Naudotus automobilius perkantiems Lietuvos vairuotojams svarbiausia yra techninė transporto priemonės būklė. Paklausti, kuo yra nusivylę ar nusiviltų pirkdami mažai naudotą automobilį tiesiai iš savininko arba automobilių turgaus, du iš trijų (65 proc.) tvirtina, kad prastesne automobilio technine būkle, nei jie manė iš pradžių.

Kitos nusivylimo priežastys įsigijus mažai naudotą automobilį, pasak respondentų, yra per didelė sandorio suma (23 proc.), sudėtingas automobilio pirkimo ir perregistravimo procesas (15 proc.) ir galiausiai tai, kad jie neturi galimybės naudotis automobiliu iš karto (12 proc.).

Tai atskleidė reprezentatyvi tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta apklausa, kurioje  dalyvavo 1000 šalies gyventojų nuo 18 iki 74 m.

 „Šiais sudėtingais ekonominiais laikais perkant naudotą automobilį visiškai nesinori jį įsigyti su paslėptais defektais, gendantį, veikiantį nesklandžiai. Tokiu atveju patiriama ir daugiau išlaidų, ir, tikėtina, tenka atidėti jo naudojimo pradžią. Jei priemonę parduoda privatus asmuo arba perkama turguje, tikroji techninė automobilio būklė dažniausiai yra tik pardavėjo sąžinės reikalas“, – komentuoja Izīda Gerkena, tyrimą užsakiusios bendrovės „Moller Auto“ vyriausioji veiklos vadovė Baltijos šalyse.

Dėl augančios infliacijos ir atitinkamai didėjančių kainų, taip pat iššūkių tiekimo grandinėse gyventojai svarsto įvairiausius automobilių įsigijimo būdus – pirkti naują, apynauję ar naudotą transporto priemonę. Mat naujų mašinų tenka laukti ilgai, o naudotų kainos didelės.

Prasta techninė automobilio būklė labiausiai nuviltų vidutines – 1500 eurų – asmenines mėnesio pajamas gaunančius apklausos dalyvius (71 proc.).

Per didelė sandorio suma dažniau nuviltų vienas mažiausių – 151–350 eurų – pajamų gaunančiuosius, sudėtingas pirkimo procesas – nekvalifikuotus darbininkus (30 proc.), o negalėjimas naudotis automobiliu iškart – namų šeimininkes (22 proc.).

Tyrimo duomenimis, perkantys mažai naudotą automobilį beveik pusė apklausos dalyvių yra pasiruošę jam išleisti iki 5 tūkst. eurų. Trečdalis yra nusiteikę skirti 5–10 tūkst. eurų. Kur kas mažiau (13 proc.) sutiktų mokėti 10–15 tūkst. eurų ir tik 7 proc. – daugiau nei 15 tūkst. eurų.

Mažiausiai, maždaug 5 tūkst. eurų, už automobilį linkusios mokėti moterys (52 proc.), vyriausi 60–74 metų tyrimo dalyviai (51 proc.) ir bedarbiai (71 proc.).

Daugiau nei 15 tūkst. už mažai naudotą automobilį yra pasiryžę mokėti 30–39 metų respondentai (11 proc.), studentai (11 proc.) ir didžiausias – 1500 eurų – vidutines asmenines mėnesio pajamas gaunantys tyrimo dalyviai (20 proc.).

VL