Palaikyti kelių ilgaamžiškumą – nelengvas uždavinys, priklausantis ne tik nuo darbų kokybės, bet ir nuo itin nepastovaus Lietuvos klimato. Ekspertų nuomone, kelių eksploatavimo laiką galima gerokai pailginti užtikrinant savalaikę techninę priežiūrą ir veiksmingą sunkiųjų transporto priemonių svorio stebėseną.

Mažiausiai 20 metų

Visuotinai priimta, kad be didesnio remonto keliai turėtų būti tinkami naudoti bent 20 metų, bet vandens, šalčio ir sunkiasvorio transporto apkrovų poveikis gali smarkiai sutrumpinti šį laikotarpį.

AB „Kelių priežiūra“ generalinio direktoriaus Audriaus Vaitkaus teigimu, nesvarbu, ar tai nuošalesnis, ar pagrindinis kelias, be remontų jis turi būti tinkamas eksploatuoti mažiausiai 20 metų.

„Žinoma, kiekvienas statinys projektuojamas taip, kad tarnautų kuo ilgiau. Tačiau kelio naudojimo laikotarpį nulemia jo paskirtis, reikšmė ir finansinės statytojo galimybės. Taisyklės apibrėžia, kad naujų valstybinės reikšmės kelių projektinis naudojimo laikotarpis yra ne mažesnis kaip 20 metų, o automagistralių ir greitkelių – 30 metų“, – aiškina A.Vaitkus.

Ekspertas priduria, kad nesurištieji pagrindo konstrukciniai sluoksniai, pavyzdžiui, skaldos pagrindas, turi būti projektuojami ir statomi taip, kad tikėtinas naudojimo laikotarpis būtų nuo 50 iki 70 metų, o žemės sankasos – ne mažiau kaip 100 metų.

Kelio priešas – svoris

Anot „Eurovia Lietuva“ technikos ir aplinkosaugos vadovo Zigmanto Pervenecko, didžiausi kelių priešai, sutrumpinantys jų ilgaamžiškumą, yra trys esminiai veiksniai: vanduo, šaltis ir transporto apkrovos. „Jei bent vieną iš šių veiksnių eliminuotume, kelio naudojimo laikotarpį pailgintume kelis kartus. Deja, prieš klimato sąlygas esame bejėgiai, o transporto apkrovų nepanaikinsime, nes tada paties kelio paskirtis prarastų prasmę“, – sako Z.Perveneckas.

Eksperto nuomone, kelių priežiūroje kritiškai svarbu tinkamai valdyti transporto apkrovas ir tai kontroliuoti. „Ilgalaikė statistika kelia susirūpinimą – ašinės leistinosios apkrovos ir bendrosios leistinosios masės viršijimas eksponentiškai pagreitina konstrukcijų susidėvėjimą ir irimą. Tai ypač pastebima žemesnės kategorijos keliuose, kur konstrukcijų projektavimo atsargos koeficientai, kaip ir kitose ES šalyse, yra sumažinti siekiant greičiau asfaltuoti kelių tinklą mažesnėmis sąnaudomis“, – teigia Z.Perveneckas.

A.Vaitkaus nuomone, kelius itin žaloja viršijamos apkrovos. „Normatyvai apibrėžia, kad Lietuvos keliais be apribojimų gali judėti 40 t masės su kroviniu vilkikai, kurių varančiosios ašies apkrova negali viršyti 11,5 tonos, o kitos – ne daugiau kaip 10 tonų. Galime įsivaizduoti, kaip karštą vasaros dieną tokie svoriai minko kelią. Tokiais atvejais, kai vilkikai yra perkraunami ir viršija normas, dvi papildomos ašies apkrovos tonos gali padaryti beveik dvigubai didesnę žalą dangai“, – priduria A.Vaitkus.

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko laikosi nuomonės, kad kelius labiausiai dėvi sunkiasvoris transportas. „Vieninteliai būdai su tuo kovoti – plėsti apmokestinamų kelių tinklą, didinti rinkliavą ir griežtinti sunkiasvorio transporto svorio kontrolę. Mano manymu, šio transporto surenkami mokesčiai turi padengti bent dalį tų kelių statybos kaštų ir visas išlaidas, atsirandančias prižiūrint ir palaikant mokamų kelių būklę“, – sako Š.Frolenko.

Priežiūra ir kontrolė

Tikimasi, kad šiemet 19 magistralinių kelių Lietuvoje surinks beveik 100 mln. eurų. Gali pasirodyti nemažai, tačiau už šiuos pinigus turi būti vykdoma 1,7 tūkst. km kelio priežiūra, savalaikis remontas ir defektų prevencija.

„Deja, esamos rinkliavos dydžio ir sunkiasvoriam transportui mokamų kelių kiekio iš esmės pakanka tik priežiūros sąnaudoms padengti, minimaliam remontui ir duobėms užlopyti. Einamasis remontas atliekamas ir kelio danga gerinama iš bendro kelių infrastruktūrai finansuoti skirto biudžeto, kuris mūsų šalies poreikiams yra akivaizdžiai per mažas“, – teigia Š.Frolenko.

Dėl nuolatinės kelių priežiūros svarbos pritaria ir A.Vaitkus. Jo manymu, periodinė priežiūra ir kelių atnaujinimas neretai atsimuša į per mažą finansavimą.

„Dėl nepakankamo finansavimo Lietuvoje turime kelių, kurie be reikšmingesnio remonto naudojami 40 ir daugiau metų. Tai reiškia, kad naudojamės keliais, kuriems nebuvo galimybės laiku atnaujinti dangos sluoksnius ir taip reikšmingai pagerinti jos būklę, pratęsti projektinį naudojimo laikotarpį. Tokie keliai pasenę ne tik fiziškai, bet ir morališkai – tuomet imama riboti greitį, siekiant apsaugoti eismo dalyvius. Be to, seniems keliams kasmet lopyti išleidžiamos reikšmingos sumos“, – teigia vadovas.

Jo nuomone, kita reikšminga aplinkybė pailginti kelio ilgaamžiškumą – nepradelsti vadinamojo tarpremontinio termino. Tai reiškia, kad vėliausiai po 20 metų 3–4 cm storio viršutinis asfalto sluoksnis turi būti pakeistas nauju ir taip kokybiškas naudojimas pratęstas dar 20 metų.

„Be abejo, pirmiausia kelią reikia gerai įrengti. Kuo ankstesnėje stadijoje padaroma klaidų, tuo daugiau jas kainuoja ištaisyti arba su jomis tenka gyventi nuolat patiriant papildomų išlaidų. Tik visų etapų – projektinių pasiūlymų, projekto rengimo, statybos ir priežiūros darbų – kokybiškas atlikimas gali užtikrinti kelio normatyvinę kokybę, ilgą naudojimo laikotarpį, minimalias priežiūros išlaidas“, – sako jis.

A.Vaitkus priduria, kad Lietuvoje situacija gerėja – kelių būklei gerinti nuolat ieškoma įvairiausių novatoriškų sprendimų, investuojama į pažangius įrenginius, metodikas.

„Kelių tiesimo ir priežiūros bendrovės Lietuvoje tikrai nestovi vietoje. Specialistai vertina, kad apsimoka investuoti į pažangesnę, labiau automatizuotą techniką, 3D technologijas ir įrenginius, leidžiančius sumažinti žmogaus fizinio darbo poreikį, tad darbai atliekami efektyviau ir kokybiškiau“, – vardija A.Vaitkus.