Ketinantiems įsigyti naudotą automobilį – ne patys geriausi laikai. Ir taip sumenkusi automobilių pasiūla, kurią lėmė judėjimo ribojimai Europos šalyse, rugpjūtį dar labiau susitraukė dėl visuotinių atostogų Vakarų Europoje. Todėl pastaruoju metu nuperkamos net ir ilgai pas pardavėjus užsistovėjusios mašinos. O ketinantiems įsigyti naudotą automobilį reikėtų luktelėti bent iki rugsėjo antros pusės ar spalio – tuomet naudotų automobilių Lietuvoje turėtų padaugėti.

Dvigubai mažiau

Štai didžiausiame šalyje Kauno automobilių turguje geriausiais laikais pirkėjams būdavo siūloma apie 3 000, o pastaruoju metu – vos apie 1 200 naudotų mašinų.

„Rinka tikrai alkana, žmonės neturi iš ko rinktis, neturi ko pirkti iš pirmų rankų, todėl šiuo metu nuperkami net ir tie „nelikvidūs“ automobiliai, kurie pas pardavėjus užsistovėjo po kelis mėnesius ar net pusmetį. Rugpjūtį siūlyčiau net negaišti laiko automobilio paieškoms, o tai pradėti tai daryti bent jau rugsėjo pabaigoje“, – sako Valentinas Naujanis, Kauno automobilių turgaus vadovas.

Jo įsitikinimu, dabar nėra palankus metas rinkis mašiną, nes labai sumažėjusi pasiūla. Lietuvos rinka yra per maža, kad nuperkamų naujų automobilių kiekis patenkintų naudotų poreikį – vis tiek didžioji dalis naudotų mašinų atkeliauja iš Vokietijos, kuri jomis maitina visą Europą.

Kita vertus, pačioje Vokietijoje dėl judėjimo ribojimų, nuotolinio darbo, mažesnių galimybių išvykti į užsienį žmonės ėmė pardavinėti mažiau mašinų, nes per pastaruosius porą metų jomis nedaug važinėja. Todėl naudotų automobilių rinka nepasipildė tiek automobilių, kiek įprastai.

Dyzeliai niekur nedingo

Skirtingai nei skelbia statistika, V.Naujanis teigia nepastebėjęs, kad pernai būtų sumažėjusi įvežamų dyzelinių automobilių dalis: „Nežinau, ką ir kokiais kriterijais remdamiesi skaičiuoja statistikos žinovai, bet dyzeliniai automobiliai niekur nebuvo dingę. Juk jeigu atsiverstumėte populiariausius Europos automobilių pardavimo tinklalapius, matytumėte, kad iš 1 000 parduodamų automobilių apie 800 yra dyzeliniai. Tai panašia proporcija jie keliauja ir pas mus.“

Statistika skelbia, kad pernai pirmąjį pusmetį į Lietuvą įvežamų dyzelinių automobilių dalis sumažėjo ir sudarė 66,2 proc., o šiemet – jau 71,0 proc.

V.Naujanis skeptiškai vertina valdžios skelbiamus užmojus išguiti dyzelinius automobilius iš rinkos.

„Keista politika, valdžia deklaruoja rūpestį ekologija, bet žmonės perka tai, kas jiems labiausiai apsimoka ir ką leidžia jų piniginė. Be to, pas mus atkeliauja tai, kas siūloma vakaruose, o visi išvedžiojimai yra tik mūsų valdžios iliuzijos. Kaip ir rožinės svajonės, kad rinką užpildys elektromobiliai – jų antrinėje rinkoje beveik nėra, nes labai mažai parduodama pačioje Europoje“, – sako pašnekovas.

Pasak jo, kad po 8–10 metų Vokietijoje galėtume nusipirkti naudotą elektromobilį, turėtų būti nuperkama daug naujų. „Tačiau taip nėra, naujų elektromobilių registracijos skaičiai Vokietijoje, Prancūzijoje ar Belgijoje yra labai maži. Todėl naivu tikėtis, kad po kokių 8 metų galėsime užpildyti mūsų rinką naudotais elektromobiliais“, – įsitikinęs V.Naujanis.

Utopiniai siekiai?

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas net neslepia, kad jo tikslas – „išprašyti dyzelinius automobilius iš mūsų automobilių parko“, o ministerija svarsto ne tik naujus automobilių registracijos bei taršos mokesčius, bet ir akcizų didinimą, draudimą įvažiuoti į didmiesčių centrus dyzeliniams automobiliams.

Aplinkos ministerija nuo praėjusių metų liepos galiojančią automobilių taršos apmokestinimo tvarką ir dabartinį taršos mokestį siūlo keisti dviem mokesčiais. Vienas jų bus mokamas pirmą kartą automobilį registruojant Lietuvoje, antrasis bus kasmetinis naudotojo mokestis. Mokesčių pakeitimai galiotų lengviesiems automobiliams, kurie priklauso fiziniams ir juridiniams asmenims. Naujojo įstatymo projektas rudenį turėtų būti svarstomas Seime.

Pagal parengtą įstatymo projektą skaičiuojama, kad priklausomai nuo taršos, vienkartinis registracijos mokestis gali siekti nuo 115 iki 2 258 eurų, o kasmetinis mokestis už naudojimą – nuo 29 iki 564 eurų.

S.Gentvilas teigė, kad registracijos mokestis keičiamas dėl to, kad valantis Europai pas mus neplūstų taršiausi automobiliai, o gyventojai ir įmonės taip pat būtų motyvuoti pirkti mažiau taršius automobilius. Tuo tarpu kasmetinis taršos mokestis skirtas paskatinti gyventojus jau turimus automobilius iškeisti į mažiau taršius. Dar anksčiau aplinkos ministras kalbėjo, kad 2023 metais benzino ir dyzelino akcizai turėtų būti suvienodinti, o taršesni dyzeliniai automobiliai nebeįleidžiami į miestų centrus.

Tuo tarpu Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius Tomas Grabauskas mano, kad dabartinis pasiūlymas nėra naujas, o svarstant mokesčio modelį nebuvo konsultuotasi su automobilių verslininkais.

Priešingas efektas

Nuo pernai metų liepos 1 dienos Lietuvoje įsigaliojęs automobilių taršos mokestis, turėjęs paskatinti lietuvius persėsti į mažiau taršias transporto priemones, tikslo nepasiekė.

Artūras Mizeras, automobilių skelbimų portalo „Autoplius.lt“ vadovas, teigia, kad žmonės dėl šio įstatymo nepradėjo rinktis gamtą labiau tausojančių automobilių. Pasak specialisto, Lietuvos automobilių parko atsinaujinimo tendencijos išlieka panašios, tad taršos mokestis labiau veikia kaip dar viena rinkliava.

Nuo pernai metų liepos 1 dienos Lietuvoje įsigaliojęs automobilių taršos mokestis, turėjęs paskatinti lietuvius persėsti į mažiau taršias transporto priemones, tikslo nepasiekė.

Anot jo, šis pasirinktas abejotinas mokesčio modelis ne tik neduoda vaisių, bet ir turi aiškų neigiamą poveikį. Toks mokestis tapo tarsi „bebrų užtvanka“, trukdančia natūraliam parko atsinaujinimui, o senų taršių automobilių savininkai tapo įkaitais, kuomet norėdami parduoti ir įsigyti naujesnį automobilį dėl mokesčio turi už tai sumokėti papildomai.

Išanalizavus šių ir praeitų metų automobilių parko duomenis, atsiskleidžia neigiama tendencija – vidutinis automobilio amžius paseno 117 dienų, kai ankstesniais metais matydavome bent menką jaunėjimą. Negana to, priešingai įvedant taršos mokestį keltiems tikslams, nežymiai (0,1 g, iki 173,1 g/km) padidėjo vidutinė šalyje registruoto automobilio CO₂ emisija. Nors toks pokytis ir gali pasirodyti menkas, konservatyviai vertinant vidutinį kiekvieno jų kasmet nuvažiuotą atstumą, tai papildomai į atmosferą išmestos 1 500 tonų CO₂.

Pasak A.Mizero, dabartinėje situacijoje senų taršesnių automobilių savininkai tampa tarsi įkaitais. Norėdami persėsti į mažiau taršų, jie turi sumokėti išpirką taršos mokesčio pavidalu tiek parduodant (per sumažėjusią automobilio vertę), tiek įsigyjant naujesnį.

Daugumai jų apynaujai automobiliai yra finansiškai neįkandami, nors ir norėtųsi padaryti nedidelį atsinaujinimą. Šioje situacijoje jiems tenka priimti sprendimą tiesiog likti su senuoju. Jo nurašymas taip pat nėra patrauklus – tektų tiesiog atsisakyti 1 000–3 000 eurų vertės turto, dar labiau sumažinant galimybes įsigyti mažiau taršų.

Dėl šios priežasties žmogus nusprendžia savo automobilio apskritai neparduoti ir eksploatuoti jį tol, kol gedimo atveju remontas būtų nebetikslingas. Kitaip tariant, žmonės linkę geriau jau važinėti labai taršiu automobiliu tol, kol jis mirs sava mirtimi, negu bandyti jį keisti.

Vertinant vidaus rinkoje pardavinėtus automobilius, atsiveria ryškus neigiamas ryšys tarp sandoriui taikytino taršos mokesčio dydžio ir kiekio pokyčio: atvejais, kai mokestis mažesnis nei 50 eurų, parduodamų automobilių per antrą 2020 metų pusmetį mažėjo 5 proc., o kur taikytas 150–200 eurų mokesčio tarifas – net 32 proc.

„Pastebime tendenciją, kad apynaujų (1–5 metų amžiaus) automobilių sandorių rodikliai išlieka panašūs. Tačiau senesnių (5–15 metų amžiaus) automobilių sandorių skaičius yra sumažėjęs. Negalima teigti, kad mažiau taršių automobilių perkama daugiau. Gal tiesiog labiau taršių parduodama ir perkama mažiau. Panašu, kad tas taršos mokestis tapo savotišku barjeru natūraliam rinkos atsinaujinimui“, – tvirtino pašnekovas. Jis teigia nepastebėjęs, kad senų, taršių automobilių kainos būtų labai sumažėjusios.

Parengė skaičiuoklę

Aplinkos ministerija parengė Transporto priemonės taršos mokesčio skaičiuoklę, kuria naudojantis galima sužinoti, koks automobilio registracijos mokestis bus taikomas pirmą kartą registruojant automobilį, bei koks bus metinis jo naudotojo mokestis.

Naujoje skaičiuoklėje mokesčio dydį gali pasitikrinti ir žinantys savo automobilio CO₂ vertę, ir jos nežinantys. Nežinant automobilio CO₂ vertės gali prireikti nurodyti automobilio masę (kg), pavarų dėžės tipą (mechaninė ar automatinė), variklio galią (kW). Taip pat skaičiuoklė vertina ir įstatymo projekte numatytas lengvatas.

Suvedus skaičiavimui būtinus nurodyti parametrus (degalų tipas, automobilio „Euro“ standartas, CO₂ vertė ir pan.), skaičiuoklė pateiks palyginimą tarp planuojamų mokesčių dydžių nuo 2023 m., kai, tikėtina, mokestis pradės galioti, ir 2025 m., kai nebegalios lengvata naudotojo mokesčiui automobiliams, registruotiems iki 2020 m. liepos 1 d.