Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kunigo naudą... teismai sugaudė

Garsioji prabangius sportinius automobilius gaminanti italų bendrovė „Lamborghini“ padovanojo Popiežiui Pranciškui specialiai jam pagamintą šios markės „Huracan“ modelio egzempliorių. Vos tik gavęs automobilį Popiežius pranešė, kad jį parduos ir gautais pinigais parems tris pagalbos fondus. Deja, ne visi dvasininkai seka Popiežiaus pavyzdžiu. Kai kurie žemiškųjų turtų nori čia ir dabar ir siekia jų ne visai teisėtomis priemonėmis.

Popiežius už automobilį gautais pinigais nusprendė paremti tris pagalbos projektus. Kaip pranešė Vatikano radijas, visų pirma bus prisidėta prie tarptautinės katalikiškos šalpos organizacijos „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai“ vykdomo projekto, kuriuo finansuojamas į savo namus Ninevės lygumoje sugrįžtančių Irako krikščionių bendruomenių atsikūrimas. Popiežius taip pat parems Italijoje veikiančią „Popiežiaus Jono XXIII bendruomenę“, globojančią iš prekybos žmonėmis tinklų išvaduotas moteris, taip pat dvi italų humanitarines asociacijas, dirbančias Afrikoje.

Popiežius dažnai sulaukia įvairių dovanų, kurios jį pradžiugina labiau nei automobiliai. Štai šeima iš Piacenzos, šiaurės Italijos, į Šv. Petro aikštę atvežė telyčią. Pasak Italijos ūkininkų asociacijos „Coldiretti“, vienų metų gyvūnas Lou sveria 380 kg. Popiežius nusprendė, kad Lou turėtų būti pristatytas į Vatikano ūkį, esantį Kastel Gandolfo vietovėje, į pietus nuo Romos.

Šį rudenį Vatikano soduose buvo pasodinti trys ąžuoliukai, kuriuos popiežiui Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga padovanojo Aleksandro Stulginskio universiteto darbuotojai.

Tapo žemvaldžiu

Tačiau ne visi bažnyčios tarnai seka popiežiaus pavyzdžiu. Štai Vilkaviškio vyskupijos kunigas Jordanas Kazlauskas ir jo bendrininkai Karolis Šventoraitis, Julius Ulevičius teismo pripažinti kaltais byloje dėl sukčiavimo dideliu mastu. Byla jau perėjo visas teisines instancijas, ir visi teisininkai pripažino, kad kunigas yra sukčius. Šioje byloje neseniai tašką padėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), išnagrinėjęs dvasininko ir dviejų jo bendrininkų skundus.

Kunigo ir jo parankinių byla teismuose sukosi nuo 2011 metų rugpjūčio. O viskas prasidėjo dar anksčiau – kai po savo motinos mirties 2005 metais Kauno rajono Poderiškių kaimo gyventojas Jonas Mitkus, vos galą su galu sudurdavęs kaimietis, staiga tapo turtingu žemvaldžiu. Jis kaip palikimą gavo 13 hektarų žemės ir 2,52 hektaro miško. Tuomet Jonas tapo visiems labai reikalingas, į jo turtą ėmė taikytis daug praturtėti troškusių apsukruolių.Tarp tokių buvo ir Griškabūdžio bei Barzdų parapijų klebonas J. Kazlauskas, kuriuo pensininkas beatodairiškai pasitikėjo.

Spaudė parduoti

Kai patiklusis J. Mitkus savo žemes pradėjo pardavinėti vos po 1000 litų (apie 290 eurų) už hektarą, J. Kazlauskas pasisiūlė jam padėti tvarkytis su paveldėtu turtu ir pagelbėti „protingiau“ parduoti turimą žemę. Gerais klebono ketinimais nė nesuabejojęs senolis netrukus padarė jį vieninteliu savo patikėtiniu ir ne tik parašė įgaliojimą tvarkyti jo turtą, bet ir padovanojo žemės sklypą.

Paveldėjus žemės ir miško, J. Mitkaus gyvenimas ne tik nepagerėjo, bet dargi tapo nepakenčiamas. Į jo turtą nusitaikę nusikaltėliai J. Mitkų net buvo pagrobę ir tik kriminalistų dėka jis buvo išvaduotas notaro biure, į kurį pagrobėjų buvo atvežtas tam, kad perrašytų visas savo žemes.

Apie nuolat patiriamą spaudimą J. Mitkus prasitarė ir klebono J. Kazlausko pagalbininkei Ž. Teisme moteris sakė, jog J. Mitkus, kartą apsilankęs klebonijoje, guodėsi pavargęs nuo nuolatinio J. Ulevičiaus raginimo „viską atiduoti į klebono rankas“. „Pats klebonas visų šių aferų nebūtų sugalvojęs. Čia jau pasidarbavo J. Ulevičius su K. Šventoraičiu. Kai tik pastarasis atsirado, klebonas pasikeitė kaip diena nuo nakties – klausė kiekvieno jo žodžio ir dar mane tildydavo prie lūpų pridėjęs pirštą, jei sumanydavau jo naujajam padėjėjui paprieštarauti. O tas K. Šventoraitis atvirai kleboną „durniumi“ vadino ir tai man labai nepatiko“, – teisme liudijo moteris.

Suklastojo parašą

Trijulė netruko pensininką suraityti kaip šiltą vilną – jo žemę vienai bendrovei pardavę už milijoną ir 24 000 litų (beveik 300 000 eurų), į J. Mitkaus sąskaitą pervedė vos pusę milijono, o apie likusią sumą nė neužsiminė. Netrukus pensininko pinigus klebonas nutarė paskolinti savo pažįstamam verslininkui Rimantui S., kuriam pinigai buvo reikalingi butų statybai. Prigirdytas J. Mitkus buvo atvežtas į banką ir, nelabai suvokdamas, kas vyksta, sutiko verslininkui „paskolinti“ pusę milijono. J. Kazlauskas J. Mitkų patikino, jog pinigus esą saugiau laikyti verslininko sąskaitoje, negu savo paties.

Teisme verslininkas liudijo, jog J. Kazlauskas jam ne kartą sakęs, kad J. Mitkus tikrai galintis paskolinti reikiamą sumą pinigų, o kai jis panoręs grąžinti 100 000 (apie 29 000 eurų) litų skolą, J. Kazlauskas nurodė pinigus pervesti į K. Šventoraičio sąskaitą. Verslininkui kunigas net pakišo raštelį, kuriame neva J. Mitkus parašęs, kad su tokia „schema“ visiškai sutinkantis. Vėliau ekspertai nustatė, jog J. Mitkaus parašas ant „sutikimo“ buvo suklastotas. Anot suklaidinto verslininko, dalį likusios skolos jis per keletą kartų grąžino jau pačiam J. Kazlauskui, tačiau J. Mitkus šių pinigų taip ir neatgavo.

Buvo nužudytas

Jonavoje gyvenanti J. Mitkaus dukterėčia Rita Kaušienė, sužinojusi, kaip maustomas jos tėvo brolis, nutarė jį pasiimti pagyventi pas save ir pareikalavo kunigo grąžinti visus iš dėdės atimtus pinigus. Tada J. Kazlauskas lyg ir sutiko perrašyti J. Mitkui už jo pinigus savo vardu įsigytą trijų aukštų kotedžą Kaune, Fredos rajone, kurio vertė buvo apie pusę milijono litų. Kad dėdės žemę kunigas su bendrais pardavė už gerokai brangiau nei pusė milijono litų, R. Kaušienė tada dar nė neįtarė.

Vis dėlto J. Kazlauskas net to savo pažado ištesėti nespėjo ir namo neperrašė. Teisme jis tikino, kad, investuodamas į šį namą, esą galvojęs apie orią J. Mitkaus senatvę – jiems ten apsigyvenus, jis būtų globojęs turtingą paveldėtoją iki pat šio mirties. Anot kunigo, rūpinimasis J. Mitkumi, o tai yra jo vežiojimas į kavines, apipirkimas drabužių parduotuvėse, buities sąlygų gerinimas, esą jam kainavo apie 100 000 litų (apie 29 000 eurų). Nors, anot liudytojų, turtingas paveldėtojas gyveno vargingame savo namelyje kiauru stogu.

2010-ųjų pavasarį išsiprašęs dukterėčios, kad leistų jam grįžti į gimtąjį kaimą, po keletos dienų, balandžio 4-ąją, J. Mitkus buvo rastas negyvas netoli namų esančiame tvenkinyje. Šalia gulėjo du vyno buteliai, vienas jų – šiek tiek nugertas. Teismo medicinos ekspertai, ant velionio kaklo radę smaugimo žymių, nustatė, jog pensininkas buvo nužudytas. Pareigūnai iškėlė bylą dėl žmogžudystės, tačiau teismo ji iki šiol nepasiekė, nes kol kas neaišku, kas įvykdė nusikaltimą. Prieš mirtį, atrodo, J. Mitkus jau buvo supratęs, kaip skaudžiai nukentėjo nuo geru draugu laikyto kunigo.

Dar kitokia tiesa

Vienintele J. Mitkaus turto paveldėtoja pripažinta R. Kaušienė pateikė visiems trims teisiamiesiems civilinį ieškinį, kuriame reikalavo iš sukčiavimu įtariamų bendrų priteisti jai iš dėdės išviliotus pinigus. Moteris, priblokšta klebono J. Kazlausko suktybių, norėjo, kad teisme paaiškėtų tiesa, o nedorėliai būtų tinkamai nuteisti.

Savo ruožtu nei klebonas, nei K. Šventoraitis su J. Ulevičiumi savo kaltės nepripažino ir tikino, jog ši byla – „visiška nesąmonė“. J. Kazlauskas taip pat tikino, jog visos „operacijos“ buvusios daromos su J. Mitkaus žinia, pastarasis pats prašęs nupirkti jam butą.

„R. Kaušienė su J. Mitkumi artimai nebendravo, o kiti jo giminės taip pat turi teisę dalyvauti byloje ir pretenduoti į palikimą“, – aiškino teisme J. Kazlauskas. Atrodo, jam nė motais, jog jau buvo teismo sprendimas, kuriuo R. Kaušienė pripažinta vienintele paveldėtoja. Savo išvedžiojimų ir pamokslavimų buvęs klebonas „pažėrė“ ir daugiau. Prašydamas išklausyti du J. Mitkaus giminaičius, jis teigė: „Teisingumas apima visus žmones, o ne kokią vieną jų grupę – nebent krikščioniškas teisingumas nuo valstybinio skiriasi“.

Nepaisant tų aplinkybių Kauno apylinkės teismas po keturių bylinėjimosi metų dvasininką ir jo pagalbininkus išteisino. Apylinkės teismo teisėjo Virginijaus Kalkausko pateikti argumentai, kuriais remiantis teisiamieji išteisinti, buvo tokie: J. Kazlauskas buvo parapijos klebonas, turintis puikią reputaciją ir jo finansinė situacija bylon sugulusių įvykių metu buvo gera. O J. Mitkaus, kurio milijoninio palikimo pasisavinimu kaltintas J. Kazlauskas, duoti parodymai, sužinojus apie galimą apgaulę, yra nenuoseklūs. Vien jais grįsti kaltės negalima. Be to, J. Mitkui įtaką galėjo daryti dukterėčia. Šios parodymai taip pat kelia abejonių, nes ji šioje byloje – suinteresuotas asmuo. Pats J. Mitkus irgi nebuvo rūpestingas ir nesielgė protingai su savo turtu. O kilęs ginčas dėl pinigų – tėra civilinis ginčas. Tiesa, nors J. Mitkaus parašas – suklastotas, nėra įrodymų, kad jį suklastojo kaltinamieji. O pats J. Mitkus to nežinojo.

Teisybė nugalėjo

Deja, išteisinamasis Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis buvo priimtas lapkričio 13-ąją dieną ir dar penktadienį, tad kunigas, kuris lankėsi pas aiškiaregę ir būrėją, turėjo sunerimti, kad jis gali ir neįsiteisėti. Taip ir atsitiko. Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorė Rita Poškienė nuosprendį apskundė ir skundą nagrinėjusio Kauno apygardos teismo (KAT) prašė skirti teisiamiesiems realias bausmes: kunigą įkalinti 6 metams, o K. Šventoraitį ir J. Ulevičių – atitinkamai 3 ir 2 metams.

Aukštesniajam teismui pasirodė prokurorės argumentai svaresni ir KAT visus tris vyrus nuteisė. Tiesa, kiek švelniau, nei prašė prokurorė. KAT teisėjo Albino Antanaičio vadovaujama baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija J. Kazlauskui skyrė lygtinę 3 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. K. Šventoraitis nuteistas 2 metų ir 6 mėnesių, o J. Ulevičius – 2 metų lygtinėmis nelaisvės bausmėmis. Be to, kunigas buvo įpareigotas atlyginti 251 000 eurų dydžio žalą, kurią patyrė velionio dukterėčia. Dar 29 000 eurų visi trys nuteistieji turi atlyginti solidariai.

KAT nuosprendis iškart įsiteisėjo, tačiau tiek prokuratūra, tiek nuteistieji dar galėjo apskųsti jį ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT). Kunigas taip ir padarė. J. Kazlauskas LAT prašė palikti jam galioti išteisinamąjį Kauno apylinkės teismo nuosprendį. Tuo metu Generalinė prokuratūra manė, kad turi būti paliktas galioti Kauno apygardos teismo nuosprendis, kuriuo J. Kazlauskas ir dar du vyrai pripažinti kaltais sukčiavimo byloje ir nuteisti lyginėmis bausmėmis.

Vykdymas atidėtas

Toliau bus šiek tiek sausos teisinės kalbos, kurią cituosime iš LAT paskelbto pranešimo. „Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą teisės taikymo aspektu, pritarė apeliacinės instancijos teismo padarytoms išvadoms dėl visų nuteistųjų kaltumo. Kasacinis teismas pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismo išvados buvo padarytos neįvertinus civilinių sutarčių ir įgaliojimo sąlygų, jų vykdymo eigos ir neatitiko byloje nustatytų faktų visumos. Taip pat, tinkamai neatsižvelgta į kvalifikavimo praktiką bylose, kuriose piktnaudžiaujant pasitikėjimu ir sukurtu autoritetu apgaunamas lengvai pažeidžiamas, patiklus, visiškai nuo kito asmens priklausomas asmuo“, – rašoma LAT pranešime.

LAT išplėstinė kolegija – septyni aukščiausios kvalifikacijos teisėjai – konstatavo, kad nors dvasininkui inkriminuotas sukčiavimas susijęs su civiliniais teisiniais santykiais (t. y. raštu ir žodžiu sudarytomis sutartimis), tačiau atsižvelgiant į tai, kad dvasininkas pasinaudojo patiklaus turto savininko pažeidžiamumu ir piktnaudžiavo įgytu pasitikėjimu, į tai, kaip vykdė susitarimus ir pažadus, tyčia elgėsi su svetima nuosavybe (gautais pagal sandorius pinigais), jo veiksmai laikytini savanaudiškais ir nusikalstamais.

LAT taip pat išaiškino, kad mirusio ir teismo procese nedalyvavusio asmens duoti parodymai ikiteisminiame tyrime ir jo palikti užrašai laikytini įrodymų šaltiniu bylą nagrinėjant teisme. Nors miręs asmuo nedalyvavo teismo procese ir kasatoriai dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo valstybės institucijų, neturėjo galimybės jo apklausti, tačiau tai nereiškia, kad tokių įrodymų vertinimas kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų duomenų kontekste apskritai yra negalimas.

Taigi, LAT palikto galioti KAT apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo dvasininkui skirta trejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams.

Tik faktai

  • Jordanas Kazlauskas 1994 metų gruodžio 26-ąją buvo įšventintas diakonu, o 1995-ųjų birželio 4 dieną įšventintas kunigu ir paskirtas Vilkaviškio parapijos vikaru.
  • 1999 metų kovo 4-ąją jis pradėjo klebonauti Tabariškių parapijoje, tuo pat metu dirbo ir Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) kapelionu.
  • 2001-ųjų birželio 22 dieną Vytauto Didžiojo universitete J. Kazlauskas baigė bažnytinės teisės katalikų teologijos magistro studijas ir įgijo magistro kvalifikacinį laipsnį.
  • 2009 metų birželio 30-ąją J. Kazlauskas buvo atleistas iš Tabariškių parapijos klebono ir LŽŪU kapeliono pareigų ir paskirtas Griškabūdžio bei Barzdų parapijų klebonu.

  • Iš psichiškai neįgalios moters pasipelnęs Jonavos klebonas Audrius Mikitiukas ne tik pats įklimpo, bet įklampino ir bažnyčią. Kauno apygardos teismas šiemet birželį patenkino ieškinį, kurį pateikė sunkia psichikos liga sergančios jonaviškės (70 m.) brolis. Teismas nusprendė, kad Jonavos Šv. Jokūbo parapija privalo gražinti 52 753 eurų, nes 2008 metais parduodama butą Vilniuje ir pervedinėdama pinigus į parapijos sąskaitą, moteris nesuprato savo veiksmų.
  • Trečiuoju asmeniu byloje patrauktas A. Mikitiukas asmeniškai pralobo iš neįgalios našlės – už dalį pinigų, gautų už butą, jis nusipirko automobilį „Audi A8“. Vėliau moteris perdavė kunigui ir savo sklypą Jonavos rajone, pervedinėjo į jo sąskaitą dideles sumas.

  • 2009 metais teisėsaugos akiratyje atsidūrė Tryškių parapijos (Telšių r.) kunigas Boleslovas Jonauskas. Telšių rajono apylinkės teismas dvasininką buvo pripažinęs kaltu dėl dokumento suklastojimo, pasikėsinimo sukčiauti, poveikio liudytojui, neteisėtų mokėjimo priemonės panaudojimo ir kitų nusikaltimų. Jam buvo skirta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė pataisos namuose, tačiau bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo ir prokuratūros skundus peržiūrėjęs Šiaulių apygardos teismas nuosprendį panaikino.
  • 2012 metais italus sukrėtė žinia, kai Italų specialioji tarnyba ėmėsi tirti kunigo Ninni Treppiedi bendradarbiavimą su Sicilijos mafija, kuriai kunigas padėjo plauti milijonines eurų sumas. Po šio skandalo buvo nušalintas Vatikano banko vadovas Etoras Goti Tedeskus (Ettoras Gotti Tedeschi) kuris supykdė dvasininkus, nes policijai atidavė mafijos atstovų duomenis. Tai ne pirmas kartas, kai Vatikano bankas įsivėlė į skandalą – per paskutinius 40 metų bankas jau ne sykį buvo įtariamas bendradarbiaujantis su politikais ir mafija. 2014 metais byla prieš E. Tedeskų buvo nutraukta.

 

Žilvinas VIZGIRDA

 

Rekomenduojami video