Vairuotojai dažnai mano, kad saugos diržą būtinai reikia segėti tik vairuojant ar sėdint priekinėje sėdynėje, bet sėdint gale jis nebūtinas. Tačiau net jeigu mieste leistinu 50 km/val. greičiu važiuojantis automobilis atsitrenkia į sieną, neprisisegusio keleivio kūnas iš sėdynės išskrenda ir trenkiasi kelių tonų jėga.

Tyrimai keičia nuomonę

Tokioje situacijoje net įprasti automobilyje esantys daiktai tampa labai pavojingi – 1,5 litro talpos vandens butelis tokio smūgio metu virsta 60 kilogramų svorio bomba, o ką jau kalbėti apie keliasdešimt kartų sunkesnį gale sėdintį žmogų. Net ir mobilusis telefonas, atlėkęs iš mašinos galo, gali praskelti galvą.

Galinės sėdynės laikomos saugesnėmis, todėl nemažai žmonių, sėdėdami jose, važiuoja neprisisegę saugos diržų. Dešimtmečius vyravo įsitikinimas, kad pati saugiausia vieta automobilyje yra už vairuotojo sėdynės.

Nuomonę, kad susidūrimo metu galinės sėdynės yra saugesnės nei priekinės, daugiausia lėmė technologinės priežastys – pirmoji smūgio banga tenka automobilio priekiui, kuris yra sparčiai gniuždomas, todėl automobilio salono galinę dalį veikiančios jėgos yra labiau slopinamos, tad sunkių sužalojimų rizika yra mažesnė.

Tačiau JAV greitkelių saugumo instituto (IIHS) atlikta priekinių susidūrimų analizė parodė, kad daugiau nei pusė galinėse sėdynėse sėdėjusių asmenų buvo sunkiau sužeisti nei sėdėję priekyje. Tai nereiškia, kad galinės sėdynės tapo mažiau saugios nei anksčiau – taip yra dėl to, kad pasyviosios saugos sistemos, skirtos apsaugoti priekyje sėdinčius keleivius, tobulėjo sparčiau. Jos apima optimizuotas automobilio kėbulo gniuždymo zonas, oro pagalves ir su jomis suderintus pažangius saugos diržų įtempimo mechanizmus, kurie ne visada būna galinėse sėdynėse.

Išgelbės krėslas?

Dažniausiai pasitaikantis pasiteisinimas, kodėl nesegimas saugos diržas sėdint gale, yra įsitikinimas, kad susidūrimo atveju pavojus gale sėdintiems keleiviams yra nereikšmingas, palyginti su rizika, kuri gresia vairuotojui ir priekyje sėdinčiam keleiviui. Priešais gale sėdinčius yra ne kietas automobilio stiklas, priekinė panelė, o pakankamai minkštos priekinės sėdynės.

Nemažai keleivių tiki, kad smūgio metu užteks ištiesti rankas, atsiremti į priekinę sėdynę ir viskas bus gerai. Nebus gerai – jei 40 ar 50 km/val. greičiu važiuojantis automobilis trenktųsi į kliūtį, gale sėdintis, diržo nesegintis keleivis su baisia jėga trenktųsi į priekinę sėdynę ar net nuskristų į priekį.

Vairuotojas turi įvertinti, kad jei gale sėdintys keleiviai nesegi saugos diržo, tai tas pats, kas ant galinės sėdynės vežti 2 ar 3 bulvių maišus.

Užduotis – sugerti jėgą

Jei keleiviai smūgio metu sėdi ant galinės sėdynės, diržai ne tik sugeria smūgio jėgą, bet ir padeda išvengti smūgio į priekyje esančias sėdynes. Diržų naudojimas kartu su oro pagalve 63 proc. sumažina mirties riziką ir gerokai apsaugo nuo sunkių sužalojimų. Vien tik saugos diržų naudojimas sumažina mirtinų atvejų skaičių beveik 50 proc.

Kaip turi gulėti diržas, kad tinkamai atliktų savo funkciją? Horizontalioji diržo dalis, vadinamasis juosmens diržas, turi būti žemiau pilvo. Tokia diržo padėtis padės išvengti vidinių pažeidimų avarijos metu. Pečių dalis turėtų būti įstrižai per liemenį. Taip užsegtas diržo kūną patikimai prilaikys ne tik staigaus stabdymo, bet ir susidūrimo metu ar apvirtus.

Įvesti privalomą saugos diržų segėjimą sėdintiems gale kilo analizuojant paprasčiausius faktus – susidūrimo atveju į priekį juda ne tik priekyje sėdinčių keleivių kūnai, ant galinių sėdynių sėdintys asmenys irgi juda ta pačia kryptimi ir gali išlėkti pro priekinį stiklą, bet didesnė tikimybė, kad atsitrenks į priekyje sėdinčius žmones, o tokiu atveju traumos neišvengs nei gale, nei priekyje sėdintys keleiviai.

Mažas atstumas

Vairuotojai ir keleiviai dažnai daro prielaidą, kad jei jie nedideliu greičiu važiuoja užstatytose vietovėse arba įveikia nedidelius atstumus, jiems pavojus negresia. Bet net jei vairuojate saugiai, niekada negalite būti tikri, kad kitas eismo dalyvis nesukels susidūrimo. Saugos diržai saugo jus ir jūsų keleivius ne tik tais atvejais, kai patys trenkiatės į kliūtį, bet kai į jūsų automobilį trenkiasi kitas automobilis.

Fizikos dėsniai vienodi visiems eismo dalyviams – neprisisegę saugos diržų, jie susidūrimo metu įgyja tokią energiją, lyg svertų kelias tonas. Daugelis žmonių mano, kad dėl to, jog jie juda nedideliu greičiu, pavojaus nėra. Tai klaidinga prielaida.

Jei 50 km/val. greičiu važiuojantis automobilis atsitrenkia į sieną, neprisisegusio keleivio kūnas iš sėdynės išskrenda ir į kliūtį trenkiasi kelių tonų jėga. Tokioje situacijoje net įprasti automobilyje esantys daiktai tampa labai pavojingi – 1,5 litro talpos vandens butelis tokio smūgio metu virsta 60 kg svorio bomba, o ką jau kalbėti apie keliasdešimt kartų sunkesnį žmogaus kūną.

Gale sėdintys keleiviai visada turėtų suprasti, kad neprisisegę saugos diržų kelia pavojų ne tik sau, bet ir priekyje sėdintiems keleiviams. Smūgio atveju jie tampa gyva raketa, keliančia mirtiną pavojų kitiems keleiviams. Priekyje sėdintys turi įvertinti, kad už nugaros sėdintis keleivis yra labai pavojingas „krovinys“ ir pareikalauti, kad jis prisisegtų saugos diržą.

Kaip viskas vyksta?

Kaip veikia sudėtinga šiuolaikinio automobilio saugos sistema, įskaitant sėdynes, diržus ir oro pagalves? Visa moderni sistema yra kuriama remiantis nesuskaičiuojama daugybe kompiuterinių simuliacijų ir realių susidūrimų bandymų.

Pirmasis saugos elementas yra priekinė sėdynė – šiuolaikiniame automobilyje ji yra tokia, kad keleiviai susidūrimo metu neišslystų iš saugos diržų. Kai jutikliai užfiksuoja susidūrimą, diržo įtempiklis prispaudžia keleivį prie sėdynės, neleisdamas diržui atsipalaiduoti. Taip užtikrinama, kad keleivio kūną iš pradžių prilaikys įtemptas diržas. Tuo pat metu suveikia priekinės oro pagalvės modulis. Saugos diržai ir oro pagalvės – tai suderinta, itin tiksliai veikianti, efektyviai gyvybes gelbstinti sistema. Jei susidūrimo metu keleivį veikianti diržo jėga viršija saugią vertę, mechanizmas leidžia diržui šiek tiek „atsilaisvinti“, kad pernelyg didelė jėga nesužalotų keleivio. Tada būtent oro pagalvė perima į save vairuotojo ir keleivio smūgio jėgą. Oro pagalvės konstrukcija užtikrina atitinkamą oro pagalvės kietumą. Visi aprašyti veiksmai nutinka per neįsivaizduojamai trumpą laiką. Visi saugumo elementai veikia kartu ir labai darniai.

O dabar įsivaizduokite, kad važiuojate gale be saugos diržo. Vietoj oro pagalvės priešais jus yra vairuotojo arba keleivio sėdynės galvos atrama. Jei diržas neprisegtas, tik refleksyviai teliks rankomis remtis į vairuotojo sėdynę. Smūgio metu tikriausiai sversite apie kelias tonas. Ar jūsų rankos tai atlaikys?