Praėjusią savaitę Europos Komisija (EK) paskelbė penktąjį, jau paskutinį, diskusijoms skirtą dokumentą dėl ES ateities. Jame daug vietos skiriama Bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) po 2020-ųjų. Pristatydama dokumentą EK patarė diskutuoti susitaikant su ES paramos žemės ūkiui mažinimo tikimybe, nors paliko ir utopinę viltį, kad parama žemės ūkiui gali būti padidinta.

Argumentą atmetame

Iš kiekvienų uždirbtų 100 eurų europiečiai vidutiniškai 50 eurų skiria mokesčiams bei socialinėms įmokoms ir tik 1 eurą – ES biudžetui finansuoti. 2014–2020 m. ES daugiametei finansavimo programai skirta 1 087 mlrd. eurų. Daug ar mažai? Lyg ir daug, tačiau šią sumą sudaro tik apie 1 proc. valstybių narių visų bendrųjų nacionalinių pajamų. Tik 1 proc., tačiau ir dėl šių lėšų valstybės atkakliai grumiasi. Štai 2015-aisiais iš ES biudžeto Lietuvai skirta 877 mln. eurų: regionų politikai – 198 mln. eurų (23 proc.), mokslo tyrimams ir plėtrai – 99 mln. eurų, atominei elektrinei uždaryti – 52 mln. eurų, žemės ūkiui – 528 mln. (60 proc.). Tarsi nujausdami, kad lietuviai priekaištaus dėl dviejų greičių žemės ūkio rėmimo politikos, dokumento rengėjai tik lietuviams skirtame dokumento variante specialiai priminė, kad tais pačiais 2015-aisiais Lietuva į ES biudžetą sumokėjo gerokai mažiau – tik 316 mln. eurų.

„Šį argumentą mūsų derybininkai gali nesunkiai atremti. Reikia pateikti skaičiavimus, kiek Lietuvos ūkininkai iš Vakarų Europos šalių nuperka žemės ūkio technikos, ir tada paaiškės, kad mums skiriamos paramos dalis lieka ne Lietuvoje, o sugrįžta vadinamiesiems ES biudžeto donorams“, – mūsų šalies valdininkams patarė Plungės rajone ūkininkaujantis Marijus Kaktys.

Parama stambiesiems

Diskusijai pateiktame dokumente apie ES finansų ateitį EK tiesiai šviesiai pareiškė, kad tiesioginės išmokos vis dažniau padaro meškos paslaugą – ne skatina struktūrinę sektoriaus plėtrą, o greičiau didina žemės kainas ir taip trukdo jauniesiems ūkininkams konkuruoti rinkoje. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas EK argumentą papildė: „Jauniesiems ūkininkams svarbiausia padėti įsikuriant, todėl jiems svarbios ne tik vienodos konkurencijos sąlygos, bet ir įsikūrimui skirta parama. Kol kas ji nepakankama. Štai per pastarąjį dešimtmetį jaunųjų ūkininkų skaičius Lietuvoje sustojo ties 13 proc. riba. Vieni ateina, kiti pasitraukia. Ar tiek užtenka? Valstybei turėtų būti svarbu, kas perims senstančių ūkininkų ūkius.“

EK dokumente pabrėžiama, kad pernelyg didelė tiesioginių išmokų dalis patenka į turtingiausių ūkininkų ūkius. EK duomenimis, vidutiniškai 20 proc. paramos gavėjų gauna net 80 proc. visų ES išmokų.

O kaip yra Lietuvoje? Anot Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovo Vido Juodsnukio, mūsų šalyje šis santykis yra dar blogesnis. „Tikiuosi, kad EK bus ryžtinga ir nuo 2020-ųjų Lietuvos valdininkus bei politikus privers keisti ES ir valstybės paramos politiką, kuri iki šiol buvo palanki tik stambiesiems ūkiams. Valstybės ekonomikos stuburas yra būtent smulkieji ir vidutiniai ūkiai. Jeigu jie stiprūs, tai stipri ir valstybė“, – sakė jis.

Laikotarpių trukmė

Iki šiol ES finansavimo laikotarpis trukdavo septynerius metus. EK siūlo keisti finansavimo laikotarpio trukmę, nes padėtis rinkoje keičiasi vis greičiau. Siūloma laikotarpį sutrumpinti iki penkerių metų. Pateikiami ir kiti argumentai – penkerių metų trukmė derėtų su Europos Parlamento narių ir EK kadencijų trukme. Taigi minėtos struktūros dirbtų atsakingiau, o ES biudžeto lėšas būtų galima panaudoti efektyviau. Kita galimybė – nustatyti 5+5 metų trukmės laikotarpį, numatant privalomą peržiūrą po pirmųjų penkerių metų. Ar termino pakeitimas svarbus? Plungės rajone ūkininkaujančio Marijaus Kakčio teigimu, tokio pobūdžio pakeitimai įneštų daug painiavos: „Reikėtų trumpinti ne laikotarpio terminą, bet greičiau priimti naujo laikotarpio finansavimo taisykles. Štai praėjusio laikotarpio paramos projektus kai kurie ūkininkai pabaigė tik 2015-aisiais.“

Trūksta lankstumo?

Pirmą kartą EK pateikė pasiūlymą didinti ES finansavimo lankstumą. Kaip žinome, iki šiol apie 80 proc. BŽŪP paramos lėšų buvo iš anksto paskiriama konkrečioms veiklos sritims arba valstybėms narėms. Dabar EK siūlo šią tvarką pakoreguoti – iš kiekvienos išlaidų programos atidėti dalį lėšų rezervui. Šias lėšas būtų galima skubiai panaudoti pasaulinėje rinkoje įvykus netikėtoms permainoms. Teigiama, kad papildomą lankstumą galėtų padidinti ir patobulintas Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas.

„Šiai idėjai pritarčiau, jeigu pasiektume, kad parama visų ES valstybių ūkininkams būtų vienoda ar panašaus lygio“, – sakė Kretingos rajone ūkininkaujantis Stasys Sandaras.

Penki scenarijai

Pagal pirmąjį scenarijų numatyta tęsti dabar galiojančią paramos tvarką. Antrasis pavadintas keistokai: „Visi nuveikia mažiau“. Remiantis juo parama BŽŪP būtų gerokai sumažinta. Ji būtų skiriama tik ypatingų suvaržymų patiriantiems ūkiams, tarp jų – smulkiesiems. Trečiasis scenarijus „Kai kurie gali nuveikti daugiau“ patiks ne visiems. Kai kurie? Turimas galvoje papildomas finansavimas iš nacionalinių biudžetų. Matyt, jam pritartų turtingosios ES narės. Be to, būtų siekiama euro zonai priklausančių šalių makroekonominio stabilizavimo.

Ketvirtasis scenarijus vadinasi „Radikaliai keičiama veiksmų kryptis“. Sumažinta parama BŽŪP, daugiau dėmesio skiriama prioritetams, kurių pridėtinė vertė labai didelė. Mažesnės tiesioginės išmokos, parama skiriama tik neturtingiems regionams ir tarpvalstybiniam bendradarbiavimui. Susitelkiama išimtinai į socialinius reikalus, klimato kaitą ir perėjimą prie ekologijos. Saugumui ir gynybai taikomi bendri pirkimai, griežtas migracijos valdymas su sienų kontrole. ES biudžetas finansuojamas iš kitų pajamų šaltinių arba mokesčių. Remiantis penktuoju scenarijumi „Bendromis jėgomis nuveikiama daug daugiau“ parama BŽŪP padidinama. Prioritetas didesnės pridėtinės vertės produktų gamybai, bendra saugumo ir gynybos politika, bendras finansavimas ir pirkimai, o ES biudžetas papildomas iš kitų pajamų šaltinių bei mokesčių. Taigi iš esmės kuriama federacinė valstybė.

Ką apie EK pasiūlymus mano svarbiausia ES ūkininkų organizacija COPA-COGECA?

„Diskusijų apie EK pateiktus dokumentus dar nebuvo, tačiau ji laikosi tvirtos pozicijos jau nuo 2013-ųjų, t. y. siūlo imtis visų galimų priemonių, kad parama BŽŪP nesumažėtų“, – priminė LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė.

ES biudžeto komisaras Güntheris H.Oettingeris pasakė labai atvirai: „Nė vienas ES paramos politikos fondas nėra apsaugotas nuo ES biudžeto apkarpymo.“

Taigi labai tikėtina, kad ES biudžeto komisaro žirklių neišvengs ir BŽŪP, kuri (kartu su sanglaudos fondais) sudaro net 73 proc. visų ES biudžeto išlaidų.

Diskutuosime metus

Kiek laiko diskutuosime ir ar galime tikėtis, kad Briuselį pasieks ir mūsų balsas?

Pasak J.Motiejūnienės, Briuselis tikrai nori sužinoti kiekvienos šalies nuomonę. EK įvertins visus pasiūlymus ir 2018-ųjų vasarą pateiks nuostatą dėl kito ES laikotarpio daugiametės finansinės programos. Taigi diskusijoms skirti vieni metai.

„Pateiktus dokumentus vertėtų perskaityti kiekvienam aktyviam piliečiui, nes tik tokiu atveju jis supras ir galės pasiruošti būsimiems iššūkiams. Pavyzdžiui, ūkininkai turėtų atkreipti dėmesį į EK nuostatą susieti žemės ūkio ir aplinkosaugos problemas“, – pastebėjo J.Motiejūnienė.

Kita vertus, apie ES ateitį konkrečiau bus galima kalbėti tik tada, kai paaiškės, kiek kainuos ES ir Jungtinės Karalystės skyrybos.

Bendroji ar skirtinga politika

Vytautas Rakickas, Telšių r. Lietuvos ūkininkų sąjungos skyriaus pirmininkas

Lietuva iš ES biudžeto paramos gauna gerokai daugiau nei pati įneša, tačiau tai mums neužkerta kelio reikalauti suvienodinti tiesiogines išmokas. Beje, EK pateiktuose dokumentuose kaip tik pasigendu diskusijų šiuo klausimu. Pati sistema vadinama Bendrąja žemės ūkio politika, tačiau iš tikrųjų kol kas ji tikrai ne bendroji, o skirtinga. Iš dokumente nurodytų penkių ES ateities scenarijų vienareikšmiškai atmesčiau antrąjį, kuriame numatoma mažinti paramą, mažiau auginti ir gaminti. Toks pasirinkimas būtų pražūtingas visoms ES šalims, nes pasaulinėje rinkoje nebegalėtume konkuruoti ir iš eksportuotojų taptume importuotojais. Be to, tokiu atveju gerokai išaugtų žemės ūkio ir maisto produktų kainos. Vertindamas tolesnę ES ateitį, manau, kad turėsime galvoti apie glaudesnį visos ES valdymą, bendrą ekonomiką.

Lobizmo įtaka

Arūnas Svitojus, Žemės ūkio rūmų Kaimo reikalų komiteto pirmininkas

Mane džiugina EK siekis finansinę paramą panaudoti lanksčiau. Tai svarbu Lietuvai, kurioje yra daug stambių latifundinių ūkių. Briuselis supranta, kad tokie ūkiai yra iš esmės žalingi žemės ūkio sektoriui ir apskritai valstybei. Jie lyg valstybė valstybėje. Remdami tokius ūkius neišspręsime socialinių problemų, ką jau kalbėti apie tautai svarbius reikalus. Kodėl taip nutiko Lietuvoje, kur yra daug smulkiųjų ūkių? Neabejoju, kad stambieji ūkiai sugebėjo apginti savo interesus pasitelkę lobistus, o smulkiesiems ūkiams pritrūko vienybės. Pasekmės skaudžios, todėl būtų labai gerai, jeigu su ES pagalba išgelbėtume nors tai, ką dar įmanoma išgelbėti.

Iš prognozių apie ES ateitį

• 2025 m. ES gyvens tik 5,5 proc. planetos gyventojų (Azijoje – 61 proc.).
• 2050 m. beveik trečdalio europiečių amžius sieks 65 arba daugiau metų (dabar – apie 20 proc.) ir Europa bus seniausių žmonių žemynas – jau 2030-aisiais vidutinis amžius sieks 45 metus.
• 2030 m. ES 27 su pensijomis susijusios išlaidos išaugs iki 12,4 proc., sveikatos priežiūros išlaidos – iki 7,7 proc., o ilgalaikės priežiūros išlaidos – iki 2,4 proc. BVP.
• 2050 m. ES šalyse vyrai gyvens vidutiniškai iki 82, o moterys – iki 87 metų.
• 2050 m. 80 proc. europiečių gyvens didmiesčiuose bei miestuose ir visi jie norės valgyti.

Šaltinis: Europos Komisija