Smulkiesiems ūkiams vis sunkiau atlaikyti konkurencijos spaudimą. Būtent tokie ūkininkai nuo birželio 1 iki rugpjūčio 30 d. kviečiami teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“.
Žemės ūkio ministerija skatina smulkiųjų ūkių bendradarbiavimą – kartu dirbti, dalytis technika, ištekliais ir taip stiprinti konkurencingumą.
Paraiška – su partneriu
Sujungę savo jėgas smulkieji ūkininkai, smulkieji miško valdytojai, fiziniai ir labai mažos įmonės tampa partneriais, kuriuos vienija bendras tikslas – didesnis ūkių našumas ir pelnas. Žemės ūkio ministerija skatina smulkiųjų ūkio subjektų bendradarbiavimą, kadangi tai mažina gamybos kaštus ir suteikia konkurencinio pranašumo.
Ūkininkai, smulkieji miško valdytojai, fiziniai ir (arba) labai mažos įmonės, norintys pasinaudoti parama pagal veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“, privalo teikti paraišką bent su vienu partneriu.
Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus vyriausioji specialistė Nomeda Padvaiskaitė informuoja, kad paraiškas gali teikti smulkieji ūkiai, kurių ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra ne mažesnis kaip 4 000 eurų ir ne didesnis kaip 7 999 eurų (numatyta šią sumą padidinti iki 15 000 eurų), smulkieji miško valdytojai, kurių miško valda ne didesnė nei 10 ha, labai mažos įmonės, kurios veikia dvejus metus ir ilgiau, fiziniai asmenys, vykdantys individualią veiklą.
Įvertinama balais
Projektai paramai gauti atrenkami taikant balus už atitiktį nustatytiems atrankos kriterijams.
„Kuo mažesni ūkiai dalyvaus projektuose, tuo didesnį balų skaičių pavyks gauti. Ta pati nuostata galioja ir miško valdoms, pavyzdžiui, jeigu miško valdos dydis yra nuo 1 iki 3 ha, toks pareiškėjas gaus 15 balų, o jeigu miško valdos dydis yra nuo 3 iki 7 ha, tuomet – 10 balų. Taip pat pareiškėjai, kurie ketina vystyti veiklą, susijusią su gyvulininkystės, sodininkystės ir daržininkystės, miškų ūkio, kaimo turizmo sektorių plėtra, gaus net 20 pirmumo balų, šiek tiek mažiau – 10 balų – gaus projektai, susiję su aplinkosaugos veikla ir klimato kaita“, – apie prioritetus sako N. Padvaiskaitė.
Pabrėžiama, jog labai svarbu, kad tiek pareiškėjas, tiek jo partneriai neturėtų įsiskolinimų valstybei, tvarkingai vestų buhalterinę apskaitą, kad turėtų nuosavos žemės, o visa veikla turėtų būti vykdoma kaimo vietovėje. Specialistė informavo, kad supaprastintos 2018 kvietimo teikti paraiškas taisyklės – nebeliks reikalavimo prieš teikiant paraišką vesti buhalterinę apskaitą.
Priemonės tikslas
Žemės ūkio ministerija informuoja, kad priemone „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ siekiama skatinti inovacijas ir bendradarbiavimą kaimo vietovėse, stiprinti žemės ūkio, maisto produktų gamybos ir miškininkystės sektorių ryšius, siekti geresnio aplinkosaugos valdymo, sudaryti palankesnes sąlygas ūkiams restruktūrizuotis ir modernizuotis, siekiant intensyvinti dalyvavimą rinkoje ir žemės ūkio įvairinimą, didinti pirminės produkcijos gamintojų konkurencingumą.
Tikimasi, kad ši iniciatyva paskatins ūkininkus organizuoti bendrus darbo procesus, dalytis įrenginiais ir ištekliais, vykdyti bendrą ūkinę, komercinę ar aplinkosauginę veiklą.
„Net ir patys mažiausi ūkiai gali dirbti sėkmingai. Bendradarbiaujant su kitais ūkio subjektais, jų verslas gali tapti pelningas. Bendradarbiaujantys smulkieji ūkininkai daugiausia laimi optimizuodami savo veiklą, kadangi kooperuojantis galima stipriai efektyvinti daug procesų – pavyzdžiui, kiekvienas ūkininkas, siekiantis tinkamai pasirūpinti savo verslu, turi įsigijęs reikiamos įrangos, tačiau neišnaudoja jos visapusiškai, todėl ja gali dalytis su partneriais“, – priemonės naudą akcentuoja Žemės ūkio ministerijos specialistė N. Padvaiskaitė.
Finansuojamos tinkamos išlaidos
Pasak N. Padvaiskaitės, priemonės lėšos gali būti skirtos darbo procesams tobulinti, reikiamiems įrenginiams ar ištekliams įsigyti, kartu kurti verslą ar vystyti aplinkosaugos projektus. Teikiantieji paraišką pagal šią KPP priemonės veiklos sritį gali prašyti paramos įsigyti naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, technologinių įrenginių, kompiuterinės ir programinės įrangos, naujų N, O kategorijų bazinės komplektacijos transporto priemonių, statyti naujus gamybinius pastatus, rekonstruoti ir remontuoti senus, kurti verslo infrastruktūrą.
100 procentų remiamos bendrosios išlaidos, pavyzdžiui, verslo plano parengimas, einamosios bendradarbiavimo išlaidos. O norint pirkti techniką ar kitą projekto veikloms reikalingą įrangą, skiriama 60 proc. išlaidų dydžio parama.
N. Padvaiskaitė akcentuoja, jog numatyta KPP parama bendradarbiaujantiems smulkiesiems ūkininkams – reikšminga. Vienas paramos gavėjas 2014–2020 metų laikotarpiu gali teikti ne vieną paraišką ir gauti iki 200 000 eurų. Vieno projekto maksimali suma negali viršyti 90 tūkst. eurų.
Dirbdami kartu ūkininkai gali daugiau
Telšių rajono Žarėnų seniūnijoje ūkininkaujantis Gintas Palekas yra vienas pirmųjų ūkininkų, nutarusių pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) priemonės „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ parama, skatinančia smulkių ūkių bendradarbiavimą. Trejus metus ūkininkaujantis vyras džiaugiasi, kad jo paraiška buvo įvertinta teigiamai ir jam atsivėrė didesnės galimybės stiprinti savo ūkį, kurti naujus ateities planus.
Iš sostinės – į kaimą
Ūkininkų šeimoje užaugęs jaunuolis pasirinko žemės ūkio specialybę – studijavo geodeziją ir žemėtvarką. Po studijų diplomuotas specialistas bandė kurti gyvenimą sostinėje. Įsigijo butą, sukūrė šeimą, tačiau dešimt metų matininku dirbusiam vyrui atitrūkti nuo kaimo nepavyko.
Kaip pats sako, darbo reikalais jam teko daug važinėti po Lietuvos kaimą, bendrauti su daugybe ūkininkų. Nuvykęs pas juos dirbo ne tik matininko darbus. Jam buvę įdomu sužinoti, kaip sekasi ūkininkams, kokia jų technika, kokias ūkininkavimo naujoves jie taiko. Ir šie su matininku mielai dalijosi savo problemomis, patirtimi.
Be to, Gintas buvo nuolatinis svečias tėvų namuose – padėdavo jiems nudirbti ūkio darbus ne tik iš pareigos, bet ir todėl, kad tai teikė malonumą. O prieš trejus metus G. Palekas su šeima paliko sostinę ir persikraustė į Telšius, Žarėnuose įsigijo žemės ir ėmėsi ūkininkavimo. „Proseneliai, seneliai čia gyveno ir dirbo. Bandysime ir mes Lietuvoje išgyventi“, – teigė Gintas, pridūręs, kad emigracija jo nevilioja.
KPP parama – paspirtis plėtrai
Ūkininkas G. Palekas prisipažįsta, kad apsispręsti žengti tėvų pėdomis ir imtis ūkininkavimo jį paskatino ir Europos Sąjungos, ir valstybės parama, teikiama ūkiams, – ir ypač smulkiems bei vidutiniams.
Dar gyvendamas sostinėje jis gerai išanalizavo siūlomas KPP paramos programas, ir jų priemones. Apie jas diskutavo su kitais ūkininkais, žemės ūkį kuruojančių institucijų atstovais. Be to, ir iš tėvų patirties žinojo, kad jei nori judėti į priekį – reikia išnaudoti tai, kas siūloma.
„Jeigu ne ta finansinė parama, Lietuva būtų likusi be ūkininkų“, – į pokalbį įsiterpia jau ketvirtį amžiaus ūkininkaujanti Ginto mama Daiva Palekienė.
Moteris teigė pasinaudojusi parama ūkiui modernizuoti, prieš trejus metus įvykdė finansinius įsipareigojimus. Ginto brolis, taip pat ūkininkaujantis Žarėnuose, paramos lėšomis susirentė tvartus.
Įsipareigojo padėti partneriui
G. Palekas, skirtingai nei tėvai ir brolis, ėmėsi ne gyvulininkystės, bet javų auginimo. Jų sėja šiek tiek per keturiasdešimt hektarų. Jis turi įsigijęs žemės ūkio padargų, tačiau, norint plėsti ūkį, jų nepakanka. Gerai, kai pašonėje yra tėvų ūkis – sulaukia jų pagalbos.
Ir vis tik Gintas siekia būti savarankiškas. Kaip pats sako, geriau kitiems padėti, negu laukti pagalbos. Susidėliojęs prioritetus, ūkininkas nutarė pasinaudoti galimybe gauti paramą pagal priemonę, skirtą smulkių ūkių bendradarbiavimui. Tuo labiau kad tapti partneriu sutiko žmonos sesers vyras, smulkus ūkininkas Gražvydas Strikauskas.
Kai G. Paleko paraiška buvo patenkinta, metų pradžioje pasirašyta sutartis dėl jos finansavimo. Projekto vertė – 150 tūkst. eurų. Pačiam ūkininkui teks prisidėti 60 tūkst. eurų.
Įsigijo naujos technikos
G. Palekas džiaugiasi, kad jo paraiška buvo patenkinta. „Žemės ūkio technika nėra pigi. Ką be paramos būčiau nupirkęs už savus 60 tūkstančių eurų? Na, gal kokios padėvėtos technikos“, – samprotavo ūkininkas. Pasinaudodamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai finansine parama, jis gerokai pagerins savo ūkio būklę. Per pirmąjį projekto įgyvendinimo etapą dar šiam pavasario darbymečiui numatyta įsigyti modernų traktorių ir plūgus. Per antrąjį etapą – priekabą ir skutiką.
Ūkininkas abejoja, ar savo jėgomis jis kada nors būtų galėjęs įsigyti tiek naujos technikos.
Už šią paramą G. Palekas įsipareigojo padėti projekto partneriui G. Strikauskui, auginančiam per 15 hektarų javų. Ši parama apima tik žemės dirbimą. Jo partneris taip pat patenkintas, kad padedant Gintui darbai suksis sparčiau, jis net pasvarsto, ar nereikėtų išplėsti savo valdų.
Svarbiausia – patikima partnerystė
Kodėl šalies ūkininkai vis tik nesiveržia į kooperaciją, o Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ dar nėra populiari?
G. Palekas mano, kad ūkininkus gąsdina rizika, atsakomybė, įsipareigojimai, atskaitomybė.
„Be abejo, reikia teikti ataskaitas, pildyti nemažai dokumentų, atsiskaityti už kiekvieną išleistą eurą. Bet tai normalu, kai kalbama apie finansinę paramą“, – savo pastebėjimais pasidalijo Ginto mama, ūkininkė D. Palekienė.
G. Palekas įžvelgė ir kitą, anot jo, svarbiausią problemą – rasti patikimų partnerių nėra lengva. Kaime mažėja žmonių, ne vienas smulkus ūkininkas jau metė tokį verslą. O su bet kuo imtis partnerystės – rizikingas žingsnis. Tuo labiau kai esi prisiėmęs atsakomybę tinkamai panaudoti finansinę paramą.