Lietuviai labai prižiūri savo amžinojo poilsio vietas, tačiau vis tik atsiranda ir tokių, kurie kėsinasi į kitiems šventus dalykus. Kaip rodo nusikaltimų statistika, vis dar užregistruojama kapinių išniekinimo atvejų, nors daugiau pranešimų – apie tvarkomus kapus.

Kapų registras

Paskutinę liepos savaitę kauniečiai surengė talką senosiose Žaliakalnio žydų kapinėse. Talkos metu buvo apvalyta apie 3000 antkapių tiek, kad būtų įmanoma įskaityti ant jų iškaltus užrašus. Dar dukart tiek laukia savo eilės. Jau pernai buvo priimtas sprendimas šias žydų kapines inventorizuoti ir identifikuoti ten esančius kapus, sudaryti kapų registrą. Kreiptasi ir į Vyriausybę dėl 8,1 ha ploto užimančias kapines juosiančios tvoros sutvarkymo, planuojama įrengti vaizdo stebėjimo kameras.

Tai jau ne pirma talka šiose kapinėse, tačiau darbų dar daug. Ne kartą žydų kapines yra tvarkę S. Raštikio puskarininkių mokyklos kariai. Kaip tik jie sutvarkė apleistą kapinių plotą, kuriame palaidota 14 Lietuvos kariuomenėje tarnavusių ir nepriklausomybės kovose žuvusių žydų savanorių. Iki šių dienų kapinėse išliko tik maža dalis palaidotų savanorių paminklų. Lietuvių bei jidiš kalbomis kukliuose paminkluose iškalta savanorių vardai bei pavardės, žūties datos, nurodyti kariniai daliniai, kuriuose jie tarnavo. Išlikę užrašai liudija, kad čia laidoti 1919–1921 metais žuvę savanoriai.

Kapines ne kartą tvarkė Žaliakalnio, Vytauto Didžiojo universiteto, Kaune dar tebegyvenančių žydų bendruomenės, viešoji įstaiga „Maceva“. Talkininkai pjovė krūmus, atstatė nuverstus paminklus, surinko begalę šiukšlių.

Kauno Žaliakalnio senosios žydų kapinės buvo įsteigtos 1861 metais, uždarytos 1952-aisiais. Jos yra įtrauktos į Kultūros vertybių registrą ir yra saugomos valstybės. Kultūros paveldo departamento duomenimis, šiose kapinėse palaidota daug žymių visuomenės, kultūros, politikos ir religijos veikėjų, tarp jų – rašytojai Jakovas Lifšicas, Chaimas Rafalevičius, Josifas Livšinas, literatūros kritikas Eljaševas Baumachševas, dailininkas Jokūbas Mesenbliumas, dainininkas Danielius Dolskis. Ne visi žymių žmonių kapai yra žinomi. Spėjama, kad čia gali būti užkasta iki 60 žydų tautybės vyrų, nužudytų Antrojo pasaulinio karo metais Kauno buvusio „Lietūkio“ garažo teritorijoje.

Pasipiktino rabinai

Šios kapinės ilgą laiką buvo kauniečių ir bėda, ir gėda. Jos buvo virtusios girtuoklių, narkomanų ir benamių prieglobsčiu. Talkose ne kartą buvo pririnkta šimtai „bambaliais“ vadinamų tuščių stipraus alaus butelių, krūvos vienkartinių švirkštų. Tai paskutiniu metu. Anksčiau vandalai ne kartą kasinėjo kapus ieškodami aukso ir kitų turtų. Ne vienas jų buvo nuteistas už kapų išniekinimą. Kai jau išraustuose kapuose nebuvo ko ieškoti, buvo kėsintąsi į paminklus. Kiek kartų vandalų jie buvo išvartyti, sunku ir suskaičiuoti. Kapinėse girtuokliai ir narkomanai kūreno laužus, rengė orgijas.

Didelis triukšmas dėl šių kapinių viešumoje kilo, kai jose 2007 metų pabaigoje apsilankė Kaune viešėję rabinai iš Izraelio bei Jungtinių Amerikos Valstijų. Jie buvo sukrėsti pamatę vandalų suskaldytus bei išvartytus, dažais ištepliotus paminklus. Žiniasklaidai paskelbus šokiruotų rabinų nuomonę, sujudo Kauno vadovai. Po to pradėta kapinėse bent jau nušienauti žolę, buvo iškirsta dalis krūmų. Iš šios vietos narkomanus ėmėsi varyti ir policija.

Kapinės gražėja

Kauniečiai turi kuo sekti, nes šalyje jau sutvarkyti ne vieni žydų kapai. Sutvarkytos nuo sovietmečio laikų apleistos žydų kapinės Šeduvoje. Šiandien į jas atvyksta palaidotų tautiečių giminaičiai iš tolimiausių kraštų.

Kelias vasaras iš eilės buvo tvarkomos ir Biržuose esančios senosios žydų ir karaimų kapinės, kuriose per du tūkstančiai paminklų. Kapinės sudomino ir mokslininkus, kurie tyrinėjo antkapius, rinko senųjų biržiečių prisiminimus apie čia gyvenusius žydus. Apleistas ir mišku virtusias kapines kartu su biržiečiais tvarkė ir Vokietijos Lipės regiono krikščionių ir judėjų bendradarbiavimo draugijos nariai, moksleiviai, mokslinės ekspedicijos nariai iš Rusijos, Baltarusijos. Jiems pavyko ištirti apie tris šimtus antkapių. Seniausieji – užrašyti dar XVIII amžiuje, bet daugiausiai palaidota XIX amžiuje.

Šiemet Stakliškių žydų kapinėse dirbo studentai iš vieno JAV jėzuitų universiteto. Juos čia suagitavo atvažiuoti Rytų Europos žydų kapinių restauravimo fondo direktorius dr. Michaelis Lozmanas. Šio fondo inciatyva Lietuvoje jau sutvarkytos Švenčionėlių bei Trakų savivaldybės Rūdiškių ir Aukštadvario žydų kapinės. Anksčiau dr. M. Lozmanas tokią pat veiklą vystė Baltarusijoje ir kartu su talkininkais sutvarkė net dešimt žydų kapinių.

Siautėja chuliganai

Šitas žydų kapų tvarkymas yra pozityvi mūsų straipsnio dalis. Tačiau dar vis tenka rašyti ir apie vandalų nuniokojamus kapus. Ne kartą niokotos žydų kapines prie Sudervės kelio Vilniuje, sostinėje Olandų gatvėje buvo išniekintas buvusių žydų kapinių vietoje pastatytas memorialas, ant jo išpiešta svastika. Beje, Vilniaus žydų senosios kapinės šiemet rugpjūtį buvo paskelbtos valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Tad nuo šiol Olandų gatvėje esančios kapinės turi dailės, istorinio ir memorialinio pobūdžio vertingųjų savybių. Valstybės saugomoms kultūros vertybėms taikomi griežtesni saugojimo, finansavimo, priežiūros reikalavimai.

2014 metais 7,7 ha ploto sklypas Vilniaus Olandų gatvėje įregistruotas kaip Užupio žydų kapinės. Lietuvos žydų bendruomenės duomenimis, senosios žydų kapinės Užupyje veikė nuo 1828 iki 1940 metų, čia palaidota apie 70 000 žydų. Kapinės sunaikintos sovietmečiu 1961-1963 metais ir tik kai kurių kultūros veikėjų, rašytojų ir kitų svarbių asmenų palaikai buvo perlaidoti į naująsias Sudervės kapines. Iš ten stovėjusių paminklinių antkapių buvo sumūryti laiptai į Tauro kalną, į Vingio parką ir į Klinikų ligoninę, daugelyje kitų vietų buvo galima rasti akmenų su žydiškais užrašais. 1990 metais laiptai į Tauro kalną ir daugelis kitų statinių buvo išardyti, o 1992-aisiais architektas Jaunutis Makariūnas Užupyje iš memorialinių akmenų pastatė paminklą.

Kapinių niokojime retai galėtume įžvelgti kokią nors tautinę neapykantą. Ir lietuviai, atėję į kapus kartais pakraupsta, nes kapinės būna lyg po karo – išvartyti ar suskaldyti paminkliniai akmenys, sudaužyti antkapiai, tvorelės, suniokotos kapinėse esančios šventųjų skulptūros. O išaiškinti vandalus nėra lengva. Didelė bėda – žmonių abejingumas. Pasirodo, netoli kapinių gyvenantys žmonės dažnai prisimena vėlų vakarą ar naktį girdėję iš kapinių pusės sklidusius įtartinus garsus, triukšmą, bildesius, tačiau taip ir nesusipratę pakviesti policiją. Toks aplinkinių abejingumas nusikaltimus darantiems asmenims tik į naudą. Dar viena problema – nepakankama kapinių apsauga.

Vilkaviškio rajone vandalai buvo nusiaubę Keturvalakių miestelio kapines, Telšių rajone – Luokės miestelio kapines ir koplyčią, Pagėgių savivaldybėje – Ropkojų kaime esančias evangelikų liuteronų kapines, Pakruojo rajone – Žeimelio miestelio kapines. O į Kėdainiuose Kauno gatvėje esančias kapines įsisukę vandalai išniekino apie 230 kapų. Jei anksčiau minėtose kapinėse buvo sudaužyta iki 20 kryžių ar paminklų, tai Kėdainiuose kapinės atrodė kaip po uragano: išvartyta keli šimtai paminklų ir kryžių. Policija labai rimtai sureagavo į tokį įvykį ir netrukus įtariamieji – du nepilnamečiai broliai ir jau aštuoniolikos sulaukęs jų draugas – sėdėjo areštinėje. Nors buvo kalbama, kad kapinėse galėjo vykti satanistų orgija, tačiau paaiškėjo, kad vandališką išpuolį kapinėse surengė girti ir narkotikų pavartoję moksleiviai. Jaunuoliai kapines išniekino ne paskatinti kokios nors religinės bendruomenės atstovų ar paveikti tam tikrų religinių dogmų, o tiesiog iš chuliganiškų paskatų. Jie net nesugebėjo paaiškinti vandališko išpuolio motyvų. Teisinosi, kad taip juos paveikė alkoholis ir kartu pavartotas amfetaminas.

Švelnios bausmės

Už kapų išniekinimą atsakomybė taikoma nuo 16-os metų. Tiesą pasakius, Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (BK) kapinių vandalams gana tolerantiškas. Maksimali už kapo išniekinimą gresianti bausmė – laisvės atėmimas iki trejų metų. Panaši bausmė ir už mirusiojo palaikų išniekinimą. Sovietmečiu už kapo ar palaikų išniekinimą, ant kapo ar kape esančių daiktų pagrobimą buvo baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Šiemet jau išnagrinėtos kelios bylos, kuriuose kaltinimai buvo pateikti pagal BK 311 (mirusiojo palaikų išniekinimas) ar 312 (kapo išniekinimas) straipsnius. Štai Biržų rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta byla, kurioje 10 klasės moksleivis buvo nuteistas už kapo išniekinimą. Jis kartu su dar dviems draugais neveikiančiose kapinėse tyčia nugriovė ir suardė keturių kapų antkapius su kryžiais. Baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas tik dešimtokas, nes jo draugams dar nebuvo 16 metų. Buvo suskaičiuota, kad jaunieji vandalai Biržų savivaldybei padarė 560 eurų turtinę žalą.

Vienos klasės moksleiviai pernai rugsėjo 21-ąją, pabėgę iš pamokų, nuėjo į senas kapines. Ten jie lankėsi nebe pirmą kartą, nes pabėgę iš pamokų dažnai slėpdavosi tarp senų paminklų, kurių kapinėse yra daugiau nei dešimt. Vaikinukai – patys nežino dėl ko – priėjo prie vieno paminklo ir ėmė jį judinti, o po to ir nuvertė. Taip išjudino ir išvertė 4 paminklus – baltą mūrinį, juodo granito ir cementinius. Griūvant paminklams nulūžo ir kryžiai. Nuo granitinio paminklo kryžius buvo numuštas ir nuneštas kitur, nulaužti kiti kryžiai mėtėsi prie kapų. Atėjusi į kapines seniūnė iš karto pastebėjo, kad paminklai nuversti tyčia, nes jie sunkūs. Tvarkant net suaugę vyrai negalėjo jų pakelti.

Teismas dešimtokui skyrė šešių mėnesių laisvės apribojimą, uždraudžiant lankytis neveikiančiose kapinėse bei įpareigojant mokytis ir būti namuose nuo 22 iki 7 valandos.

Protestas prieš lenkus

Vilniaus miesto apylinkės teismas šių metų pradžioje už Rasų kapinėse esančio Lenkijos maršalo Jozefo Pilsudskio širdies ir jo motinos kapo paminklo išniekinimą nuteisė vilniečius Jaroslavą Malinovskį (23 m.) ir Nerijų Janulevičių (24 m.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad dar 2012 metų lapkričio mėnesį J. Malinovskis ir N. Janulevičius Rasų kapinėse, ant sienos prie J. Pilsudskio širdies ir jo motinos kapo paminklo pakabino audeklą, ant kurio markeriu užrašė „Tomaševski, nustok kenkti Lietuvai arba – tavo vieta čia!“. Be to, jie prie kapo padėjo kartoninę dėžę, ant kurios užrašė užrašus: „TNT“, „Atsargiai –bomba“, „Lenkai mirs“ ir „Kvieskit mentus“. Šiuo nusikaltimu buvo įtariami ir dar trys jaunuoliai, tačiau jų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

J. Malinovskis neslėpė, kad naktį prie J. Pilsudskio širdies ir jo motinos kapo su draugu ėjo ant galvos užsimaukšlinę kaukes – buvo ne tik šalta, bet ir nenorėjo, kad būtų atpažinti.

Kodėl buvo išniekintas J. Pilsudskio širdies ir jo motinos kapas, geriausiai atskleidė J. Malinovskio pasakojimas. Tiesa, tyrimo pradžioje sulaikytas ir net į areštinę uždarytas vyras kaltu neprisipažino, tačiau vėliau nutarė pasakyti, kodėl ėmė maištauti prieš lenkų tautybės žmones. J. Malinovskis pabrėžė, kad jis yra Lietuvos lenkas, tačiau ne toks, kaip kiti: „Dar mokydamasis mokykloje gerbiau Lietuvą, savo šalį, dėl to manęs labai nemėgo lenkų moksleiviai, nes būdamas lenku palaikiau lietuvius. Mokykloje lenkai visą laiką pyko ant lietuvių, mane kelis kartus buvo sumušę, tyčiojosi, todėl nutariau ir aš pajuokauti.“

Vyras pasakojo, kad namuose ant paklodės užrašė V. Tomaševskiui skirtus žodžius, o ant dėžių prirašė įvairių užrašų – taip norėjo atkreipti žiniasklaidos dėmesį bei viešai išreikšti savo nuomonę. Tačiau, kaip pažymėjo jis, jokio nusistatymo prieš tarpukario Lenkijos maršalą, vadovavusį Vilniaus krašto okupacijai, neturėjo ir apie tai net negalvojo. Anot jo, jis tik norėjo pagąsdinti V. Tomaševskį.

Teismas dėl kapo ir viešosios pagarbos vietos dėl nacionalinių motyvų išniekinimo abiems vyrams skyrė 8 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Kadangi J. Malinovskis nusikaltimą padarė neišnykus kitam teistumui, jam bausmė buvo subendrinta su kitu nuosprendžiu – vyrui skirta galutinė vienerių metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu J. Malinovskis turi nemokamai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos ar kitose įstaigose.

Ieškojo aukso

Palaikų išniekintojų bylą balandžio mėnesį baigė nagrinėti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismas.

Šiurpi istorija nutiko pernai spalio pabaigoje. Artimųjų kapus lankę klaipėdiečiai aptiko naktį atkastą prieš šešerius metus palaidoto Evaldo G.(25 m.) kapą. Su nusikalstamu pasauliu sietas vyras buvo rastas nužudytas mįslingomis aplinkybėmis 2009-ųjų gegužės pradžioje. Jo palaikai gulėjo atokioje, sunkiai pasiekiamoje vietoje laukuose netoli Klaipėdos. Ant jo kūno buvo matyti ryškių smurto žymių. Vaikino apiplėšimo versija buvo atmesta: aukso papuošalai, kiti brangūs daiktai nedingo. Buvo tiriamos kelios nužudymo versijos, tačiau šios mirties aplinkybių teisėsaugininkai taip ir neišnarpliojo.

Tačiau kapo išniekinimo byloje juos lydėjo sėkmė. Netrukus po nusikaltimo policija sučiupo jo vykdytojus. Teisėsaugininkams įkliuvo kelioliką kartų teistas Airidas Jablonskis (32 m.) ir iki tol neteistas Andrejus Adachovskis (37 m.). Trečias sučiuptas nusikaltimo vykdytojas netrukus dingo iš policijos akiračio. Spėjęs duoti parodymus, vyras pasipūstė padus ir veikiausiai spruko į užsienį. Jo byla išskirta į atskirą.

Teisme nusikaltimo dalyviams teko smulkiai pasakoti, kaip jie ruošėsi atkasti kapą, kaip pasiėmę įrankius naktį patraukė į kapines. Išrausę kapavietę iki pat karsto dangčio, vyrai jį sulaužė. Kad karste ras aukso, visi trys žinojo iš anksto. Evaldo laidotuvių metu bičiulis mirusiajam visų akivaizdoje ant kaklo užsegė stambią aukso grandinėlę, kuri svėrė 20 gramų.

Nusikaltėliai, tikėtina, tamsoje ieškojo ir daugiau aukso dirbinių. Palaidoto vyro žandikaulis rastas kapo viršuje – peršasi išvada, kad burnoje ieškota auksinių dantų. Kitoje vietoje buvo atsidūrusi ir plaštaka – gal tikėtasi, kad mirusįjį palaidojo su žiedais.

Teisiamieji proceso metu atsiprašė mirusiojo artimųjų už padarytą nusikaltimą. A. Adachovskis skundėsi, kad jautė spaudimą iš Evaldo kompanijos narių. Esą vyras net baiminosi išeiti į parduotuvę.

Už kapo atkasimą ir palaikų išniekinimą Klaipėdos rajono teismas A. Adachovskiui skyrė 30 parų arešto, o A. Jablonskiui 8 mėnesius nelaisvės pataisos namuose. Tačiau keturiolika kartų jau teistas A. Jablonskis, kuris bylos nagrinėjimo metu kalėjo dėl ankstesnių nusikaltimų, pasijuto nubaustas per griežtai. Parašęs skundą Klaipėdos apygardos teismui jis aiškino, kad visiškai pripažino savo kaltę, nevengia atsakomybės, gailisi dėl to, kas nutiko, tačiau mano, jog nuosprendis per griežtas, ir prašo sušvelninti bausmę. Mat jam reikia rūpintis dviem mažamečiais vaikais.

Petras KURMELIS