Pernai šalyje nutiesta 58,8 km naujų dviračių takų – vos 8 km daugiau nei užpernai. Daugiausia dviratininkams skirtų takų driekiasi Kauno apskrityje – 330 km. Tiesa, pačiame Kaune jų ilgis pernai nesikeitė, o naujų atsirado Birštone, taip pat Kauno bei Raseinių rajonuose, skelbia Statistikos departamentas.

Nors sostinė pristatoma kaip draugiškas dviratininkams miestas, visoje Vilniaus apskrityje dviračių takų 2020 m. pabaigoje buvo 218,5 km, arba tik 12 km daugiau nei 2019 m. pabaigoje. Negana to, ant kai kurių dviračių takų Vilniaus centre pernai vasarą išdygo barai bei lauko kavinės.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba dar 2013 m. buvo palaiminusi dviračių transporto infrastruktūros plėtros programą. Joje numatyta iki 2020 m. dviračių takų tinklą išplėsti dvigubai – nuo 126 iki 238 km. Šiemet sostinės valdžia skelbia planuojanti už 3 mln. eurų nutiesti 14 km naujų dviračių ir pėsčiųjų takų.

Pernai šalies pajūryje buvo nutiesta vos 5 km naujų dviračių takų, o Kretingos rajone dviračių takų tinklą per metus pavyko išplėsti tik 100 metrų ir tai dar ne pati blogiausia žinia dviratininkams.

Jiems skirti takai kai kuriuose rajonuose ar miestuose pernai netgi sutrumpėjo. Taip nutiko Skuode, kur dviračių takų ilgis sutrumpėjo 600 m, taip pat Panevėžio rajone, kur vietoje buvusių 9,4 km praėjusių metų pabaigoje driekėsi tik 8,2 km dviračių takų. Tačiau dviračių takai ypač sutrumpėjo populiariame Druskininkų kurorte – net 4,2 km.

Susisiekimo ministerija iki 2024 m. dviračių takų skaičių žada padidinti 20 proc., bet kol kas net tiksliai nežinoma, kurie takai priklauso valstybei, o kurie – savivaldybėms.