Šiemet kai kurie išankstines grūdų supirkimo sutartis pasirašę ūkininkai negalės įvykdyti įsipareigojimų, tačiau labai nedaug jų suskubo apsiginkluoti force majeure (nenugalimos jėgos) pažymomis, liudijančiomis, kad derliaus trūksta dėl nenumatytų aplinkybių. Grūdininkų asociacijos atstovai teigia, kad norą siekti minėtų pažymų ūkininkai prarado dėl grūdų supirkėjų, kurie teigia, kad jos – bevertis dokumentas.

Kreipėsi nedaug ūkininkų

Rokiškio kraštas labai nukentėjo ir nuo pernykščių liūčių, ir nuo šiųmetės sausros. Čia sunkiai rasi ūkininką, kuris nebūtų patyręs didesnių ar mažesnių nuostolių dėl gamtos stichijų.

Pasak Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjos Jolantos Jasiūnienės, pažymos apie sausros padarinius išduotos šešiems ūkiams. Šių dokumentų ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms reikia norint gauti force majeure pažymas. Jas išduoda regioniniai Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, viena pažyma kainuoja 200 eurų.

„Padėtis visame rajone gana panaši, akivaizdu, kad dėl sausros derliai mažesni, bet dėl pažymų kreipėsi nedaug ūkio subjektų. Daugiausia tai stambesni ūkiai, pavyzdžiui, Lašų žemės ūkio bendrovė nepajėgia surinkti reikiamo kiekio grūdų. Gali būti, kad kai kurie susitaria su grūdų supirkėjais ir be atitinkamų pažymų. Kita vertus, išankstines sutartis sudariusių ūkininkų nėra daug“, – svarstė J.Jasiūnienė.

Ir Telšių rajone, kur pirmiausia šalyje buvo paskelbta ekstremalioji padėtis dėl sausros, ūkininkai nesiveržia prie force majeure pažymų. Telšių rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vedėja Vilma Lukoševičienė teigė, kad seniūnijos dar neišrašė nė vieno dokumento, reikalingo pateikti Prekybos, pramonės ir amatų rūmams.

„Kol kas dėl to kreipėsi tik vienas ūkininkas, jis konsultavosi seniūnijoje. Kiek žinau, grūdų supirkėjai ir ūkininkai stengiasi susitarti be pažymų, jeigu yra sunkumų dėl sutarčių vykdymo.

Juk ir vieniems, ir kitiems galioja tos pačios force majeure aplinkybės“, – aiškino ji.

Nukūlus javus nelieka prasmės kreiptis dėl pažymų, nes savivaldybių specialistai jau negalės nustatyti fakto, kad dėl sausros buvo mažesnis derlius.

Išdavė per 20 pažymų

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų kanclerio Andriaus Verbylos teigimu, visoje Lietuvoje išduota vos per 20 force majeure aplinkybes liudijančių pažymų. Tai ne galutinis skaičius, nes, savivaldybių duomenimis, daugiau nei 60 žemdirbių Lietuvoje gavo pažymas, patvirtinančias, kad jų derlių pražudė sausra. Taigi jie dar gali paprašyti force majeure pažymų.

„Sprendžiant iš skambučių, šių pažymų bus dar prašoma. Daugumai tų, kurie pateikia visus reikiamus dokumentus, force majeure pažymos išduodamos. Kol kas daugiau konsultuojamasi dėl pažymų. Kai paaiškinama, kokia procedūra ir ko reikia, dalis paklausėjų atkrinta, nes ne visi gali pristatyti reikiamus dokumentus. Būna, kad žmonės susigriebia, kai javai nukulti ir laukai aparti. Tada savivaldybių specialistai jau negali patvirtinti fakto, kad derlius sunaikintas“, – aiškino A.Verbyla.

Neskaito sutarčių

Pasak Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus pavaduotojos Vidos Kažuro, sulaukiama kur kas daugiau force majeure pažymomis besidominčių ūkininkų skambučių, nei realiai patvirtinama šių dokumentų.

„Klaipėdos ir Tauragės apskrityse išduotos aštuonios pažymos, daugiau ūkininkų teko konsultuoti telefonu. Būna, kad žmonės turi grūdų pardavimo ir pirkimo sutartį, bet ji nė vienos pusės nepasirašyta. Be to, matėme sutarčių, kurios sudarytos remiantis tais pačiais teisės aktais, bet kai kuriose nenurodyta, kad gamtinės sąlygos gali būti force majeure aplinkybė“, – komentavo pašnekovė ir ūkininkus paragino atidžiau skaityti su žemės ūkio produkcijos supirkėjais sudarytas sutartis, o Žemės ūkio rūmus – pasirūpinti žemdirbių teisiniu raštingumu.

Išduodant force majeure pažymas tenka susidurti su situacija, kai ūkininkai prisipažįsta, kad tų sutarčių neskaitė, ir pasiūlo patiems iš pluošto dokumentų išsirinkti tai, ko reikia. „Ūkininkus domina tik kaina, o kitomis sąlygomis jie dažnai nepasidomi. Jos imamos analizuoti, kai atsiranda problemų“, – sakė V.Kažuro.

Žemdirbius atbaidė

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) administracijos direktorius Ignas Jankauskas teigė nesistebintis, kad ūkininkams išduota vos kelios dešimtys force majeure pažymų. „Grūdų supirkėjai gana aktyviai skleidė informaciją, kad šios pažymos – bevertis dokumentas. Tai dalį žemdirbių ir atbaidė. Kam rūpintis pažyma ir dar mokėti už tai pinigus, jeigu turėdamas nenugalimos jėgos aplinkybių pagrindimą esą nieko nelaimėsi“, – į perdirbėjus bestelėjo jis.

Ignas Jankauskas

Anot I.Jankausko, žemės ūkio produkcijos gamintojai ir jos supirkėjai bando derėtis dėl sutarčių, kurias sudėtinga įvykdyti. Grūdų augintojų interesus ginančios asociacijos atstovas pastebėjo, kad force majeure pažymomis pirmiausia, matyt, pasirūpino tie, kurie tikriausiai galvoja apie teismus.

Jis gynė augintojus dėl teisinių žinių stokos. „Negalima būtų vienareikšmiškai teigti, kad žemdirbiai teisiškai neraštingi. Juk neretai dokumentus gali įvertinti tik profesionalai. Viena aišku, kad ūkininkai, ypač smulkieji, daugeliu atveju yra silpnoji derybų pusė. Dažniausiai jie tik džiaugiasi, kad kažkas nuperka jų grūdus. Aišku, kai parduodami dideli produkcijos kiekiai, įmonių vadybininkai patys atvažiuoja į ūkio kiemą ir derina sutarties sąlygas“, – komentavo I.Jankauskas ir pridūrė, kad vienintelė išeitis nedideliems ūkiams – vienytis.

Priekaištai dėl kainos

Vienas grūdininkas „Valstiečių laikraščiui“ skundėsi, kad force majeure pažymų išdavėjai esą nori pasipelnyti iš žemdirbiams nepalankių aplinkybių. „Auginu penkias kultūras ir kiekvienai iš jų reikia atskiros pažymos. Tokiu atveju vietoj 200 turėčiau pakloti tūkstantį eurų. Negi visų javų negali surašyti į vieną lapą?“ – žemdirbiams reikalingų dokumentų išdavimą pasipinigavimu vadino ūkininkas.

Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovai paneigė tokius žemdirbių priekaištus. „Tie, kurie taip kalba, klysta. Atskirų pažymų reikia ne kiekvienai kultūrai, o sutarčiai. Vienos pažymos visoms sutartims negali būti, nes kiekvienoje sutartyje numatytos skirtingos sąlygos. Jeigu į sutartį įtrauktos kelios kultūros, pažyma gali būti viena“, – aiškino V.Kažuro.

Priekaištai žeriami ir dėl per didelės force majeure pažymos kainos. Dar pernai, kai derlių skandino liūtys, ne tik žemdirbiai, bet ir premjeras Saulius Skvernelis stebėjosi, kodėl jos tokios brangios ir kodėl nenumatytas aplinkybes liudijančius dokumentus išduoda Prekybos, pramonės ir amatų rūmai. O savivaldybių žemės ūkio skyrių atstovai puse lūpų kalbėjo, kad jie tikrina žemdirbių laukus ir nuveikia pusę darbo, o pinigus už pažymas pasiima minėti rūmai.

„Suma nustatyta Vyriausybės nutarimu, ir ji nesikeitė nuo 1996 metų. Žemdirbiai mano, kad

200 eurų yra daug, bet teisinės paslaugos kainuoja kur kas brangiau, jeigu būna teismas, kuriame mes dalyvaujame kaip trečioji šalis. Be to, mums reikia išlaikyti atitinkamo išsilavinimo žmones, jų paslaugos teikiamos už atlygį, nes šios rūmams priskirtos funkcijos niekas nefinansuoja. Pagaliau matome sutartis, kurios sudarytos 100 tūkst. eurų, taigi kaina už pažyma labai menka“, – priekaištus atrėmė Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus pavaduotoja.

Ministerija vėluoja

Žemės ūkio ministerija yra parengusi nutarimo projektą, pagal kurį nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančių pažymų išdavimas pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantiems žemės ūkio veiklos subjektams būtų 100 proc. kompensuojamas iš valstybės biudžeto.

Pramonės, prekybos ir amatų rūmų atstovai pabrėžė, kad toks sprendimas gali būti pavėluotas – ūkininkai jau gali nespėti pasinaudoti kompensacijomis. Dėl vėžlio greičio sprendimų Žemės ūkio ministerijai kritikos negailėjo ir I.Jankauskas. Anot jo, ūkininkai daug praranda, kai pažadėtos kompensacijos ar parama ūkius pasiekia ne taip greitai, kaip jie tikėtųsi.

LGAA administracijos vadovas, komentuodamas šių metų ūkininkų padėtį, sakė, kad įtampa grūdų sektoriuje neatslūgo. „Finansiniai sunkumai dar labiau išryškės spalio–gruodžio mėnesiais, kai žemdirbiams spaudimą ims daryti dar ir bankai bei kitos kredito įstaigos, kai reikės mokėti žemės ir žemės nuomos mokesčius. Tad tiems, paskui kuriuos velkasi ankstesnių metų finansiniai įsipareigojimai, bus tikrai nelengva“, – teigė jis.

Sutartis reikia vykdyti

Dalia Ruščiauskienė, Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė

Nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančios pažymos grūdų supirkėjams nebūtinos. Jos gal labiau reikalingos pateikti Žemės ūkio ministerijai ar kitoms valstybinėms įstaigoms dėl lengvatų ar paramos. Mes bandome dėliotis kitaip. Negalėčiau pasakyti, kad visais atvejais tai pavyksta, nes yra įvairių situacijų.

Ką iš tikrųjų force majeure pažyma reiškia? Sutartis yra sutartis, jeigu jos negali dabar įvykdyti, pasiūloma keletas modelių, kaip galima būtų situaciją išspręsti. Kviečiame ūkininkus, kad jie atvažiuotų tartis.

Grūdų pristatymo terminai dar nepasibaigė, todėl dar negalime įvertinti, kiek augintojų neįvykdė sutarčių. Bet pasitaiko tokių atvejų, kai ūkininkas grūdų neveža ir vienam, ir kitam supirkėjui, su kuriais yra sudaręs išankstines sutartis, bet veža tam, su kuriuo nepasirašęs jokių sutarčių, ir gauna kitą kainą. Bet gal jis dar turi grūdų ir įsipareigojimams įvykdyti? Kol kas dar negalime pasakyti.