Prieš penkiolika metų žurnale „Žemaičių žemė“ apie Jurgį Gaižauską rašyta: „Jo nereikia pristatinėti. Užtenka pasakyti – Jurgelis, ir aplinkui tave žmonės lyg geresni pasidaro.“ Maestro Jurgiui Gaižauskui atminti šiemet bus skirtas Telšiuose rengiamas „Jurgelio valsas“. Šiais metais minimos kompozitoriaus, smuikininko, dirigento ir kultūros bei meno veikėjo 95-osios gimimo metinės.

Ypatinga šventė

Nuo pirmojo Telšiuose suorganizuoto „Jurgelio valso“ prabėgo 29 metai. Renginio idėjos sumanytojai ir iniciatoriai – anuometis Kultūros skyriaus vedėjas Kajetonas Šliogeris, buvęs tuomečių Telšių kultūros rūmų kapelos vadovas bei grojimo puodynėmis virtuozas Gintaras Vainutis ir Telšių kultūros centro meno vadovas Robertas Tekorius, kuris ir šiandien tebepuoselėja „Jurgelio valso“ tradicijas bei labiausiai rūpinasi šventės organizavimu.

Būrį dalyvių pritraukianti liaudiškos muzikos mėgėjų šventė gaji ir šiandien. Šiųmetis „Jurgelio valsas“, rengiamas lapkričio 24 dieną, skirtas 95-osioms kompozitoriaus, smuikininko, dirigento, kultūros ir meno veikėjo J.Gaižausko gimimo metinėms.

J.Gaižauskas kilęs iš Aukštaitijos, Karužlaukio kaimo (Molėtų r.), tačiau Jurgiui dar vaikui būnant tėvai atsikėlė į Telšius. Čia jis baigė ir pradžios mokyklą, vėliau – Telšių Motiejaus Valančiaus gimnaziją (dabartinę Telšių Žemaitės gimnaziją).

Maestro muzikinė karjera prasidėjo dar vaikystėje pas Telšių vargonininką Albiną Jasenauską. Jis mokėsi skambinti fortepijonu, muzikos teorijos ir diriguoti, grojo Domo Andrulio vadovaujamame Telšių gimnazijos moksleivių orkestre, giedojo choruose. Baigęs mokyklą J.Gaižauskas įstojo į Kauno konservatoriją, tačiau jos nebaigė, nes prasidėjo Antrasis pasaulinis karas ir teko trauktis į Vakarus. J.Gaižauskas išvyko į Austriją, kur griežė altu Vienos radiofono simfoniniame orkestre, vėliau grįžo gyventi į Vilnių ir tuometėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje baigė smuiko specialybės studijas bei kompoziciją.

Akimirka iš maestro J.Gaižausko 75-ojo jubiliejaus. Asmeninio archyvo nuotr.

Gyvenimo meilė

Svarbi maestro gyvenimo detalė – meilė daugeliui gerai pažįstamai žmonai Zofijai, visų gražiai vadintai Zosele. „Mama buvo tėčio vaikystės meilė. Jiedu visada visur buvo kartu. Mamytė buvo protinga ir gudri moteris, mokėjo išsaugoti šeimą ir visiems mums įdiegti tikrąsias, dorovingas ir esmines vertybes“, – prisiminė maestro dukra Alvydė Gaižauskaitė-Rimeikienė.

Gaižauskų šeima susilaukė 10 vaikų (keturių sūnų ir šešių dukterų: Jurgio, Eugenijaus, Julijaus, Vilijos, Rimos, Eglės, Jono, Alvydės, Rūtos, Saulės). Visus juos užaugino dorais žmonėmis, išleido į mokslus. „Abu tėveliai mus auklėjo dorovingai, skiepijo vertybes ir akcentavo didžiąsias nuodėmes: nevogti, nemeluoti. Niekuomet neleido imti svetimo ir ragino žiūrėti savo. Gal dėl to visi dešimt ir išaugome gerais, sąžiningais ir išauklėtais žmonėmis, – pasidžiaugė A.Gaižauskaitė-Rimeikienė. – Nuo pat vaikystės visiems mums, vaikams, buvo skiepijama meilė muzikai, lavinami muzikiniai mūsų įgūdžiai. Buvome subūrę šeimos kapelą, su kuria koncertuodavome. Tėvelis užsiimdavo organizaciniais darbais, o mamytė pasirūpindavo buitimi.“

Vaikai Gaižauskams padovanojo net 27 anūkus.

Populiari šventė

„Jurgelio valsas“ Telšiuose – svarbi šventė tiek muzikantams, tiek žiūrovams. Telšių kultūros centro meno vadovas R.Tekorius prisiminė, kad salė tiesiog lūždavo nuo žiūrovų gausos, net kėdžių pristigdavo.

„Jurgis Gaižauskas buvo svarbus žmogus mūsų organizuojamam renginiui. Kiekvienam „Jurgelio valsui“ jis parašydavo po kūrinį. Visi mylėjo maestro ir laukė jo atvykstant į Telšius“, – pabrėžė R.Tekorius. Vieni žymiausių kūrinių, parašytų liaudiškos muzikos kapelų šventei, buvo „Žemaičių smuikelio valsas“, „Rožės žiedelis“. Be kūrinių kapelų šventei, J.Gaižauskas sukūrė per 500 instrumentinių ir per 600 vokalinių įvairių žanrų kūrinių: 3 operas, 3 operetes, 7 simfonijas, 3 uvertiūras, 9 siuitas, 2 simfonines poemas, 5 styginių kvartetus, 9 sonatas smuikui ir fortepijonui, 6 sonatas kitiems instrumentams, 5 koncertus, 4 rapsodijas, kantatų, choro ir solo dainų, muzikos teatrui, radijui ir vaikams. Šeima didžiuojasi tėvelio sukurta pirmąja lietuviška opera vaikams „Buratinas“ ir operete „Ramunė“.

„Tėvelis smuiko nepaleido beveik iki pat mirties. Kartu su mama kasmet dalyvaudavo „Jurgelio valso“ šventėse, repeticijose“, – prisiminimais dalijosi A.Gaižauskaitė-Rimeikienė.

Muzikantui suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas, įteikta daugybė apdovanojimų, premijų, padėkų, o prieš pat mirtį ir vienas svarbiausių šalies įvertinimų – Vyriausybės kultūros ir meno premija.

„Jurgelio valso“ šventėse Telšiuose kartu su J.Gaižausku visuomet dalyvaudavo ir žmona Zofija. Asmeninio archyvo nuotr.

Pasiūdino naują drabužį

Prieš penkiolika metų žurnale „Žemaičių žemė“ apie Jurgį rašyta: „Jo nereikia pristatinėti. Užtenka pasakyti – Jurgelis, ir aplinkui tave žmonės lyg geresni pasidaro. Jurgelio paskutiniais metais beveik nesutiksi vieno. Su juo vis Zoselė – žmona, ištikimoji draugė ir vienintelė bei didžioji Jurgelio meilė. Dar yra muzika. Ją Jurgelis, net ir sulaukęs aštuoniasdešimties, vis dar kuria, pats dažniausiai pirmas ir atlieka. <...> Nors ir gimęs Aukštaitijoje, save laiko žemaičiu (patys gražiausi – jaunystės – metai praleisti Telšiuose), ir Vilniuje jis visada tarp žemaičių. Kai jis jų būryje, rankose visada smuikelis, o ant pečių – žemaitiška sermėga: kaip čia grieši žemaitišką į svetimą kailį įlindęs... Ir nelenda. Galėtų pasirišti peteliškę – kompozitorius juk, gerbiamas žmogus, net ir žmoną ne bet kokią gavo, o bajoraitę, bet jis vis su ta žemaitiška sermėga. Ir Zoselė šalia jo, tradiciniu žemaitišku tautiniu kostiumu pasipuošusi.“

R.Tekorius, pasisukus kalbai apie tautinį J.Gaižausko drabužį, prisiminė, kad vienais metais, organizuojant „Jurgelio valsą“, šventės rengėjai jam ėmė ir pasiūdino naują sermėgą, mat senoji jau buvo gerokai padėvėta, kur ne kur – ir kandžių pagraužta.

Telšiuose nuo 1988-ųjų „Jurgelio valso“ šventę organizuoja Telšių kultūros centro meno vadovas R.Tekorius. Asmeninio archyvo nuotr.

Laukiama svečių

Pasak Telšių kultūros centro meno vadovo, šiųmetė „Jurgelio valso“ šventė labai svarbi, vėl susiburs kapelos iš visos Žemaitijos. Muzikantai gros, dainuos vieni patys ir drauge su žiūrovais. J.Gaižausko vaikai pasidalys prisiminimais apie tėvelį, muzikinį kūrinį padovanos, o antroje renginio dalyje bus šmaikščiai mokomasi žemaičių kalbos ir dosniai dalijamasi patarimais, nuo kurių visa salė kvatos. Juk žemaitiška tarmė – neatskiriama „Jurgelio valso“ dalis.

„Turime visi stengtis ir rūpintis, kad kapelų šventė gyvuotų dar daug dešimtmečių ir „Jurgelio valsas“ vyktų kasmet. Taip užmarštin nenugrims mūsų iškilaus žemiečio kompozitoriaus Jurgio Gaižausko vardas, jo kūryba, muzika, daina, o renginys ir toliau stiprins žemaitiškas vertybes, suartins šeimas, populiarins bei puoselės liaudiškos muzikos žanrą“, – kviesdamas į šventę pokalbį baigė R.Tekorius.

Donata Kazlauskienė