Lietuvos Apeliacinis teismas (LApT) po net 7 metus trukusių procesų nutarė išteisinti dabar jau buvusią Šiaulių teisėją Virginiją Kazlauskienę, esą bandžiusią paveikti savo kolegę, kad ši neskirtų suėmimo dėl plėšimo sulaikytam jos sūnui.

Pamoka pareigūnams

Ši byla per tuos metus keliavo iš vieno teismo į kitą, kol po išplėstinės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegijos išaiškinimo vėl atsidūrė ant LApT teisėjų stalo ir sulaukė galutinio verdikto. Prokurorams vėl pakišo koją tai, jog LAT nusprendė, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų slapta teisėjos kabinete įrašyti korupcijos faktus atskleidžiantys pokalbiai negali būti laikomi įrodymais. „Akistata“ neseniai rašė apie tai, jog STT jau ne kartą nesilaikė įstatymo ir Konstitucinio Teismo ir net Europos Žmogaus Teisų Teismo išaiškinimų dėl slapto sekimo ar nusikaltimo imitacijos. Šis atvejis panašus. Prokurorai ir STT agentai fiasko patyrė dėl elementaraus formalumo: slaptus STT agentų veiksmus sankcionavusio teisėjo nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodyta, jog V. Kazlauskienės kabinete galima slapta įrašinėti ar kitaip fiksuoti pokalbius. Žodžiu, pareigūnams – tai pamoka, jog reikia labai atidžiai skaityti nutartis, vietoje sudėti kablelius ir taškus. Paprastiems žmonėms tai atrodo kaip ir pasityčiojimas arba, kaip sako liaudies patarlė, varnas varnui akies nekerta.

Įklampino sūnus

Visą tą košę užvirė V. Kazlauskienės sūnelis Edvinas, kuris su savo sėbrais 2009-2010 metais Šiauliuose ir Šiaulių rajone apiplėšinėjo turtingus gyventojus. Kai E. Kazlauskiui pakvipo belange, gelbėti sūnų pabandė motina. Išsiaiškinusi, kuri kolegė spręs jos sūnaus likimą, V. Kazlauskienė nuskubėjo į šios kabinetą. Tačiau kolegė, išklausiusi graudų motinos prašymą nepasirašyti suėmimo sankcijos, savo reputacija rizikuoti nesiryžo ir atsisakė tai padaryti.

Tuometinė teisėja V. Kazlauskienė nežinojo, jog ji jau yra STT agentų akiratyje. Netrukus buvusiai teisėjai buvo iškelta baudžiamoji byla dėl piktnaudžiavimo tarnyba, kitų asmenų kurstymo piktnaudžiauti, papirkimo. Į STT akiratį pakliuvo, o vėliau ir į kaltinamųjų suolą sėdo ir tie teisėjai, kurie pasidavė V. Kazlauskienės prašymams padėti ne tik šiosios sūnui, bet ir vienam įklimpusiam į bėdas jos sūnaus draugui.

2011-ųjų balandį E. Kazlauskis buvo suimtas, o po mėnesio motina pati nusivilko teisėjos mantiją – pasiprašė atleidžiama iš darbo.

Naudojosi motina

STT buvo užfiksavusi, jog E. Kazlauskis naudojosi motinos užimamomis pareigomis. Pvz., sykį jis pažeidė eismo taisykles. Sustabdytas policijos patrulių, pirmiausia puolė skambinti motinai. Na, kaip gi mama nepadės savo vaikui? Tuomet dar teisėja dirbusi V. Kazlauskienė liepė sūnui telefono ragelį perduoti jį sustabdžiusiam pareigūnui ir paprašė nerašyti protokolo jos sūnui. Šis taip ir padarė – E. Kazlauskį paleido nenubaustą.

Kitą kartą V. Kazlauskienė padėjo išvengti bausmės už eismo taisyklių pažeidimą ir savo sūnaus pažįstamam Kęstučiui J. Šio administracinė byla jau buvo atsidūrusi teisme, tad V. Kazlauskienė, tą bylą gavusiam nagrinėti kolegai, teisėjui Žilvinui Astrauskui, perdavė žinią, kad „už gerą“ bus atsilyginta. Teisėjas pripažino Kęstutį kaltu tik dėl to, kad šis buvo sulaikytas neblaivus ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, o apie kitus prasižengimus „užmiršo“. STT agentai, kurie V. Kazlauskienės tarnybiniame kabinete buvo įtaisę specialią įrangą, visa tai girdėjo.

Besiklausant paaiškėjo dar ir tai, kad V. Kazlauskienė, siekdama padėti dar vienam pažįstamam asmeniui, papirko tuometinį Telšių rajono apylinkės teismo pirmininką Rimantą Žilevičių, kad šis paskirtų pažįstamo bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti jos pageidaujamai teisėjai. Už šią paslaugą R. Žilevičius gavo viskio butelį. Išgirdęs, kad juo ėmė domėtis specialiosios tanybos, R. Žilevičius pasiprašė atleidžiamas iš tarnybos.

2011-ųjų gegužės pabaigoje, kartu su V. Kazlauskiene, iš teisėjo pareigų savo noru pasitraukė ir Ž. Astrauskas. Teisėjas tvirtino, jog toliau dirbti nebegali dėl sveikatos būklės.

Pripažino kaltais

Kauno apygardos teisme (KAT) gana ilgai buvo nagrinėjama šių buvusių teisėjų – kolegų iš Šiaulių bei Telšių teismų – byla. Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažino.

Tačiau 2014 gegužę pagaliau teismas paskelbė nuosprendį. V. Kazlauskienė buvo pripažinta kalta, kad, veikdama kartu su sūnumi Edvinu, sukurstė Ž. Astrauską piktnaudžiauti tarnybine padėtimi.

Buvo nustatyta, kad V. Kazlauskienė patarinėjo kolegai, kaip išspręsti administracinę bylą, kad K. J. būtų skirta labai švelni nuobauda.

Teismas pabrėžė, kad tokiais V. Kazlauskienės ir Ž. Astrausko veiksmais buvo pažemintas teisėjo vardas, pakenkta teismo autoritetui ir tuo pačiu padaryta didelė žala valstybei.

Kazlauskienė buvo pripažinta kalta ir tuo, kad bylų skirstymą vykdančiam Telšių rajono apylinkės teismo pirmininkui R. Žilevičiui davė viskio butelį, kad šis paskirtų jai pažįstamo asmens civilinę bylą nagrinėti pageidaujamam teisėjui.

Todėl V. Kazlauskienei buvo skirta pusantrų metų laisvės atėmimo, o jos sūnui E. Kazlauskiui – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, jų vykdymą atidedant metams.

Ž. Astrauskui teismas uždraudė valstybės tarnyboje dirbti trejus metus. Byloje buvo kaltinamas ir R. Žilevičius, tačiau jo atžvilgiu byla buvo nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Bausmės sušvelnėjo

Visi trys nuteistieji KAT nuosprendį apskundė LApT. Šis teismas pripažino, kad nuteistieji padarė švelnesnę veiką, negu buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo, todėl nuteistiesiems iš naujo buvo paskirtos bausmės.

Buvusiam Šiaulių teisėjui Ž. Astrauskui uždrausta dirbti valstybės tarnyboje ne trejus metus, kaip buvo paskirta anksčiau, o dvejus. Tuo tarpu byla V. Kazlauskienei dėl papirkimo buvo nutraukta suėjus senaties terminui. Įvertinus tai, galutinė bausmė buvusiai teisėjai sumažėjo vienu mėnesiu – jai paskirtas vienų metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant vieniems metams. Jos sūnui E. Kazlauskiui vietoj ankstesnės bausmės paskirta 50 MGL bauda (1882,50 euro).

Iš dalies patenkintas ir buvusio Telšių rajono apylinkės teismo vadovo R. Žilevičiaus skundas – iš aprašomosios nuosprendžio dalies buvo pašalintos visos nuorodos dėl V. Kazlauskienės veiksmų, susijusių su juo ir byla nutraukta.

Negalėjo klausytis

Šį LApT nuosprendį nepatenkintieji apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Bylos ėmėsi išplėstinė šio teismo septynių teisėjų baudžiamųjų bylų kolegija. LAT išsiaiškino, jog STT agentams leidimą prieš teisėją pradėti operatyvinius veiksmus pasirašė tuometinis generalinis prokuroras Darius Valys. Sankciją sekimui davė Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas Arvydas Daugėla.

2010 metų spalio 12 dieną jis leido klausytis dviejų teisėjos mobiliųjų telefonų ir slapta įeiti ir apžiūrėti Šiaulių apylinkės teismo patalpas, kuriose tuomet dirbo V. Kazlauskienė. Šioje vietoje STT agentai persistengė – jie ne tik slapta apžiūrėjo patalpas, bet teisėjos kabinete sumontavo garso ir vaizdo įrašymo aparatūrą.

Besiklausydami pokalbių V. Kazlauskienės darbo kabinete ir pašnekesių teisėjos laidiniu telefonu STT agentai ir išsiaiškino, kad V. Kazlauskienė vienoje Šiaulių kavinėje tuomečiui Telšių apylinkės teismo pirmininku R. Žilevičiui perdavė viskio butelį. Nors abu teisėjai vėliau teigė, kad šis butelis buvo dovana gimtadienio proga, STT agentai tvirtino, jog taip buvo atsidėkota už tai, kad teismo pirmininkas vieną civilinę bylą nagrinėti paskyrė reikiamam teisėjui.

Nusikalstama STT agentams pasirodė ir teisėjos V. Kazlauskienės kabinete vykusi diskusija su to paties teismo teisėju Ž. Astrausku. Paskutinis teisėjos nusikalstamas epizodas buvo užfiksuotas 2011 metų balandžio 20 dieną. Tuo metu ji laidiniu telefonu paskambino savo kolegei ir netiesiogiai paprašė, kad ji nesuimtų už plėšimus sulaikyto jos sūnaus. Šiais pokalbiais STT ir rėmėsi pateikdami kaltinimus teisėjams. Tiek KAT, tiek LApT V. Kazlauskienę ir Ž. Astrauską nuteisė už piktnaudžiavimą tarnyba. Nors teisiami teisėjai bandė įrodinėti, kad prieš juos neteisėtai buvo naudojamos operatyvinės priemonės, abu teismai jokių pažeidimų nenustatė. O štai LAT nusprendė, jog teisėjos V. Kazlauskienės pokalbių buvo klausomasi neteisėtai ir surinkti įkalčiai negali būti naudojami kaip įrodymai byloje.

Kolegija taip pat konstatavo, kad STT pareigūnai neteisėtai tęsė slaptus operatyvinius veiksmus, nors jau 2010 metų lapkričio 8-10 dienomis paaiškėjo, jog V. Kazlauskienė galimai darė poveikį savo kolegai Ž. Astrauskui. Pagal įstatymus, tai sužinoję agentai turėjo operatyvinį tyrimą nedelsiant nutraukti ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau STT tyrėjai ikiteisminį tyrimą pradėjo tik praėjus beveik metams.

LAT nutartyje kategoriškai teigiama, kad pareigūnai „laiku neužkirsdami kelio daromiems nusikaltimams, nepradėdami ikiteisminio tyrimo, abejingai žiūrėjo į galimas naujas V. Kazlauskienės nusikalstamas veikas. Laiku nepradėjus ikiteisminio tyrimo, o tęsiant slaptus operatyvinius veiksmus, po gana ilgo laiko buvo padarytas naujas nusikaltimas. Taigi, buvo padaryti nusikaltimai, kurių nebūtų, jei laiku būtų užkirstas kelias naujiems nusikaltimams daryti, tai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.“

Sumokės baudą

Byla vėl grįžo į LApT . Šis teismas, antrą kartą išnagrinėjęs bylą, vasario pabaigoje paskelbė, kad tiek buvusi teisėja V. Kazlauskienė, tiek jos sūnus išteisinti dėl sukurstymo piktnaudžiauti teisėją Ž. Astrauską. Kadangi slapti pokalbiai padaryti neteisėtai, jie negali būti įrodymais, o kitokių įrodymų STT nepateikė.

„Išteisinti neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką“, – paskelbė LApT. Apeliacinis teismas taip pat nutarė, kad moteriai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, turi būti panaikintas anksčiau priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl papirkimo.

Buvusi teisėja buvo nuteista tik dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir jai skirta 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda. Ją nuteistajai leista sumokėti per metus.

Aurelija JARUŠEVIČIŪTĖ