Šių metų liepą paskelbta, kad 2020 m. Lietuvos kultūros sostine taps Trakai, 2021 m. – Neringa, 2022 m. – Alytus. Kiekvienai šiai savivaldybei projektui įgyvendinti skirta po 100 tūkstančių eurų.

Lietuvos kultūros sostinių projektas, pradėtas rengti kaip „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ dalis, dabar veikia kaip savarankiškas kasmetinis projektas. Į Lietuvos kultūros sostinės vardą pretenduoti gali bet kuris Lietuvos miestas, išskyrus Vilnių. Projekto tikslas – skatinti šalies regionų kultūrinį gyvenimą, kūrybingumą, plėtoti meną, kultūrines iniciatyvas ir kultūros prieinamumą. Lietuvos kultūros sostinėmis jau buvo Zarasų, Plungės, Šilutės, Anykščių, Telšių, Palangos savivaldybės, Ramygalos, Žagarės miesteliai, Panevėžio ir Klaipėdos miestai. Šiemet Lietuvos kultūros sostine tapo Marijampolė, kitąmet vairą perims Rokiškis.

Tauragės rajono savivaldybė į šį vardą pretenduoti dar nebandė. Mat iki šiol neturi parengusi rajono kultūros strategijos, o be šio dokumento teikti paraiškos Lietuvos kultūros sostinės projektui neleidžiama. Todėl atlikėjas, tarptautinio Tauragės muzikos festivalio organizatorius Liudas Mikalauskas savivaldybę ragina suskubti, juolab, kad potencialas yra – šį jau aštuntus metus rengiamą festivalį, į kurį koncertuoti atvyksta žymiausios pasaulio klasikinės muzikos žvaigždės, gausiai lanko ne tik tauragiškiai, jis išpopuliarėjo ir tarp kaimyninių savivaldybių klausytojų.

– Man labai keista, kad iki šiol Tauragė šiam projektui net paraiškos nebuvo pateikusi, kai ir gerokai mažesni miestai pelnė Lietuvos kultūros sostinės vardą. Čia toks ambicingas tikslas, kurį įgyvendinti reikia pastangų. Tačiau kiek žinau, kultūros strategijai, kurią jau beveik kiekvienas miestas turi, sukurti Tauragės savivaldybė yra skyrusi lėšų. Tik ji dar neparengta. O su Lietuvos kultūros sostinės vardu ateina tam tikra reprezentacija, visos respublikos dėmesys nukrypsta į šitą miestą, vyksta įvairūs renginiai, jie viešinami įvairiose medijose, apie kultūros sostinę skelbia nacionalinis transliuotojas. Iš valstybės daug lengviau tais metais pareina pinigai, o be pinigų, kaip žinia, apskritai sunku ką nors padaryti, – kalbėjo L.Mikalauskas.

Atlikėjas sako, kad dabar Tauragę stengiasi kuo plačiau reprezentuoti per Tauragės muzikos festivalį. Prisikviesti koncertuoti žinomus Europos atlikėjus į nedidelį miestą nelengva. Tačiau, L.Mikalausko teigimu, jam tai kažkaip pavysta, nes jį kitų šalių atlikėjai jau pažįsta. Esą su eiliniu vadybininku, visai nepažįstamu žmogumi, muzikos grandai retai kada kalbasi, o juo labiau derasi.

– Garsūs atlikėjai su bet kuo nekalba. O kai pažįsta, kalba kita. Būna, kad ir aš esu jiems pagelbėjęs, tai neatsisako ir man. Žinoma, tam reikia nemažų pinigų. Lėšų skiria savivalda, Kultūros taryba, vietos verslas, tačiau čia kita problema – reikia pašyti. Patikėkite, tai irgi nelengva, – atvirai kalbėjo L.Mikalauskas.

Kaip „Tauragės kurjerį“ informavo savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Danutė Naujokienė, Tauragė iš tikrųjų turi ambicijų tapti Lietuvos kultūros sostine 2023, planuoja teikti paraišką. Ji patvirtino, kad rajono kultūros strategija, kuriai parengti dar vasarį savivaldybės taryba skyrė 10 tūkstančių eurų, vis dar rengiama. Esą dienos šviesą išvysti ji turėtų iki metų pabaigos.