Rudenį, padidėjus gyvūnų migracijai, kai prasideda ruja, gyvūnų elgesys pasikeičia – jie tampa ne tokie baikštūs, praranda atsargumą. Tokiu metu gyvūnų atsiranda nenuspėjamose kelių vietose, todėl vairuotojai turėtų būti atidesni, budresni, ypač važiuodami keliu, kuris kerta ne tik mišką, bet ir pievas. O spalis yra tas rudens mėnuo, kuomet susidūrimų su gyvūnais pavojus – didžiausias.

Žuvo du žmonės

Grėsmė susidurti su į kelią įbėgusiu laukiniu gyvūnu ypač padidėja rudenį ir pavasarį, kai gyvūnai rengiasi „tuoktuvėms“ ar migruoja iš vienų ganyklų į kitas, taip pat medžioklės sezono metu. Remiantis draudikų duomenimis, matyti, kad ypatingai išsiskiria du mėnesiai – gegužė ir spalis.
„Šie duomenys rodo, kad gyvūnų pasisaugoti dar atidžiau nei įprasta reikėtų būtent spalio mėnesį, mat tendencijos pasikartoja kasmet. Tai natūralu, nes gyvūnų migracija būtent ir vyksta šiais pavasario ir rudens mėnesiais“, – aiškina Andrius Žiukelis, draudimo bendrovės BTA ekspertizių skyriaus vadovas.

Bendrovės duomenimis, palyginus pirmuosius 8 šių metų mėnesius su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, partrenktų gyvūnų keliuose skaičius išaugo dar ketvirtadaliu. 

„Akivaizdu tai, kad pernai metų statistikai įtakos turėjo pandemija ir sumažėję automobilių srautai keliuose. Tai lėmė, jog gyvūnai drąsiau pasirodydavo važiuojamoje dalyje tiek kaimo, tiek miesto vietovėse. Panašu, kad pandemijos įtaka ir toliau jaučiama, o gyvūnai tampa vis drąsesni, keliuose vis dažniau matomi net ir šviesiu paros metu“, – sako A.Žiukelis.

Aktyvesni tamsoje

Paprastai laukiniai gyvūnai aktyvesni tamsiuoju paros metu, nors, kaip rodo policijos gaunami pranešimai, susidūrimų su gyvūnais įvyksta, galima sakyti, bet kuriuo metu – ir naktį, ir paryčiais, ir dieną, tiek rajoniniuose, tiek krašto ar magistraliniuose keliuose. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad gyvūnai, ypač stirnos, vis dažniau užklysta ir į miestų, miestelių, gyvenviečių gatves.  

Policijos duomenimis, šiemet jau registruota daugiau nei 3 540 eismo įvykių, kai susidurta su gyvūnais. 29-iuose iš jų nukentėjo žmonės: žuvo du žmonės – lengvųjų automobilių vairuotojai, daugiau negu 30 buvo sužeista.

Daugiausia į eismo įvykius patenka stirnų, taip pat neišvengiama susidūrimų su stambesniais gyvūnais – briedžiais, elniais. Šių įvykių padariniai dažniausiai būna sunkesni, jų metu sužalojami arba žūsta žmonės. Policija registruoja ir įvykių su šernais, bebrais, usūriniais šunimis, kiškiais, skrendančiais paukščiais, buvo partrenkti ir į kelią įbėgę naminiai gyvūnai – arkliai, karvės, šunys.

Vairuotojai raginami būti ypač dėmesingi važiuojant užmiesčio keliais, vietovėse, kur kelias kerta miškus ar atvirus laukus, tamsiuoju paros metu, esant rūkui ar darganai, taip pat prisiminti, kad gyvūnų elgesys sunkiai prognozuojamas ir nenuspėjamas, ypač jei juos apakina transporto priemonių žibintų šviesos.
Stirnos ir kiškiai 

Išvengti skaudžių nelaimių galėtų padėti atidumas ir saugus greitis, mat išvengti susidūrimo su į kelią staiga iššokusiu gyvūnu dažnai būna sudėtinga. Todėl būtina vairuoti atidžiai, stebėti kelkraščius, neviršyti leistino greičio ir neignoruoti apie laukinius gyvūnus kelyje įspėjančių ženklų.

„Kelią perbėgus stirnai ar kitam gyvūnui, nereikėtų atsipalaiduoti ir spausti akceleratoriaus pedalo, nes paskui vieną gyvūną netrukus gali išlėkti ir kitas ar net visas būrys. Netinkamas sprendimas – bandyti nuo kelio gyvūną nuvyti garsiniu automobilio signalu ar mirksint šviesomis – gyvūnas gali sutrikti ir pasielgti neprognozuojamai“, – pataria draudimo ekspertas.

Kaip ir kasmet, po automobiliais dažniausiai patenka stirnos: pernai per 8 mėnesius jų partrenkta 113, o šiemet per tą patį laikotarpį – 171. Šiais metais antroje vietoje yra kiškiai – 2021 m. jų partrenkta 19.

Taip pat dažnai partrenkiami šunys, briedžiai, paukščiai, šernai, barsukai, katinai, elniai ir lapės. Kaip ir kasmet didelę statistikos dalį sudaro gyvūnai, kurių nepavyksta atpažinti. 

Norint tokių įvykių išvengti, galima ant automobilio prisitvirtinti ultragarsinius švilpukus, skleidžiančius vėjo keliamą garsą. Ši priemonė itin populiari Skandinavijoje, tačiau visapusės apsaugos negarantuoja, tad, nepaisant visų papildomų apsaugos priemonių, kelyje vairuotojai turėtų išlikti budrūs ir atidūs.

Jei vis dėlto nepavyko išvengti susidūrimo su gyvūnu, reikia skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą. Jei po susidūrimo negyvas žvėris paliekamas ant važiuojamosios kelio dalies, prie jo būtina pastatyti avarinio sustojimo ženklą.