Prieš kurį laiką Europos Komisija (EK) paskelbė prognozes, kad Lietuvai norint išlaikyti dabartinį dirbančiųjų skaičių, kuris leistų užtikrinti pakankamas pajamas pensijoms ir kitoms išmokoms, pasiekus 2040 metus, lietuviai turės dirbti iki 72 ar 74 metų. „Sodra“ suskaičiavo, kiek dabar yra pensininkų, kurie dirba tiek laiko, kiek jie uždirba ir kokias pensijas gauna?

Anot „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytės, tendencijos rodo, kad vyresnio amžiaus žmonėms sunku išsilaikyti darbo rinkoje taip pat ir dėl sveikatos problemų. Ar dirbti leis sveikata? „Sodros“ duomenimis, šiuo metu apie 15 proc. Lietuvos gyventojų tarp 52–54 metų amžiaus yra netekę bent dalies darbingumo ir gauna netekto darbingumo pensiją.

 Tarp 55–63 metų darbingumo netenka iki 25 proc. žmonių. 50–65 metų žmonės serga ilgiau – jų vidutinė ligos trukmė siekia 17 darbo dienų, tuo tarpu 30–39 metų darbuotojų – iki 12 darbo dienų. Remiantis užpernai atliktu „Eurostat“ tyrimu, tikėtina lietuvių vidutinė gyvenimo trukmė bus 83 metai, o Europos Sąjungos vidurkis – 85 metai.

Prognozuojama, kad statistinis lietuvis nuo 65-erių dar 6 metus gyvens be rimtų sveikatos sutrikimų ir galėdamas apsirūpinti būtiniausiais poreikiais. Vėliau, sulaukus 71-erių, mažai tikėtina, kad išvengsime didesnių sveikatos sutrikimų.

„Gyvenimo trukmei didėjant, svarbu ir tai, kad didėtų sveikų gyvenimo metų skaičius. Vyresni darbo rinkos dalyviai serga sunkiau ir ilgiau. Jų padėtį gerintų galimybė vyresniame amžiuje dirbti lankstesniu darbo grafiku“ – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja. Lietuvoje šiandien dirba 2,5 tūkst. 72 metų žmonių.

Šio amžiaus daugiausia dirba kvalifikuotų profesijų atstovai – 75 proc., nekvalifikuotą darbą atlieka 25 proc. Ką dirba Lietuvos pensininkai „Lietuvoje egzistuoja atotrūkis tarp kvalifikuotų profesijų atstovų ir nekvalifikuotomis veiklomis užsiimančių žmonių. Pirmieji įgyja didesnį darbo stažą.

Be to, jie ilgiau išlieka darbo rinkoje ir sulaukus pensijos. Tarp dirbančių senatvės pensijos gavėjų – 27 proc. specialistų ir 14 proc. vadovų. Nekvalifikuoti darbuotojai sudaro 24 proc. tarp dirbančių pensininkų“ – pastebi K. Zitikytė. Vyresnio amžiaus darbuotojams palankesnis biudžetinis sektorius. Biudžetinėse įstaigose dirba 32 proc. 55–64 metų žmonių, kitur – 20 proc.

Per pastaruosius trejus metus darbo rinkoje išliko beveik tiek pat senatvės pensiją gaunančių ir dirbančių žmonių – dirba daugiau nei 11 procentų pensininkų. Daugiau dirba vyrų (beveik 14 proc.) nei moterų (10 proc.). Vidutinis pensinio amžiaus žmonių darbo užmokestis – 1080 eurų, apie 720 eurų į rankas.

Vidutinė dirbančiųjų pensija šių metų rugpjūtį buvo 486 eurai. Vidutinė moterų pensija Lietuvoje – 390 eurų, tai yra 70 eurų žemesnė nei vyrų (460 eurų). Tarp dirbančių pensininkų skirtumai sumažėja - dirbančių ir gaunančių pensiją moterų vidutinė pensija siekia 470 eurų, o vyrų – 520 eurų.