Stipresnės ir klestinčios kaimo vietovės iki 2040 metų – toks Europos Komisijos (EK) komunikatas dėl ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos buvo aptartas Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK). Ūkininkų organizacijų atstovai pastebėjo, kad dokumente yra daug skambių šūkių, bet esminės kaimo nykimo problemos nutylimos. Parlamentarai įgėlė Vyriausybei ir Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), kad jie lengva ranka nukirto vieną iš kaimo finansavimo šaltinių – ekonomikos gaivinimo lėšas, kurių Lietuvai skirta 2,2 mlrd. eurų. Iš jų žemės ūkiui neliko nieko, skirta tik pelkių atkūrimui.

Nėra darbo ir pajamų

EK komunikatą dėl ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos iki 2040 m. pristačiusi Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Politikos analizės ir apžvalgos grupės vadovė Laimutė Pilukaitė teigė, kad vizija parengta gerai įvertinus esamą padėtį, padarius apžvalgą ir atlikus viešąsias konsultacijas. Ji pabrėžė, kad įvardintos kaimiškų vietovių problemos visose ES narėse valstybėse yra gana panašios: didesnis vidutinis kaimo gyventojų amžius, mažėja darbingo amžiaus žmonių, mažesnis bendrasis vidaus produktas gyventojui, didesnė skurdo ir atskirties rizika bei kt. O juk ES kaimo vietovėse gyvena apie 30 proc. visų ES gyventojų – apie 137 mln. žmonių, teritorija sudaro net 83 proc. viso ES ploto.

Šių metų balandį buvo atlikta „Eurobarometro“ apklausa, siekiant įvertinti ilgalaikės kaimo vietovių vizijos prioritetus. Ji parodė, kad 79 proc. ES piliečių pritarė tam, jog ES, priimdama sprendimus dėl viešųjų išlaidų, turėtų atsižvelgti į kaimo vietoves; 65 proc. visų ES piliečių manymu, vietovė arba provincija turėtų gauti galimybę nuspręsti, kaip panaudoti ES investicijas į kaimo vietoves; 44 proc. respondentų nurodė, kad transporto infrastruktūra ir susisiekimas yra pagrindinis kaimo vietovių poreikis.

L.Pilukaitė paminėjo, kas krito į akį lietuvių apklausoje. Ji nusistebėjo, kad kalbant apie skaitmeninę infrastruktūrą kaimiškose vietovėse Lietuvos gyventojai kažkodėl mano, jog tai nėra labai svarbus dalykas. Taip pat ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo kaimo vietovėse apklausti tautiečiai per daug nesureikšmino. Užtat jie aiškiai nurodė, kad kaime svarbiausia yra darbo vietos ir užimtumas. Kitaip tariant, gyventojai sako, jog pirmiausia jiems reikalingos pajamos, o jų užsidirbti kaime tampa vis sudėtingiau. Tai yra esminė ašis, be kurios bet kokia klestėjimo vizija pavirsta niekais.

Lietuva jau pavyzdinė

EK pabrėžia, kad kaimo vietovės turėtų būti stiprios. Tai apima įvairias kokybiškas paslaugas, tarp jų gerai išplėtotą ir prieinamą viešąjį transportą, be to, komunikate daug dėmesio skiriama įvairioms inovacijoms, veiklų, nesusijusių su žemės ūkiu, įvairovei, itin akcentuojamas skaitmeninės infrastruktūros plėtojimas. Pabrėžiama, kad šios svarbą išryškino pandemija, kai visi buvo uždaryti namuose ir vyko nuotolinis darbas, bendravimas.

L.Pilukaitė atkreipė dėmesį, kad kaimui numatytas svarbus vaidmuo įgyvendinant Europos žaliąjį kursą. Kaimas turi tapti viena svarbiausių šio proceso ašių. Ji paminėjo ir pavyzdines iniciatyvas, kaip kaimas įsilieja į Žaliąjį kursą, viena tokių – pelkių ir kitų gamtos išteklių atkūrimas bei išsaugojimas. Šiuo atžvilgiu Lietuva jau pretenduoja į pavyzdines valstybes – pelkių atkūrimui skirta 16 mln. eurų iš Europos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės gautų 2,2 mlrd. eurų.

EK atstovybės Lietuvoje Politikos analizės ir apžvalgos grupės vadovė paminėjo dar vieną iš EK siūlomų esminių dalykų – tai, kad kiekviena teisėkūros iniciatyva ir siūlomas teisės aktas būtų įvertintas kaimo vietovių plėtros požiūriu.

EK dėl ilgalaikės kaimo vietovių vizijos ketina iki 2023 m. vidurio pateikti ataskaitą, kokie ES ir jos valstybių narių finansuojami veiksmai buvo padaryti ir planuojami įgyvendinti kaimo vietovėse. Viešoje ataskaitoje, kuri bus paskelbta 2024 m. pradžioje, bus nustatytos sritys, kurioms reikia didesnės paramos ir finansavimo. Į diskusijas dėl ataskaitos bus atsižvelgta rengiant 2028–2034 m. programavimo laikotarpio pasiūlymus.

Gaivina garsiais šūkiais

Nuotoliniu būdu vykstančius KRK posėdžius išklauso nemažai ūkininkų, kaimo bendruomenių atstovų. Kai kurie iš jų savo pastebėjimais ir įspūdžiais noriai pasidalija su VL. Po pastarojo posėdžio vienas garbaus amžiaus ūkininkas išsakė įdomią mintį: „Kuo kaimas vis labiau nustekenamas, tuo garsesniais šūkiais ir utopiškesniais planais jis gaivinamas.“

Apie skelbiamus EK pakilius siekius, atitrūkusius nuo lietuviškos realybės, KRK posėdyje kalbėjo ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis. „Dideliais šūkiais kaime darbo vietų ir pajamų nesukursi. Pirmiausia mūsų kaime nelieka žmonių, kurie gali dirbti. Politikai to dar nemato, bet situacija yra tokia, kad kaimo žmonės yra prasiskolinę antstoliams. Tad juos įdarbinti gana sunku. Visi prašo pašalpų ar nori pabėgti į užsienį. Reikia gaivinti kaimą, o ne pelkes atkūrinėti“, – kalbėjo ekologinių ūkių atstovas.

„Eurobarometro“ apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojams kaime svarbiausia yra darbo vietos ir užimtumas. Pirmiausia jiems reikalingos pajamos, o jų užsidirbti kaime tampa vis sudėtingiau. Tai yra esminė ašis, be kurios bet kokia klestėjimo vizija pavirsta niekais.

Jis į paviršių ištraukė dar vieną problemą: „Verslas kaime gali užsiimti žaliąja energetika, o ūkininkai, kaimo gyventojai – ne. Miesto verslininkai atvažiuoja į kaimą, išsinuomoja žemės ūkio paskirties žemę, stato saulės jėgaines, kitaip tariant, atima kąsnį iš kaimo gyventojų, nors šie patys galėtų užsidirbti papildomų pajamų. Kodėl įmonėms toks verslas leidžiamas, o užsiimantiems individualia veikla žaliąją energiją galima gaminti tik savo reikmėms?“

Kad neįstumtų į duobę

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas Raimundas Juknevičius pasidžiaugė, kad EK komunikatas kalba apie stiprias kaimo vietoves, ir išskyrė skatinamą teisėkūros principą, pagal kurį visi teisės aktai turėtų būti įvertinami, kaip jie paveiks kaimo vietoves.

„Mūsų Vyriausybė tam tikras pastangas tikriausiai nukreipia kaimo gyvenimui gerinti, bet kokį turime realų rezultatą ir tendencijas? Mieste atlyginimai auga greičiau nei kaime, tai reiškia, kad didėja ir socialinė atskirtis, nors Vyriausybės programoje išryškinta, jog atskirtis turės mažėti. Kaime bet kokį verslą, ne tik žemės ūkio, vystyti labai sudėtinga, nes demografinė padėtis tik blogėja. Stinga ne tik kvalifikuotų darbuotojų, bet ir apskritai dirbančiųjų“, – tas pačias problemas dar kartą išklojo Šiaulių rajono ūkininkas.

Jis užsiminė, kad EK labai susikoncentravusi į informacinių technologijų plėtrą, 5G ryšio įdiegimą. „Bet ar tokie planai neprasilenkia su pačių vartotojų sugebėjimais ir poreikiu pasinaudoti tomis technologijomis? Be to, žinome, kad netrukus Elono Musko sukurtas palydovinis internetas bus prieinamas praktiškai bet kokiame miške, jau ir dabar internetas ten veikia. Ateityje tai nebus jokia problema“, – taikliai pastebėjo R.Juknevičius.

LŪS vadovas siūlo susikoncentruoti į Lietuvoje reikalingus konkrečius dalykus, kad permainų vėjai kaimo neįstumtų į duobę. Tai galėtų būti atitinkama mokestinė politika ir kitos politinės priemonės.

ES kaimai labai skiriasi

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Algis Baravykas atkreipė dėmesį, kad Vokietijos, Danijos, Nyderlandų kaimų nereikėtų lyginti su Lietuvos kaimiškomis vietovėmis. „Jų kaimai apkrauti žemės ūkiu, ten vystoma intensyvi gamyba, o mūsų kaimai panašūs į parkus. Dėl nutiestų kelių ar gero interneto čia gyventi neprikviesi, žmonėms reikia pajamų. Susidaro situacija, kai vienose šalyse vyksta intensyvi ir perteklinė gamyba, o mes kaime prarandame gamybą ir darbo vietas. Reikėtų kalbėti apie gamybos subalansavimą, pajamų išlyginimą, valstybių galimybes pačioms apsirūpinti maisto produktais. Tokiu atveju išsilygintų ir apkrova gamtai“, – samprotavo ŽŪR atstovas.

Nugnybta finansų arterija

KRK narys Kęstutis Mažeika pabaksnojo ŽŪM, kad tame kontekste, kai EK skatina verslų įvairovę kaime, Lietuvos kaimo plėtros programoje neliko paramos ne su žemės ūkiu susijusiems verslams kurtis kaime. „Tam anksčiau buvo skiriama 15 tūkst. ar 40 tūkst. eurų. Tas priemones buvo galima tobulinti, bet šiemet jų iš viso neliko. Tai jau politinė atsakomybė“, – kritikos strėles į žemės ūkio ministrą nukreipė parlamentaras.

Jis priminė ir didelio atgarsio sulaukusį sprendimą dėl pelkių atkūrimo rėmimo iš ekonomikai po COVID-19 atsigauti skirtų 2,2 mlrd. eurų. „Komunikate aiškiai pasakyta, kad vienas iš kaimo finansavimo šaltinių yra atsigavimo fondo pinigai, bene penkiuose komiteto posėdžiuose apie tai kalbėjome, bet tiek žemės ūkio ministras, tiek Vyriausybė žegnojosi, kad negali jų skirti žemės ūkiui. Todėl kaimui buvo nugnybta viena labai didelė finansų arterija“, – apgailestavo K.Mažeika.

Žaliasis kursas – ne panacėja

KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis atkreipė dėmesį, kad komunikate numatyta patraukli nuostata – sukurti geresnes sąlygas kaimo vietovių gyventojams aktyviau dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose. Anot jo, dabar miestiečiai dažnai nusprendžia už kaimo žmones, nes sprendimus nulemia dauguma miesto gyventojų balsų.

Jis taip pat suabejojo, ar priekaištai dėl prasto interneto kaime yra pagrįsti. „Manau, kad dėl interneto nėra taip blogai, kaip kartais norime pavaizduoti. Juk kiekviena nauja žemės ūkio technika dirba su GPS įranga. Taip pat džiaugdavausi, kai kur nors atokiame krašte, pavyzdžiui, Šiaurės Lietuvoje, prie pat sienos su Latvija, pamatydavau šviesolaidį. Taigi, interneto galimybės yra. Geriau turėtume pasirūpinti kaimo keliais, pasiekti, kad į kiekvieną kaimą vestų bent vienas asfaltuotas kelias“, – komentavo V.Pranckietis.

Jis dar tarstelėjo, kad atliekami vis nauji tyrimai dėl Žaliojo kurso poveikio ekonomikai, kurie atskleidžia, jog tai nėra panacėja. Iš tikrųjų KRK pirmininko minėtų tyrimų rezultatai yra labai nepatogūs Žaliojo kurso strategams. Gauti duomenys gana skandalingi. Štai neseniai ES skėtinė žemdirbių organizacija COPA-COGECA išplatino pranešimą, kuriame informuojama apie dar vieną naujai atliktą tyrimą dėl galimų strategijos „Nuo lauko iki stalo“ įgyvendinimo pasekmių ES maisto gamybai, ūkiams ir kaimo vietovių sanglaudai. Vokietijos Kylio universiteto tyrimo ataskaitoje daroma išvada, kad minėtos strategijos įgyvendinimas gali ženkliai sumažinti gamybą. Tyrimo autorių nuomone, gamybos mažėjimas ES svyruotų nuo 20 proc. jautienos, 6,3 proc. pieno iki 21,4 proc. javų ir 20 proc. aliejinių augalų sektoriaus. Sumažėjus gamybai ES, ji atitinkamai padidėtų kitose šalyse, taigi įtaka klimato kaitos suvaldymui būtų menka.