Diskusijos dėl vadinamojo nederlingų žemių žemėlapio verda daug metų, ginčai nuvedė į tokius klaidžius šunkelius, kad juose ir velnias koją nusisuktų. Praėjusių metų pabaigoje jau atrodė, kad į naująjį žemėlapį nepatekę nenašiose žemėse vargstantys ūkininkai horizonte pamatys pragiedrulius – susitikimuose su Jonavos ir Ukmergės rajonų ūkininkais žemės ūkio ministras Giedrius Surplys kaip kalėdinę dovaną žemdirbiams įteikė žinią apie Žemės ūkio ministerijos pasiryžimą ištaisyti klaidą ir papildomai paremti 42 seniūnijose ūkininkaujančius žemdirbius. Tačiau dėl kai kurių kolegų ūkininkų egoizmo nuskriaustųjų viltys vėl tolsta.
42 seniūnijų viltis
Vasario pradžioje įvykusiame pusiau uždarame (buvo nuspręsta neįsileisti žurnalistų) Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komiteto posėdyje karštai diskutuota dėl galimybės pagelbėti iš nederlingų žemių žemėlapio išbrauktoms 42 seniūnijoms, kuriose žemės naudmenų našumas yra nuo 34 iki 36 balų.
Šios seniūnijos buvo papildomai išskirtos vadovaujantis Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto atlikto tyrimo pagrindu parengta metodika. Atranka vykdyta pagal gamtinius, demografinius ir aplinkosauginius rodiklius. Papildžius šią kategoriją naująja vietovių rūšimi, t. y. retai apgyvendintomis vietovėmis su riboto potencialo žemėnauda, remtinas specifinių kliūčių turinčių vietovių plotas Lietuvoje padidėtų iki 593 tūkst. ha, bet vis dar atitiktų ES reglamento reikalavimą, kad šis plotas neviršytų 10 proc. šalies teritorijos (648 tūkst. ha).
Į siūlomą sąrašą pateko 42 seniūnijos iš Anykščių, Elektrėnų, Ignalinos, Jonavos, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Kelmės, Klaipėdos, Kretingos, Marijampolės, Pagėgių, Plungės, Prienų, Raseinių, Rietavo, Rokiškio, Skuodo, Šakių, Šilalės, Širvintų, Tauragės, Telšių, Vilkaviškio ir Vilniaus rajonų savivaldybių.
Nemalonus įspūdis
Kaip „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo 2018-aisiais įsteigtos Nepalankių ūkininkauti žemių naudotojų asociacijos (NŪŽNA) pirmininkas Jonas Kuzminskas, diskusijos Stebėsenos komitete (o vėliau – ir Seimo Kaimo reikalų komitete) buvo netikėtai karštos ir paliko nemalonų įspūdį. Kas nutiko?
„Nesistebėjau, kad paramai ūkininkaujantiesiems nederlingose žemėse nepritarė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis, nes žemės ūkio bendrovės dažniausiai dirba derlingose žemėse, todėl mūsų problemos joms neįdomios, mes joms tik trukdome. Tačiau labai nustebau, kad paramai ūkininkaujantiems 42 seniūnijose nepritarė ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, nors šiaip jis kiekviena proga teigia ginantis ne tik ūkininkaujančius derlingose Kėdainių rajono žemėse, kur ūkininkauja jo šeima, bet ir visų šalies ūkininkų interesus. Neįsivaizduoju, kaip jis Stebėsenos komiteto posėdyje išsakytą nuomonę paaiškins minėtose 42 seniūnijose ūkininkaujantiems Ūkininkų sąjungos nariams“, – svarstė J.Kuzminskas.
J.Talmantas žurnalistams pateikė savo versiją. Esą jis supranta ūkininkaujančiųjų nederlingose žemėse lūkesčius, todėl Stebėsenos komitete nebalsavęs. Jo įsitikinimu, žemdirbiams gyvybiškai svarbiais klausimais sprendimus turi priimti atitinkamų sprendėjų ratas. O Stebėsenos komitete tokių jis suskaičiavęs ant vienos rankos pirštų.
Pakeitė nuomonę
Tikėkimės, kad į sprendėjų ratą Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas įtraukė ne tik Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) vadovę Danutę Karalevičienę, bet ir NŪŽNA pirmininką J.Kuzminską. LNŽNA vadovė „Valstiečių laikraštyje“ piktinosi dėl kriterijų, pagal kuriuos į nenašių žemių žemėlapį nepatekusios seniūnijos būtų įtraukiamos į vietovių, susiduriančių su specifinėmis kliūtimis, kategoriją.
„Nenoriu veltis į asmeninius kaltinimus, todėl viešai pasakysiu tik tiek – kai 2018 m. su tuometiniu žemės ūkio ministru Broniu Markausku derinome reikalavimus, tiek Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovas, tiek D.Karalevičienė pritarė mūsų, t. y. NŪŽNA, pasiūlymui į žemėlapį įtraukti ūkininkaujančius iki 36 žemės našumo balų žemėse. Todėl labai nustebau, kad Stebėsenos komiteto posėdyje ji nuomonę pakeitė“, – pasakojo J.Kuzminskas.
Beje, „Valstiečių laikraščio“ skaitytojams reikėtų priminti NŪŽNA įkūrimo aplinkybes.
„Jeigu Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacija būtų gynusi visų ūkininkaujančiųjų nederlingose žemėse interesus, ūkininkai nebūtų įkūrę naujos asociacijos. Deja, mums susidarė įspūdis, kad minėtos asociacijos vadovus tenkino padėtis, kai paramą buvo pažadėta skirti tik ūkininkaujantiesiems iki 34 balų žemėse“, – paaiškino J.Kuzminskas.
Ką Briuselis pagalvos?
Neseniai šią problemą aptarė ir Seimo Kaimo reikalų komitetas. Seimo nariai pasiūlė Žemės ūkio ministerijai neskubėti ir artimiausiame Stebėsenos komiteto posėdyje nenašių žemių klausimo nesvarstyti. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas rekomendavo pirmiausia peržiūrėti susitarimus ir susitarti su socialiniais partneriais. Nelengva susitarti su pavydo ir egoizmo valdomu partneriu!
Be to, į kokią padėtį pateks Lietuva, jeigu Europos Komisija, pavyzdžiui, jau rytoj pritars Žemės ūkio ministerijos prašymui dėl 42 seniūnijų įtraukimo į specifinių kliūčių turinčių vietovių sąrašą? Juk žemės ūkio ministras G.Surplys šią dovaną kai kurių savivaldybių žemdirbiams jau įteikė praėjusių metų pabaigoje. Štai ir žemės ūkio viceministras Darius Liutikas Kaimo reikalų komiteto nariams sakė, kad vyksta intensyvios derybos su Europos Komisija. Sėkmės atveju bus ieškoma papildomų finansavimo galimybių.
„Papildomų? O kodėl tuos pinigus duosite jiems, o ne man?“ - paklaus koks nors Apolinaras iš N savivaldybės ir sulauks pavydo kamuojamų pritarimo.
Norime teisės gyventi ir išgyventi
Marijona Lukaševičienė, Lietuvos ūkininkų sąjungos Ignalinos skyriaus pirmininkė
Lietuvos ūkininkų sąjungos Ignalinos skyriaus ūkininkai pritaria Žemės ūkio ministerijos pasiūlymui. Girdėjau priekaištus, kad tai – ne ekonominis, bet socialinis sprendimas. Aš neneigiu. Tačiau jam nepritariantieji tegul padeda ranką prie širdies ir paaiškina, kaip mums, tokiose žemėse ūkininkaujantiems, išgyventi? Ar jūs džiaugsitės, jeigu mes sužlugsime? Kitas niuansas – kaip dabar elgtis ūkininkams, kurie jau dalyvauja ES projektuose ir turi įsipareigojimus?
Ignalinos rajonas yra išskirtinis, mes nutolę nuo didžiųjų miestų, kuriuose galėtume realizuoti savo produkciją. Mūsų ir sąnaudos didesnės, todėl mums sunkiau pasinaudoti ir trumposiomis produkcijos realizavimo grandinėmis.
Apgailestauju ir stebiuosi, kad kolegos ūkininkai iš rajonų, kuriuose vyrauja derlingos žemės, drįsta sakyti, kad valstybė, remdama dirbančius nederlingose žemėse, tik veltui švaisto pinigus. Taip sakantys žmonės yra arba suklaidinti, arba nesupranta, kas yra valstybė ir kad joje turi teisę gyventi ir išgyventi visi jos piliečiai. Gal jie mano, kad jeigu valstybė parems mus, sumažės parama jiems? Taip nebus. Tačiau net jeigu taip ir būtų, tai kolegos ūkininkai turėtų žinoti, kad parama mums – tik trupiniai nuo jiems skirto pyrago.
Mes neturime pasirinkimo
Onutė Kartavičienė, Lietuvos ūkininkų sąjungos Vilkaviškio skyriaus pirmininkė
Aš galiu pasakyti savo nuomonę tik apie Vilkaviškio rajone esančias seniūnijas, kurias ketinama priskirti prie retai apgyvendintų vietovių su riboto potencialo žemėnauda. Tai – Gražiškių ir Vištyčio seniūnijos, tačiau, mano nuomone, reikėtų priskirti ir Pajevonio bei Bartninkų seniūnijas. Labai stebiuosi dėl D.Kartavičienės pasikeitusios nuomonės, nes prisimenu, kad jos peticijoje šios seniūnijos buvo įtrauktos. Kas pasikeitė?
Stebiuosi ir kolegų, ūkininkaujančių derlingose žemėse, pozicija. Sotus alkano neužjaučia? Tai kviečiu į svečius, parodysiu, kokiose žemėse mes ūkininkaujame – kalvos, akmenys, smėlis, žvyras. Apie derlingumą neverta net kalbėti, bet supraskite – mes neturime pasirinkimo, mes čia gyvename. Kita vertus, šios žemės – pirmieji atvykstančiųjų į mūsų šalį vaizdai, Lietuvos įvaizdis.