Apie du trečdaliai šalies vairuotojų linkę viršyti greitį, o greitį mėgstantys vairuotojai labiausiai bijo policijos, bet ne galimos avarijos. Tai atskleidė Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) užsakymu „Spinter tyrimai“ kovo mėnesį  atlikta gyventojų apklausa.

Tyrimo metu buvo apklausta daugiau kaip tūkstantis 18–75 metų vairuotojų. Didžioji dalis (37 proc.) apklaustųjų turi didesnę kaip 20 metų vairavimo patirtį.

Net 70 proc. apklaustų vairuotojų nurodė, kad yra linkę viršyti greitį miestuose ir gyvenvietėse, o užmiestyje šis rodiklis dar didesnis: čia greičio pedalą stipriau nuspaudžia 75 proc. šalies vairuotojų.

Tyrimo duomenimis, 40 proc. greitį viršijančių vairuotojų visiškai savimi pasitiki: jie dėl nieko nenuogąstauja ir mano puikiai valdantys situaciją. Ketvirtadalį (26 proc.) greitį viršijančių vairuotojų  jaudina gresianti piniginė bauda, o 23 proc. jų  baiminasi dėl galimo eismo įvykio ir pasekmių.

Dar 9 proc. vairuotojų kelia nerimą galimas vairuotojo pažymėjimo netekimas, o 2 proc. – automobilio sudaužymas.

„Šiuo tyrimu siekėme išsiaiškinti, kaip vairuotojai traktuoja saugų ir leistiną greitį,  kaip dažnai jie linkę viršyti greitį, o svarbiausia –  kodėl. Tyrimas atskleidė, kad greitį viršyti linkusi absoliuti dauguma vairuotojų, tačiau labiausiai stebina, kad šio veiksmo jie netraktuoja rimtai, nors greitis yra viena pagrindinių tragiškai pasibaigiančių avarijų priežasčių“,  – sako Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Kolendo.

Apklausa parodė, kad leistiną greitį viršyti labiausiai skatina apytuštės gatvės – net du trečdaliai (68 proc.) vairuotojų paspaudžia greičio pedalą, kai mažas eismas. Taip pat svarbus veiksnys – geros oro sąlygos: jos paskatina pažeisti Kelių eismo taisykles net 65 proc. apklaustų vairuotojų.  

Trečdalis vairuotojų greitį viršija,  kai labai skuba, 23 proc. – kai mato kitus greitį viršijančius vairuotojus; 19 proc. vairuotojų  greitį viršija užsimiršę ar užsigalvoję.

Absoliuti dauguma (89 proc.) vairuotojų važiuoja mažesniu nei leistina, greičiu esant prastoms oro sąlygoms, blogam matomumui; 43 proc. – kai jaučiasi pavargę, neišsimiegoję ar yra prastos sveikatos; 31 proc. – kai turi laiko ir niekur neskuba; 30 proc. – kai automobilyje yra daugiau keleivių, 19 proc. – kai nori sutaupyti degalų, o 7 proc. – kai būna susinervinę.

Dauguma vairuotojų mano, kad esant palankioms sąlygoms saugus greičio viršijimas mieste yra iki 10 km/h (66 proc.), o  užmiestyje  – iki 20 km/h (85 proc.). Bet kokį greičio viršijimą mieste nesaugiu laiko 13 proc., o užmiestyje – 5 proc. tyrime dalyvavusių vairuotojų.

Vairuotojai išskyrė dvi pagrindines priežastis, skatinančias laikytis leistino greičio: tai stacionarieji ir mobilieji greičio radarai (59 proc.) bei matuojami vidutinio greičio ruožai (58 proc.).

Toliau rikiuojasi kelių policijos patruliavimas (45 proc.), didėjantis vairuotojų sąmoningumas ir gerėjanti eismo kultūra (42 proc.). 37 proc. mano, kad leistino greičio laikytis padeda greičio mažinimo kalneliai, gatvių susiaurėjimas, 33 proc. įvardijo dideles baudas.

Siekdama mažinti eismo įvykių skaičių, LTSA kasmet detaliai tiria ir analizuoja tuos eismo įvykius, kuriuose žuvo žmonės. Norėdama nustatyti tikrąsias įvykio priežastis, pernai  LTSA tyrė 184 eismo įvykius,  iš kurių 115-oje buvo žuvusiųjų.  Nuodugnių tyrimų metu nustatyta, kad 17  eismo nelaimių, kuriose žuvo žmonės, priežastis buvo greitis: 6  atvejais nepasirinktas saugus greitis, o 11 atvejų –  viršytas leistinas greitis.

Daugiau nei pusė (55 proc.) tyrime dalyvavusių vairuotojų mano, jog saugus greitis dažniausiai yra mažesnis nei leistinas greitis; 30 proc. nuomone, leistinas greitis įprastai ir yra saugus greitis; 15 proc. mano, kad saugus greitis dažniausiai yra didesnis nei leistinas greitis.