Visi žinome, kad automobilių „Pontiac Aztek“, „Fiat Multipla“, „SsangYong Rodius“ dizainas – tikra automobilių dizainerių gėda. Šių automobilių vardai yra garsiai nuskambėję, esame iš jų pasijuokę ar tiesiog nusistebėję. Tačiau iškyla ir daug automobilių kūrėjų klaidų, kurios gal ir ne tokios žinomos, bet ne mažiau įdomios.
BMW fetišas
Tai – tikra blogų dizaino sprendimų klasika. 2000-ųjų pradžioje BMW kompanija svarstė, kuria dizaino kryptimi judėti toliau, nes 1990-ųjų nepaprastai sėkminga kryptis jau buvo išsisėmusi. Šios atsakingos užduoties ėmėsi to meto BMW dizaino padalinio vadovas Chrisas Bangleʼis, prieš tai dirbęs kompanijoje „Fiat“ ir sukūręs dinamiško dizaino automobilius „Fiat Coupe“ ir „Alfa-Romeo 145“.
Negalima sakyti, kad dekonstruktyvizmo stiliaus kryptis pasirinkta klaidingai, nes tuo metu buvo sukurtas puikaus dizaino 5 serijos BMW E60, 6 serijos BMW E63, 1 serijos BMW E87 ir BMW Z4 E85 modeliai. Taip pat buvo suformuotas novatoriškas horizontaliai ištęstas BMW automobilių interjero stilius, madas diktavęs ateinančius 15 metų visoje automobilių pramonėje. Vis dėlto vienas modelis pasižymėjo ne itin didele dizaino sėkme – tai buvo 7 serijos BMW E65.
Grubiai kampuotos ir nepatrauklios automobilio formos buvo tikra elegantiško pirmtako BMW E38 modelio priešingybė.
Kontroversišką kėbulo dizainą „vainikavo“ užpakalinė automobilio dalis, kurioje išsiskyrė ryškiai matomas bagažinės dangtis ir maži kampuose įtaisytai užpakaliniai žibintai. Nenuostabu, kad šis sprendimas buvo nepalankiai sutiktas markės gerbėjų, todėl vos po kelerių metų, kai buvo atnaujintas dizainas, septintuko užpakalinė dalis buvo sėkmingai pakeista.
Be to, BMW kompanija pasiūlė dizaino atnaujinimo komplektus, kuriuos buvo galima sumontuoti į automobilius, gamintus iki atnaujinimo. Kitaip sakant, ji pasiūlė galimybę gana smarkiai pasikeisti jau turimo automobilio dizainą.
Šiandien BMW kompanija vėl ieško dizaino krypties, kaip ir prieš dvidešimt metų. Naujieji 4 ir iX serijos BMW buvo tokio dizaino, kuris sulaukė prieštaringų vertinimų, ir, panašu, BMW vėl bus smarkiai prašovusi su septintos serijos BMW dizainu.
Viskas arba nieko
„Ford“ yra solidi, sėkmės lydima ir ilgą istoriją turinti kompanija. Amerikiečiams visai neblogai sekėsi ir Europoje, o tai buvo unikalus atvejis tarp visų amerikietiškų automobilių gamintojų. Automobiliai „Ford Escort“, „Focus“, „Fiesta“, „Sierra“, „Mondeo“ ne tik buvo gerai parduodami, bet ir paliko ryškų pėdsaką automobilių sporto istorijoje. Savo pėdsaką šioje istorijoje paliko ir „Ford Scorpio“.
1980-aisiais „Ford“ sulaukė sėkmės kompaktiškų ir vidutinio dydžio automobilių segmente, kompanija bandė užkariauti ir prestižinių automobilių rinką Europoje. Tam buvo išleistas automobilis su pretenzingu pavadinimu „Scorpio“. Pirmos kartos „Ford Scorpio“ sulaukė sėkmės, bet toli gražu ne tokios, kokios tikėjosi automobilių industrijos gigantė. Tad dizaineriams buvo iškelta užduotis: „Viskas arba nieko.“
Taip atsirado šis tuomet itin madingos apvalainos formos dizaino „šedevras“. Automobilio kūrėjai manė, kad automobilis atrodo išskirtinai ir novatoriškai, kad jo stilius lenkia laiką. Ko gero, laiką aplenkė kiek per stipriai, nes visi kiti – žurnalistai, kritikai, dizaino srities ekspertai ir paprasti žmonės – buvo nustebę, koks prastas šio automobilio dizainas. Nepatikėsite, bet 1990-aisiais žmonės prie šio automobilio fotografuodavosi – taip jis išsiskyrė iš kitų to meto automobilių. Po šios ne itin garbingos istorijos „Ford“ daugiau ne tik nebegamino „Scorpio“, bet visai atsisakė idėjos užkariauti prestižinių automobilių rinką Europoje.
Honda „transformeris“
1980 ir 1990-aisiais kompanija „Honda“ išgarsėjo puikiais modeliais, pasižymėjusiais ne tik patraukliu dizainu, puikiomis valdymo savybėmis, bet ir novatoriškais techniniais sprendimais. Tai suformavo didelę ištikimų markės gerbėjų armiją visame pasaulyje.
Tačiau XXI a. šiai markei buvo negailestingas – nors ir patikimi, bet nuobodūs ir neišsiskiriantys modeliai „Honda“ nedžiugino gerbėjų. Tad 2016 m., išleisdami jubiliejinės dešimtos kartos modelį „Honda Civic“, kompanijos dizaineriai pasistengė sukurti ką nors išskirtinesnio. Panašu, kad jie tikrai pasistengė.
Negalime sakyti, kad automobilis yra nepatrauklus, tai rodo ir komercinė šio „Civic“ sėkmė. Bet ar „Hondos“ dizaineriai kiek nepersistengė, ypač kurdami modelį „Type-R“? Užuot radus esminę dizaino idėją, buvo sumanyta į automobilį prikišti įvairių aptakų ir oro paėmimo angų, dauguma jų neatlieka jokios funkcijos.
Pabandykime jas suskaičiuoti: viena variklio gaubte, radiatoriaus grotelių viršuje, priekiniame bamperyje per centrą, priekiniame bamperyje šonuose, priekiniame dar labiau šonuose, priekiniuose sparnuose už rato, galiniame bamperyje šonuose didelės, galiniame bamperyje šonuose mažos.
O kur dar aptakai priekinio buferyje apačioje, šonuose ant slenksčių, didžiulis galinis aptakas, vienas einantis per galinio stiklo centrą, kelių tipų oro nukreipimo sparneliai virš galinio stiklo, galinis difuzorius ir trys dujų išmetimo vamzdžiai. Tiesa, viena vieta liko nepaliesta – stoge nėra nė vienos oro paėmimo angos! Kažkas iš „Hondos“ dizainerių neatliko savo darbo.
„Mitsubishi“ elipsės
Dešimto dešimtmečio pabaigoje automobilių inžinierius kuriam laikui buvo apėmusi mada integruoti įvairias geometrines formas į automobilių dizainą. Šiai madai kelią nutiesė „Audi TT“ koncepcinis ir vėliau pirmos kartos serijinis modelis. „Ford“ kompanija šį stilių sėkmingai išplėtojo sukurdama „New Edge“ stilių, kuris itin matomas „Ford Ka“, pirmos kartos „Ford Focus“ ir antros kartos „Ford Mondeo“ modeliuose. Madingą stilių nusprendė adaptuoti ir kompanija „Mitsubishi“ modelyje „Eclipse“. Viskas atrodė logiška – net pats automobilio pavadinimas sufleravo pasirinkti tokį stilių.
Buvo pristatytas trečios kartos „Mitsubishi Eclipse“, kuris tuo metu labai trumpą laiką atrodė novatoriškai, o dabar – patetiškai. Apvalios ir tiesios šio automobilio linijos tiesiog tobulai nedera tarpusavyje, automobilis atrodo nesportiškas. Viduje „Mitsubishi Eclipse“ toks pat nepatrauklus ir pigus, pakaba nesportiška, o varikliai neypatingi.
Keista, kad šis automobilis gavo vaidmenį antroje „Greiti ir įsiutę“ („Fast & Furious“) dalyje. Nors gal ir nieko keista, visi žinome, kad ta dalis buvo tokia pat nevykusi kaip ir ši „Eclipse“. Deja, anksčiau buvęs smagus ir charizmatiškas modelis, dabar tapo liūdnu sparčiai populiarumą prarandančios nebrangių sportiškų kupė rinkos, kuri 2000-ųjų pradžioje visiškai nuslopo, simboliu.
Keistas sprendimas
2000–2007 m. buvo gamintas apvalainų formų kupė stiliaus C klasės „Mercedes-Benz“ modelis, kuriuo siekta konkuruoti su kompaktiškais „Audi A3“, 1 serijos BMW ir 3 serijos BMW „Compact“ modeliais. Automobilis turėjo C klasės „Mercedes“ priekinę dalį, tačiau užpakalinę dalį dizaineriams teko sukurti naują, ir, reikia pripažinti, darbas buvo atliktas gerai, gal net puikiai.
Taigi viskas buvo gerai iki tol, kai 2008 m. „Mercedes“ kompanija nusprendė šį modelį atnaujinti. Automobiliui davė naują CLC pavadinimą, sukūrė naujos C klasės „Mercedes“ priekį. Kadangi šis buvo kampuotų formų, reikėjo ką nors sugalvoti su apvalaina užpakaline dalimi ir prisiderinti prie bendros tuo metu naudotos „Mercedes-Benz“ dizaino linijos. Ir sugalvojo... Apvalainus žibintus reikėjo „paaštrinti“, tad viršutinė jų dalis tiesiog buvo uždengta, vidinė dalis pratęsta ant bagažinės dangčio, ir žibintai tapo beveik tokie kaip ir kitų tuo metu sukurtų „Mercedes“.
Vis dėlto šis paprastas triukas nesuveikė – automobilio užpakalinė dalis labai nedera su visu automobilio dizainu, atrodo neorganiškai ir svarbiausia – labai pigiai. Nenuostabu, kad CLC modelio kompanija daugiau nebegamino.
„Audi“ kuklumas
Ar pastebėjote kiek nedaug mūsų gatvėse važinėja paskutinės kartos „Audi A4“ automobilių? O konkurentų 3 serijos BMW ir C klasės „Mercedes-Benz“ pilnos gatvės. Kaip manote kodėl? Juk „Audi A4“ techniškai nė kiek neprastesnė nei konkurentai, interjere yra „Virtual Cockpit“ prietaisų skydelis, automobilio kokybė, variklių ekonomija neprastesnė nei BMW ar „Mercedes“. Taigi kodėl mes jo neperkame?
Matyt, priežastis banali – kurdami šį „Audi A4“ modelį dizaineriai persistengė su... kuklumu. Šis puikus automobilis yra tiesiog pernelyg kuklus šiandieniam pirkėjo skoniui, be to, turi keletą pasenusių dizaino sprendimų. Vienas tokių – šoninė linija, einanti per visą automobilio šoną. Keistas sprendimas turint galvoje, kad tendencija dabar akivaizdžiai kitokia – arba jokių šoninių linijų (pvz., „Lexus“ modeliai), arba smarkiai išreikštos linijos (pvz., BMW, „Mercedes“, „Infiniti“ modeliai).
Nenuostabu, kad po keleto metų, kai automobilis buvo atnaujintas, ši linija ištaisyta – panaikinta nuo durelių, tik palikta šoniniuose sparnuose. Taip pat pakeista visa automobilio priekinė dalis.