Valstybinės reikšmės keliai Lietuvoje degraduoja: beveik 40 proc. jų yra blogos būklės, 5 800 km plyti žvyrkeliai. Automobilių kelių direkcijos vadovas tvirtina, kad daugiau lėšų skyrus žvyrkelių asfaltavimui, ėmė prastėti magistraliniai ir krašto keliai. Susisiekimo ministerija ketina reformuoti kelių priežiūros finansavimą ir jau kitais metais žada daugiau lėšų savivaldybėms.

Keliai degraduoja

Lopas ant lopo, o lope – skylė. Tokių vaizdų apstu ne tik atokiuose keliuose, bet ir svarbiose magistralėse. Tuo piktinasi ne tik gyventojai – tai akį rėžia ir Susisiekimo ministerijai (SM).

Pasak susisiekimo viceministro Juliaus Skačkausko, Lietuvos kelių infrastruktūros išlaikymas, tenkantis vienam gyventojui, yra vienas didžiausių visoje ES. Ją prižiūrėti sudėtinga, nes vis trūksta finansavimo, lėšos skiriamos nestabiliai, todėl šalies kelių būklė blogėja. Tai atspindi ir statistika – 38 proc. Lietuvos kelių, o tai yra 5 976 km, neatitinka reikalavimų, jie laikomi blogos arba labai blogos būklės. Prastos būklės yra ir daugiau kaip 70 tiltų bei viadukų.

„Važiuojant pastebime, kad ir magistralėse nemažai lopų. Netenkina kelių finansavimas, jis turėtų būti stabilus ir augantis, o dabar kalnelių principu – vienais metais padidėja, kitais sumažėja. Tai atsiliepia ir darbų tęstinumui“, – teigė susisiekimo viceministras.

Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) pernai buvo skirta beveik 590 mln. eurų, o šiemet – per 530 mln. eurų.

J.Skačkauskas minėjo, kad yra problemų ir dėl pačios KPPP: „Biudžetiniais metais nepanaudotos šiai programai skirtos lėšos negali būti perkeliamos į kitus metus. Kitas dalykas – KPPP rezervas, kurio skirstymas gana sudėtingas, politizuotas ir sukeliantis nepagrįstų lūkesčių. Štai šiais metais turėjome paraiškų 110 mln. eurų, bet pats rezervo dydis – tik 19 mln. eurų. Tai reiškia, kad tik kas šešta paraiška galėjo gauti finansavimą.“

Siūlo reformuoti

SM žada keisti kelių išlaikymo finansavimą ir tvarką, Seimui jau pateiktas atitinkamas įstatymas. „Ministerija siūlo įvesti finansavimo modelį, pagal kurį pinigai būtų skiriami trijų metų periodui. Tai reiškia, kad savivaldybės, Automobilių kelių direkcija galės skelbti projektus dviem metams į priekį, pasirašyti kontraktus ir užtikrinti finansavimą. Tokia galimybė ypač svarbi, kai įgyvendinami dideli tęstiniai projektai“, – aiškino susisiekimo viceministras.

Jis minėjo dar vieną siūlomą naujovę – atsižvelgiant į savivaldybių poreikius bei prašymus įvedama galimybė KPPP lėšomis finansuoti privačios ir viešosios partnerystės projektus. Dar vienas siūlymas savivaldybėms – jos turės patvirtinti aiškią tvarką, kurioje būtų numatyta finansuojamų projektų prioritetinė eilė, ji turės būti skelbiama viešai.

38 proc. Lietuvos kelių, o tai yra 5 976 km, neatitinka reikalavimų, jie laikomi blogos arba labai blogos būklės. Prastos būklės yra ir daugiau kaip 70 tiltų bei viadukų.

Valstybei svarbiems vietinės reikšmės keliams būtų skiriama iki 9 proc. programos lėšų. „Apvažiavę regionus ir atlikę konsultacijas pamatėme, kad yra tokių situacijų, kai savivaldybės negali finansiškai sutvarkyti vietinės reikšmės tranzitinių kelių. Bet tie keliai svarbūs visai kelių sistemai, tad bus galimybė gauti jiems finansavimą“, – kalbėjo J.Skačkauskas.

Ir svarbiausia – tikimasi, kad įgyvendinus reformą, kuriai turi būti pritarta Seime, kiekvienai savivaldybei skiriamos lėšos kelių tiesimui ir remontui jau kitais metais augs net ir nepadidinus finansavimo KPPP. „Finansavimas savivaldybėms augtų vidutiniškai 20 proc.“ – patikslino susisiekimo viceministras.

Svarbiausia ekonomiškumas

Regionuose gyvenantiems žmonėms pirmiausia rūpi žvyrkelių asfaltavimas. SM šią problemą žada išspręsti per dešimtmetį. Bet tai nereiškia, kad bus išasfaltuoti visi žvyrkeliai. Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktorius Remigijus Lipkevičius aiškino, kad asfaltuojami tik ekonomiškai atsiperkantys žvyrkeliai. Ekonomiškumas pasiekiamas, kai per parą pravažiuojančių automobilių skaičius viršija 120.

Jis pateikė statistikos: 2006–2016 m. buvo išasfaltuota 1 387 km valstybinės reikšmės žvyrkelių, o per 2016–2020 m. – 1 429 km. „Nuo 2016 m. žvyrkelių asfaltavimui iš KPPP buvo skirta vidutiniškai 30 proc., o krašto, magistralinių kelių remontui galėjome skirti tik apie 8 proc. Kokia to pasekmė? Visas kelių tinklas degradavo – 38 proc. valstybinės reikšmės kelių neatitinka keliamų reikalavimų“, – konstatavo LAKD vadovas.

Užsibrėžtas siekis, kad iki 2035 m. žvyrkeliai sudarytų apie 20 proc. viso valstybinės reikšmės kelių tinklo. Dabar yra apie 5 800 km valstybinės reikšmės žvyrkelių.

Ambicijos dėl žvyrkelių

J.Skačkauskas tvirtino, kad ministerija iki 2024 m. nusimačiusi išasfaltuoti beveik 500 km žvyrkelių, iš jų apie 120 km eina per gyvenvietes. Šiemet buvo numatyta išasfaltuoti 163 km, bet tikimasi, kad bus padaryta 10 km daugiau.

Kitais metais suplanuota išasfaltuoti 115 km, 2023 m. – apie 109 km, 2024 m. – beveik 110 km žvyrkelių. Gyventojai džiaugsis, kad bus išasfaltuota 60 km per gyvenvietes einančių žvyrkelių. „Toks tikslas pagal šiandienos finansavimą, jeigu jis didėtų, būtų ambicingesnis“, – patikino susisiekimo viceministras.

„Mes manome, kad įgyvendinus šį planą, kuris yra ant mūsų stalo, neliktų žvyrkelių, kuriuos ekonomiškai racionalu finansuoti, per gyvenvietes. Žvyrkelių liktų, bet tik ten, kur pavieniai namai, jų nėra būtina šiai dienai asfaltuoti“, – sakė J.Skačkauskas.

Jis užsiminė, kad ir turtingesnės šalys, pavyzdžiui, Skandinavijos, neasfaltuoja žvyrkelių šimtu procentų. „Yra kelių, kurie eina per miškus, kur mažas intensyvumas, nėra gyvenamų teritorijų, jie turi likti žvyrkeliais. Tikimės, kad dešimties metų laikotarpyje valstybinės reikšmės žvyrkelių problemą išspręsime. Visi žvyrkeliai, kurie ekonomiškai, socialine prasme turi būti išasfaltuoti, bus išasfaltuoti“, – užtikrino susisiekimo viceministras.

Regionuose keliai dulka

SM beria planus dėl valstybinės reikšmės kelių asfaltavimo. O gyventojams neturi reikšmės, kam tas žvyrkelis priklauso – centrinei ar vietinei valdžiai, svarbu, kad kelias nedulkėtų.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėja ekonomikos ir susisiekimo klausimais Dovilė Sujetaitė sako, kad situacija dėl vietinės reikšmės žvyrkelių, už kuriuos atsakingos savivaldybės, netenkina, nors kelių būklės gerinimas – regioninės politikos dalis. Šiuo metu žvyrkeliai sudaro apie 60 proc. visų vietinės reikšmės kelių ilgio – tai maždaug 40 tūkst. km iš beveik 64 tūkst. km. Prasčiausia padėtis kaimiškose, pasienio savivaldybėse – ten daugiau kaip 70 proc. kelių yra žvyrkeliai.

„Jei norime proveržio, reikia didesnio finansavimo. Pagrindinis šaltinis – KPPP, kažkiek savivaldybės prisideda ir savo biudžeto. Pozityvu, kad planuojama savivaldybėms finansavimą padidinti vidutiniškai 20 proc. Svarbu, kad jis būtų nuoseklus, stabilus ir pastovus“, – kalbėjo LSA patarėja.

Ji pabrėžė, kad savivaldybės pirmumą teikia per gyvenvietes einančių žvyrkelių asfaltavimui. D.Sujetaitės teigimu, LSA pritaria, kad kiekviena savivaldybė turėtų pasitvirtinti prioritetinę eilę, kelių atrankos kriterijus ir tai viešai skelbti, kad gyventojai žinotų, kodėl vieni keliai įtraukiami, o kiti ne. Nemažai savivaldybių tokią tvarką jau yra pasitvirtinusios.

Prioritetų matymas

VL jau rašė, kad šių metų gegužės mėnesį Seime buvo priimta rezoliucija „Dėl žvyrkelių per gyvenvietes asfaltavimo programos“. Joje Vyriausybės buvo prašoma valstybės biudžete numatyti lėšų ir nuo 2022 m. pradėti vykdyti žvyrkelių per gyvenamąsias vietoves asfaltavimo programą.

Valdantieji kritikavo tokią rezoliuciją ir už ją balsavusius pavadino žvyrkelių koalicija. „Gyventojų yra visur: ir mažose gyvenvietėse, ir prie Kauno, Vilniaus. Čia yra šimtai tūkstančių žmonių, pasistačiusių privačius namus, prie kurių nėra net žvyrkelių. Ten nepalyginamai daugiau žmonių, tad kur svarbiau asfaltuoti – per gyvenvietes ar per šiuos gyvenamuosius rajonus?“ – tąkart į didžiųjų miestų priemiesčius dėmesį nukreipė konservatorius Kęstutis Masiulis.

Jis kvietė susidėlioti prioritetus ir asfaltuoti ten, kur daugiau važiuojama. „Štai statistiniai duomenys: Panemunėje gyventojų sumažėjo 51 proc., Naujojoje Akmenėje – 47 proc., Ventoje – 44 proc., Varniuose – 54 proc. ir taip toliau“, – mirštančių regionų nekrologą skaitė K.Masiulis ir padarė drąsią išvadą, kad tiems, kurie pasirašė dokumentą dėl žvyrkelių asfaltavimo provincijoje, trūksta strateginės vizijos.