (aukštyn), lydeka (į vandenį) ir vėžys (atgal). Tai trikdo ne tik policiją, bet ir jos saugomus gyventojus.

Žuvo tarnybos metu

Policijos „vežimo“ palyginimas su minėtos pasakėčios herojais kyla dėl to, kad keli pastarojo laiko faktai aiškiai išduoda, jog šalies policijos valdžia nežvelgia viena kryptimi – pačioje sistemoje netrūksta ginčų ir prieštaravimų, tų pačių faktų vertinimo priešingai.

Štai kad ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) neseniai pristatytos tarnybinio patikrinimo dėl Telšių policininko nužudymo tarnyboje šių metų rugpjūčio 12-osios vakarą išvados.

Priminsime, kad tą vakarą pagalbos dėl smurtaujančio sūnaus Artūro N. (25 m.) šaukėsi Tryškių miestelio gyventoja. Raminti chuligano nuvyko dviejų Kelių policijos patrulių ekipažas – tas, kuris tuo metu buvo laisvas. Abiem patruliams – Liudui Šimkui (36 m.) ir jo porininkei (22 m.) – sulaikant nepaklususį jiems agresyvų ir nenuspėjamo elgesio įtariamąjį, šis, policininkams netikėtai, staiga peiliu dūrė patruliui Liudui ir pataikė į arteriją – gyvybiškai svarbią kūno vietą. Labai greitai patrulis Liudas mirė. Žuvo tarnybos metu.

Po nusikaltimo sujudo policijos vadovybė. Kilo savaime suprantami klausimai: kodėl patyręs (15 metų dirbęs policijoje) vyriausiasis patrulis L. Šimkus neišvengė mirtino sužalojimo, ar viską tinkamai padarė patrulio porininkė, jeigu tarnybos užduotis baigėsi taip tragiškai?

Negailestingos išvados

„Visoms policijos grandims tuokart pritrūko profesionalumo. Smurtautoją tramdę abu patruliai jau iš anksto žinojo, kad jis yra agresyvus ir gali būti ginkluotas. Patys jie buvo aprūpinti visomis specialiosiomis policijos priemonėmis, tačiau kažkodėl ne visomis pasinaudojo. Sulaikymo taktika buvo prasta – joje daug patrulių saviveiklos“, – pastabas dėl tragedijos Tryškiuose vardijo vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas, vadovaudamasis VRM generalinio inspektoriaus Giedriaus Cinino pateiktomis tarnybinio patikrinimo išvadomis. Kitaip tariant, tai reiškia, kad abiejų Telšių patrulių tarnybinių klaidų virtinė lėmė tragediją. Dar skaudžiau sakant – ir pats L. Šimkus kaltas dėl savo žūties, nes, anot ministro, „visiškai arba iš dalies nesilaikė patvirtintų privalomų procesų“.

VRM ministro teigimu, tarnybiniu patikrinimu siekta išsiaiškinti, gal vis dėlto tik nelaimingai susiklosčiusios aplinkybės lėmė pareigūno žūtį. Deja, dabar jau atsakyta, kad būta ir taktinių bei sisteminių klaidų. „Jas privaloma taisyti, kad išvengtume tokių tragedijų ateityje”, – sakė T. Žilinskas.

Beje, tokių skandalingų situacijų, kai neva staiga atidengiamos sistemos klaidos ir tik tuomet puolama jas taisyti, iki šiol būta ne vienos. Prisiminkime Dembavos 17-metę, kuri, dviejų išgamų vežiojama automobilio bagažinėje, šaukėsi pagalbos mobiliuoju telefonu, skambindama pagalbos numeriu, tačiau neprisišaukė. Tuomet ieškota, kaip pagerinti tokį ryšį. Arba kai Šakių policijos patruliai negalėjo skubiai atvykti į triukšmingą namą, kuriame po to girtuoklis nužudė dvi moteris, o vyras Kretingos rajone panašiomis aplinkybėmis nužudė pagalbos laiku neprisišaukusią žmoną. Tada irgi taisytos klaidos – į smurtinius įvykius nurodyta vykti pirmiausia. O po policininkų ir pasieniečių mirtinų šūvių į sulaikomus žmones suskubta taisyti tarnybinio ginklo naudojimo taisykles...

Prisidėjo aplaidumas

Po Tryškių tragedijos tarnybinį patikrinimą atlikę specialistai rado daug klaidų. Mat blogai reagavo apylinkės inspektorius, į kurį kreipėsi smurtautojo mama. Jis privalėjo reaguoti ir užtikrinti, kad pagalba būtų suteikta laiku, tačiau patarė moteriai skambinti į policiją – nustūmė rūpestį pačiai pareiškėjai.

„Į įvykio vietą atvykę patruliai nekoordinavo veiksmų tarpusavyje, jų išsidėstymas buvo nesaugus, privalomų atstumų nesilaikyta“, – sakė VRM ministras.

Kodėl abu patruliai mašinoje paliko tarnybines liemenes, anot tikrintojų, liko neaišku. Nors kažin ar liemenė būtų apsaugojusi patrulį nuo stipraus dūrio peiliu būtent į kaklą.

Be to, nustatyta, kad tarnybiniame automobilyje yra įrengta, tačiau tuo metu neveikė nei garso, nei vaizdo įrašymo sistema, telemetriniai duomenys nepasiekė policijos budėtojų.

Galų gale Tryškiuose nesuveikė prieš pasipriešinusį smurtautoją patrulių panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser“. Kodėl, galima tik spėlioti: gal reikiamo atstumo nesilaikyta, o gal sulaikomojo drabužiai buvę per stori, gal nemokėta tinkamai elgtis su prietaisu...

Po tokių pastabų VRM ministras nurodė Lietuvos policijos generaliniam komisarui spręsti dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo ir neeilinės tarnybinės veiklos vertinimo organizavimo – nuo minėto apylinkės inspektoriaus iki Telšių apskrities policijos vadovo Remigijaus Rudmino.

Į ministro nurodymus įeina ir raginimai kuo daugiau dėmesio skirti policininkų mokymams profesinio taktinio parengimo klausimais, fiziniam pasirengimui, savigynai, šaudymo pratyboms, įrangai tarnybiniuose automobiliuose. Nurodyta ir dėl būtino tarnybinių liemenių dėvėjimo tam tikrose situacijose.

Patrulei – pagyros

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris prieštaravo kai kuriems minėto VRM patikrinimo teiginiams. Anot E. Šilerio, su L. Šimkumi Tryškiuose dirbusi jo porininkė tąkart tinkamai atliko savo pareigas: nebuvo stovinti ir laukianti nuošalyje – bandė gintis koviniais veiksmais, pati išsisuko nuo smurtautojo dūrio, perspėjo kolegą apie peilį, pati naudojo „Taser“, paskui pati skambino policijos budėtojui. Galų gale, paskambinus į greitąją pagalbą, juk buvo pasakyta nieko patiems nedaryti – laukti medikų...

Sprendimą, kaip veikti nuvykus į įvykio vietą, abu patruliai turėjo priimti, kaip sakė E. Šileris, „per sekundės dalį“. Taigi tokioje situacijoje suveikia ir žmogiškasis faktorius – veikti staiga, akimirksniu.

Daug kas kritikuoja patrulius, tąkart nepanaudojusius tarnybinio ginklo prieš smurtautoją. Tačiau E. Šileris paaiškino, kad policijos pareigūnai nėra „Aro“ kovotojai, turintys daugiau galių tarnyboje – „policininkai neturi naudoti perteklinės jėgos“. Tai yra tik atvykę policininkai niekada nekiša pažeidėjui po nosimi ginklo visų pirma, kol situacija tai leidžia. O Tryškių atveju chuligano peilis buvo panaudotas netikėtai, jo prieš tai policininkams nepamačius.

Šilerio teigimu, tarnybinių mokymų stoka apkaltinti abu patruliai iš tiesų per pastaruosius kelerius metus juose dalyvavę aktyviai: L. Šimkus – net 48 kartus, jo porininkė – 18. „Bet tokių mokymų niekada nebūna per daug“, – teigė E. Šileris.

Kritikuoja reformą

Dėl tragedijos Tryškiuose VRM kaltinamus abu patrulius linkęs ginti ir šalies Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) vadovas Vladimiras Banel. Jo manymu, Lietuvos policijoje, net ir nepaisant sukurtos teisinės bazės, pareigūnų saugos ir sveikatos sritis yra kone merdinti, tam neskiriamas reikiamas dėmesys. Trūksta lėšų taktiniam policininkų pasirengimui, trūksta darbo priemonių, pavyzdžiui, ginkluotės, šovinių.

Būtina nuolat atnaujinti visų pareigūnų taktinius įgūdžius praktinio pobūdžio pratybose.

Taip pat, V. Banel įsitikinimu, būtina kuo greičiau stabdyti „ne ta puse“ vykstančią policijos reformą, rengiančią esą universalius policininkus. Dėl to NPPSS jau du kartus kreipėsi pagalbos į šalies prezidentę. Kreipimesi teigiama, kad dabartinė policijos reforma daro žalą ir policininkams, ir visiems šalies piliečiams, nes mažinamas policininkų skaičius, dėl to prasčiau išaiškinami nusikaltimai, vis dažniau tarnybos metu sužalojami arba net žūva pareigūnai.

Tik faktai:

Tryškiuose nužudyto policininko L. Šimkaus porininkė, tuokart dirbusi su juo, iki šiol dar nedirba, nes pati paprašiusi nemokamų atostogų; ji po tragedijos turi sveikatos problemų.

O patrulį L. Šimkų peilio dūriu į kaklą nužudęs Artūras N. teismo atpildo jau nesulauks – neseniai nustatyta, kad šis jaunas vyras, girtuokliaudavęs ir smurtaudavęs, keistai elgdavęsis, po sulaikymo žalojęsis areštinėje, yra nepakaltinamas; jis ir nusikaltimo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, negalėjo jų valdyti, ir šiuo metu – taip pat.

Tokias išvadas Šiaulių apygardos prokuratūrai pateikė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertai.

Dėl lėtinio psichikos sutrikimo Artūro N. elgesys vertinamas kaip neprognozuojamas, socialiai pavojingas, todėl ligoniui būtinas gydymas psichiatrijos ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis; vyras tebėra suimtas.

Policijos departamentas nutarė dar iki šių metų pabaigos išmokėti 120 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją tarnyboje nužudyto policininko L. Šimkaus šeimai – iš viso 102 614 eurų policininko našlei, dviem jų vaikams ir jo tėvams.

Irena ZUBRICKIENĖ