Praėjusią savaitę pro Kėdainius pravažiuojantys vairuotojai ir vietos gyventojai ne kartą informavo Bendrąjį pagalbos centrą, kad prie magistralinio kelio „Via Baltica“ pavojingai priartėję miškų galiūnai – stumbrai. „Valstiečių laikraštis“ dar 2019 metais rašė, kad didėjanti stumbrų populiacija ir valdžios neveiklumas vairuotojams vis dažniau kels grėsmę susidurti su iki tonos sveriančiu galiūnu.
Tampa problema
Šiuos galingus ir kartu pavojingus gyvūnus visai šalia kelio užfiksavo ir Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis. Jis didelę stumbrų bandą užfiksavo ankstyvą rytą vykdamas į darbą. Stumbrus vyras išvydo netoli Šilainėlių kaimo. Mero teigimu, stumbrai buvo priartėję vos per 20 metrų nuo judraus „Via Baltica“ kelio ir bet kuriuo metu galėjo sugalvoti išeiti į važiuojamąją kelio dalį.
Kėdainių rajono gyventojai teigė stumbrų bandą visai šalia „Via Baltica“ magistralės kone kas rytą ir vakarą matantys ties Truskavos miesteliu.
Aplinkosaugos specialistai skaičiuoja, kad pastaraisiais metais stumbrų populiacija šalyje išaugo apie 20 procentų, o jų ganyklų plotas išsiplėtė. Šiuo metu laisvėje Kėdainių rajone gyvena apie 160, Panevėžio rajone – iki 60 stumbrų.Vien 2016 metais laisvėje atsivesta net 40 stumbrų jauniklių. Atrodo, turėtume džiaugtis, bet džiugesį keičia klausimas – kaip spręsti stumbrų problemą?
Kad stumbrų populiacijos protrūkis tapo rimta problema, pripažįsta Panevėžio rajono savivaldybė. Jos svetainėje skelbiama, kad vien 2017 m. Panevėžio rajono ūkininkams stumbrų padaryta žala, negalutiniais duomenimis, siekia per 100 tūkstančių eurų. Dar viena blogybė yra ta, kad migruodami iš miško į mišką laukais ir juose ieškodami pašaro, stumbrai priartėja prie gyvenamųjų vietovių, keliuose sukelia pavojingų eismo įvykių ir patys juose žūva.
Niekam nerūpi
Praėjusią savaitę ties Aristavos kaimu Kėdainių rajone ganėsi apie 80 stumbrų banda. Kita tokia pati banda yra kiek tolėliau, o kitoje pusėje autostrados ganėsi kiek mažesnė, pusšimčio gyvūnų, banda. Pasak vietos ūkininkų, kurie geriausiai mato ir seka jų migraciją, stumbrai magistralę yra kirtę jau ne vieną kartą.
Kas būtų, jeigu tokių milžinų banda eitų per kelią esant rūkui, o tuo metu važiuotų autobusas su vaikais? Iki nelaimės – tik vienas žingsnis, tačiau, atrodo, niekam tai nerūpi ir valdžia nesiima jokių veiksmų. Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) duomenimis, transporto priemonių susidūrimo su laukiniais gyvūnais skaičius kasmet didėja iki 15–22 proc.
Pastaraisiais metais fiksuoti keli automobilių susidūrimai su stumbrais ir traukiniais. Laimei, apsieita be žmonių aukų. Štai, praėjusių metų gruodžio 30 dieną netoli Kėdainių prekinis traukinys susidūrė su būriu stumbrų, vienas gyvūnas žuvo.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Apsaugos ir tvarkymo skyriaus specialistai pripažįsta, kad šalia „Via Baltica“ magistralės kartais pasirodantys stumbrai kada nors gali sukelti išties rimtą tragediją.
Galvosopis ir dzūkams
Kiekvienas gamtininkas pasakys, kad stumbras – miško gyvūnas. Jam ne vieta gyventi žemės ūkio pasėliuose ar šalia gyvenviečių. Susidarė tokia situacija, kai nori nenori tenka imtis veiksmų, todėl dar šiais metais ketinama pradėti gaudyti dabar laisvėje gyvenančius stumbrus, juos perkelti į naujai statomą adaptacinį aptvarą Dainavos girioje. Per porą metų į Dzūkijos nacionalinį parką perkelti pirmuosius stumbrus iš Vidurio Lietuvos.
Iš ten galiausiai bus paleisti į laisvę tikintis, kad jie vėliau jungsis su Lenkijos Belovežo ir netoli Gardino miesto esančiomis Baltarusijos stumbrų populiacijomis. Tačiau gyvūnų elgesys nenuspėjamas, o vairuotojams, panašu, su stumbrais ateityje teks susidurti ne tik Aukštaitijoje.
Gali būti, kad netrukus galvos skausmą jie ims kelti ir dzūkams, mat planuojama Dzūkijos nacionaliniame parke įrengti voljerą sugautiems stumbrams laikyti. Kol jis bus įrengtas, sugautus gyvūnus planuojama laikyti Telšių urėdijoje esančiame Pašilių stumbryne.Tikimasi, kad šiais metais į Dzūkiją bus perkelti pirmieji 20 stumbrų iš Kėdainių ir Panevėžio rajonų.
Projekte numatyta Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje įkurti voljerą, į kurį būtų perkeliami Panevėžio ir Kėdainių rajonuose sugauti stumbrai. Voljere jauni stumbrai būtų adaptuojami ir po metų išleidžiami bei pratinami gyventi laisvėje nacionalinio parko teritorijoje.