Trečiadienį po pietų Šilutės miesto pakraštyje, kur įsikūrusi Šilutės hidrometeorologijos stotis, stiprus vėjas per laukus nešė dulkių debesis į miesto pusę. Nors tai ne uraganinis vėjas, tačiau miesto gatves ir šaligatvius nubarstė nudraskytomis medžių šakelėmis ir lapais.

Vietoj žadėtojo lietaus – menkas pakrapnojimas. 43-ejus gyvenimo metus meteorologijai paskyrusi vyresnioji stebėtoja Ona Bubulienė apie gegužę sakė: „Kritulių norma yra 46 milimetrai, teiškrito 17 proc. šios normos…“ Gerai, kad nestipriai, bet krapnojo ir vakar, ketvirtadienį.

Po saulėto, šilto, ramaus antradienio trečiadienį įsismarkavo vėjas, keliantis dulkes, pustantis perdžiūvusį dirvožemį.

Su Šilutės hidrometeorologijos stoties vyresniąja stebėtoja O. Bubuliene pirmiausia aptarėme paskutinį pavasario mėnesį – gegužę. Ūkininkai teisūs: drėgmės trūko, pasėliai skurdo. Žalos pridarė ir šalnos. Vidutinė gegužės mėnesio kritulių norma – 46 mm, o šiemet teiškrito 17 proc. šios normos. „Ta gegužės kritulių norma ir taip nedidelė, tačiau šiemet iki jos buvo toli gražu“, – sakė specialistė.

Vidutinė šio mėnesio temperatūra siekė +12,2°C, kai vidutinė gegužės šilumos norma sudaro 11,7 laipsnio. Gegužės pradžia buvo šilta su +20,6°C, 28 dieną sulaukta ir 24 laipsnių šilumos, o gegužės 30-ąją, nors ir saulėta, be debesėlio danguje, be vėjo, termometras terodė +19,8°C.

1978 metais gegužę naktį buvo – 4,8°C, 1997 m. net iki gegužės 26 d. naktimis buvo šalnų, o nuo rugsėjo 20 d. jau prasidėjo rudens šalnos. Šalnos birželį – įprastas reiškinys. Pernai gruodžio gale Kalėdos buvo šiltesnės (1,2 laipsnio šilumos naktį ir 4,8 laipsnio šilumos dieną) už šių metų balandžio 16 d. Velykas, kai per naktį prisnigo 9-10 cm sniego, naktį temperatūra nukrito žemiau 2 laipsnių šalčio, dieną tebuvo vos + 3,5°C.

„Mes greitai pamirštame, jei savaitėlę šilta, mes jau apie šilumą, jeigu šalta – apie šaltį, o būna nuolatos visko…“ – stebėtis gamtos dėsniais nepatarė O. Bubulienė, priminusi, kad 1999 m. stiprios šalnos buvo apėmusios trečdalį Lietuvos, gegužės 3 d. buvę –3,1°C. Šių metų kovas ir balandis – du pirmieji pavasario mėnesiai – buvo gana drėgni.

Meteorologinius duomenis stebi ir registruoja Šilutės meteorologijos stoties vyresnioji stebėtoja Ona Bubulienė.

O. Bubulienė mielai pasakojo apie praėjusius metus, tačiau apie būsimą vasarą – nieko, nes tai jau sinoptikų duona. Stotyje neaiškina, kodėl Šilutėje palijo, o jos priemiestyje – ne. Kai vėjas gena debesis, pasitaiko, kad vienur lietus pila, o visai čia pat šalia – nė lašo. Meteorologai kalba skaičiais, faktais, kuriuos galima lyginti.

Šilutės hidrometeorologijos stotyje dirba 3 meteorologai, 2 hidrologai, jiems talkina stoties vadovas, dar yra vairuotojas. Hidrologai turi daug darbo, mat jų teritorija – didelė. Namas, kuriame įsikūrusi stotis, – Šilutės pakraštyje. Šalia jos – stebėjimo aikštelė su atnaujinta ir prie kompiuterių prijungta modernia stebėjimo įranga, kurios pavyko įsigyti įgyvendinant iš Europos Sąjungos fondų finansuojamą projektą. Dabar kritulių kiekio bakelyje nebematuoja – informacija iš aikštelės pasiekia kompiuterius, o iš čia keliauja toliau.

Šilutės stotis patenka į sąrašą su Klaipėda, Taurage, Telšiais, Raseiniais. Ne kiekvienoje Lietuvos vietovėje yra tokių stočių. Anot O. Bubulienės, darbo pradžia buvo tik su telefonu rankoje, gelbėjo paštas, telegrafas, vėliau atsirado teletaipas. Niekas nė nesvajojo, kad moderni stebėjimų aikštelės įranga žinias automatiškai perduos į kompiuterį…

Rytą darbuotojai peržiūri informaciją, tvarko ją ir perduoda į centrą. Nuo 1992 m. visa informacija šifruojama pagal Pasaulinės meteorologijos organizacijos standartus. Lapas, kuriame yra šifruotė, primena aukštosios matematikos algoritmus. Užtat bet kurios pasaulio šalies šios srities specialistai supranta šiuos užšifruotus duomenis. Visų stebėjimų grupės turi savo žymas, duomenys fiksuojami kas trys valandos, ypatingais atvejais – dažniau. Temperatūra, slėgis, jo pokytis, debesys, vėjo greitis, kryptis ir t. t. Tad sinoptikai, kurie sudarinėja oro prognozes, naudojasi ir šia suplaukiančia informacija, ir palydovine.

Bendraujama su studentais iš Klaipėdos: jie čia atlieka praktiką, kaupia duomenis rašomiems darbams.

Šis prietaisas skirtas debesų aukščiui matuoti.

Autorės nuotr.

Gera žinia: šiemet dar nebuvo didelių vėjų, škvalų, audrų.

Stebėjimų aikštelėje šalia naujos įrangos tebėra ir senoji. Štai bakelis, naudotas matuoti kritulių kiekiui. Šalia – modernus. Jeigu kas, galima naudotis ir senuoju. Vėjarodė per didelį vėją buvo nukentėjusi – ją surietė tarsi į pypkę. Dabar ji tvirta. Šiltas vėjas 20 metrų per sekundę greičiu ūžavo aikštelėje, tačiau žalos neįstengė padaryti. Tik sausų žemių šuorai kirto į akis. O lietaus vis nebuvo. Lyg dvi pakeltos rankos – prietaisas debesų aukščiui matuoti. Apie kiekvieną prietaisą O. Bubulienė gali nemažai papasakoti.

Stasė SKUTULIENĖ