Prieš keletą metų Kelmės policijos pareigūnai, pradėdami tirti inscenizuotą automobilio vagystę, nė nenujautė, kad automobilio savininkas bus įsipainiojęs ir į kitus nusikaltimus. Iš vienos į penkias bylas išsiplėtojusią istoriją išnarplioję Kelmės kriminalistai – Veiklos grupės viršininkas Ričardas Bracevičius, vyriausiasis tyrėjas Tomas Grigalaitis ir vyresnysis tyrėjas Žydrūnas Apočkinas – 2016 metais buvo pripažinti geriausiais Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate ir pelnė trečiąją vietą „Metų seklio“ konkurse. Atrodė, kad dalis pareigūnų darbo nuėjo perniek, nes Šiaulių apygardos teismas (ŠAT) vagystės inscenizatorių buvo išteisinęs, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija atstatė teisybę.

Automobilį paslėpė

Ikiteisminis tyrimas dėl Kelmės rajono gyventojo Raimondo Jankausko (31 m.) apgaule įgyto svetimo turto ir melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą buvo pradėtas 2015 metais. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad R. Jankauskui dėl gedimo nesisekė parduoti jo senelio vardu registruoto, tačiau faktiškai Raimondui priklausančio automobilio „VW Passat CC“. Automobilis buvo įsigytas 2014 metų rugsėjį ir apdraustas draudimo kompanijoje „PZU Lietuva“ Kasko draudimu, kuriame numatyta kad draudimo kompanija atlygintų pavogto automobilio rinkos kainą. Tai žinodamas R. Jankauskas nusprendė pagudrauti ir iš draudimo bendrovės gauti išmoką.

Jis sutarė su pažįstamu, kad pastatysiąs automobilį prie savo namų, jame palikdamas ir mašinos raktelius. Pažįstamas tariamai pavogs automobilį – nuvarys jį į kitą vietą, o automobilio raktelius įmes į savininko pašto dėžutę. Taip ir buvo padaryta.

Vyras paslėpė automobilį ir vasario 11-osios rytą telefonu pranešė Kelmės policijos pareigūnams, kad esą iš jo sodybos Kakoniškės kaime, esančios Kelmės rajone, pavogta jo mašina. Į telefono skambutį buvo tuoj pat reaguota – į sodybą atvyko policijos pareigūnai. Kadangi toje vietoje, kur stovėjo automobilis, nebuvo nei išdaužtų stiklų, nei batų ar kitokių pėdsakų, tai vyresnysis tyrėjas Ž. Apočkinas, apžiūrėjęs įvykio vietą, perspėjo R. Jankauską dėl atsakomybės už pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Tačiau šis vis tiek tvirtino, kad automobilis jam nežinant dingo naktį iš vasario 10-osios į 11-ąją. Atseit, automobilį pastatęs vasario 10-osios 18 valandą, o kitą rytą, 7 val. 20 minučių išėjęs į lauką, jo neberado.

Išdavė kaladėlės

Po tokio pareiškimo policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, o R. Jankauskas tą pačią dieną apie „vagystę“ informavo draudimo bendrovę, esančią Šiauliuose. Bendrovė ilgai nedelsė ir paskaičiavo, kad kelmiškiui padaryta 11 278 eurų žala ir jau buvo pasiruošusi išmokėti draudimo išmoką, tačiau nespėjo to padaryti, nes policijos pareigūnai pranešė draudimo bendrovei, kad pranešimas apie automobilio vagystę – melagingas.

Pradėjus tyrimą Kelmės kriminalistams iš karto kilo įtarimų, kad automobilio savininkas gudrauja. Kai pareigūnai atvažiavo į Kakoniškes, kartu su automobilio savininku buvo ir šio draugas K. R. Vyrai teigė, kad dieną prieš vagystę jie kartu keitė to automobilio galinių ratų stabdžių kaladėles. Kadangi pareigūnams jau buvo kilę įtarimų apie galimą sukčiavimą, jie į tokias kalbas žiūrėjo kritiškai ir abu vyrus nusprendė apklausti vienu metu, tačiau atskirai. Tuomet ir paaiškėjo, kad draugai nusikaltimą suplanavo ne iki smulkmenų ir suklupo atsakydami į paprasčiausią klausimą: kur buvo pirktos remontuojamo automobilio stabdžių kaladėlės? Vyrų nurodytos aplinkybės akivaizdžiai skyrėsi ir tapo aišku, jog pareigūnų įtarimai pildosi.

Pripažino kaltu

Sulaikius R. Jankauską, jis ilgai nesispyriojo ir priremtas įrodymų pripažino, kad jokios automobilio vagystės nebuvo, o apie padarytą nusikalstamą veiką pranešė, siekdamas gauti draudimo išmoką. Prokuroras, nusprendęs, kad vėliau R. Jankauskas gali atsisakyti duotų parodymų, nusprendė kalti geležį, kol ji dar karšta ir kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją. Šiai teisėjai R. Jankauskas dar kartą pakartojo, kad automobilio vagystę jis išsigalvojęs.

Kaip manė prokuroras, taip ir buvo. Išleistas iš areštinės ir grįžęs į namus R. Jankauskas jau ėmė kurpti versijas, kaip iš tos balos, į kurią įkrito, išbristi sausam. Jis kaltino pareigūnus, kad šie, atseit, neleidę jam laisvai pasirinkti advokato, sakė, kad prisipažindamas buvo tokios psichinės būsenos, dėl kurios negalėjęs suprasti savo veiksmų. Žodžiu, teisme atsisakė savo ankstesnių parodymų ir kaltės nepripažino. Tačiau tyrėjas Ž. Apočkinas ir ikiteisminio tyrimo teisėja, minėtomis dienomis atlikę R. Jankausko apklausas, nenustatė, kad jo elgesys buvo neįprastas, neadekvatus, kas leistų manyti apie prastą jo savijautą ir būtų pagrindas nutraukti apklausas. Beje, ekspertai irgi patvirtino, kad R. Jankauskas už savo veiksmus turi atsakyti.

Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 metų spalio 12 dieną R. Jankauską pripažino kaltu.

Dirbo profesionaliai

Nuteistasis su tokiu nuosprendžiu nesutiko ir surašė apeliacinį skundą. Šiaulių apygardos teismas (ŠAT) patenkino R. Jankausko skundą ir jį išteisino.

Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Paulius Andruškevičius nesutiko su tokiu ŠAT sprendimu ir pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, pirmininkaujama teisėjo Vytauto Masioko nustatė, kad ŠAT atliko įrodymų tyrimą, kurio metu esminių papildomų aplinkybių nenustatė, tačiau surinktus įrodymus įvertino priešingai nei pirmosios instancijos teismas – padarė išvadą, kad Kelmės rajono apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, ir todėl padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Tačiau LAT nuomone, kaip tik Kelmės rajono apylinkės teismo teisėjai dirbo profesionaliau ir kruopščiau ir viską atliko teisingai. Todėl LAT tenkino prokuroro skundą ir R. Jankauskui paliko galioti Kelmės apylinkės teismo nuosprendį be jokių pakeitimų: nuteisti 3 metų laisvės atėmimo bausme, ją atidedant 2 metams.

Beje, visi teisiamieji turi prisiminti, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų įrodomoji reikšmė išlieka net ir tada, kai asmuo teisminio nagrinėjimo metu jų nepatvirtina.

Rado plantaciją

Šioje byloje taškas jau padėtas. LAT sprendimas galutinis ir neskundžiamas. O štai Kelmės policijos pareigūnai, pradėję tirti automobilio vagystės inscenizavimą, ištyrė dar kelis nusikaltimus. Tęsiant tyrimą gauta duomenų, kad R. Jankauskas kartu su K. R. ir kitais bendrininkais gali neteisėtai disponuoti narkotikais. Operatyvinėmis priemonėmis buvo išsiaiškinta, kur auginamos kanapės ir vieną dieną K. R. namas Kelmėje buvo tiesiog šturmuotas. Pasitelkę į pagalbą ugniagesius, policininkai įsiveržė į namo vidų ir čia surado tai, ko ieškojo. Pirmajame namo aukšte, du šiltnamius primenantys kambariai, pilnai buvo prisodinti kanapių augalų. Ekspertai patvirtino, kad namuose buvo rasta 3,791 kg kanapių.

Kratos buvo atliktos ir kitose vietose. Pas R. Jankausko tėvus buvo rasta 40 litrų naminės degtinės. Įtarimas padarius nusikalstamą veiką, pareikštas R. Jankausko motinai. Už tai jai baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta bauda.

Klastojo dokumentus

Tačiau ir tai dar nebuvo pabaiga. Vykdant tyrimo veiksmus, nustatyta, kad nusikaltimų padarymu įtariamas R. Jankausko pažįstamas K. R. turi reikalų ir su asmenimis, užsiimančiais dokumentų klastojimu. Tuomet buvo atlikta krata Kelmės rajono, Šaltenių kaimo gyventojo K. S. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose. Jos metu aptikta profesionali kompiuterinė technika. Standžiuosiuose diskuose buvo rasta apie 70 failų, skirtų dokumentų klastojimui.

Tuoj po to Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išplatino pranešimą, kuriame rašė, kad Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnai išaiškino įtariamuosius, kurie už sutartą piniginį atlygį, galimai padirbinėjusio transporto priemonių dokumentus.

Tęsiant tolesnius veiksmus, padedančius atskleisti suklastotų dokumentų panaudojimo kelią, iš Kelmės rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus buvo paimti pirminiai sunkiųjų keturračių motociklų registracijos dokumentai. Juos ištyrus, specialistai pateikė vienareikšmišką išvadą – pirminiai švediški ir norvegiški transporto priemonių registracijos liudijimai, kurie buvo pateikti pirmą kartą registruojant sunkiuosius keturračius motociklus Lietuvos Respublikoje – netikri. Jų iš viso – 34. Paaiškėjo, jog pateikus suklastotus dokumentus, būdavo išduodami nustatytos formos galiojantys transporto priemonių registracijos liudijimai. Pasitelkus kitų policijos komisariatų pareigūnus, įvairiose Lietuvos Respublikos vietose buvo aptikta 15 Kelmės rajono savivaldybėje registruotų sunkiųjų keturračių motociklų. Nustatyta, kad dešimt keturračių motociklų vogti Skandinavijos šalyse, po vieną – Ispanijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje.

Šiuo metu ikiteisminis tyrimas tęsiamas, įtarimai pareikšti dviem įtariamiesiems: K. S. ir D. V.

Petras KURMELIS