Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vandens gręžinių legalizavimas pakratys pinigines

Seime svarstomos įstatymų pataisos, kurios privers identifikuoti ir suregistruoti visus esamus ir naudojamus vandens gręžinius. Tai papurtys žmonių kišenes – šis procesas pavadintas vandens gręžinių legalizavimu ir už tai numatyta taikyti vienkartinę įmoką, kuri siektų nuo 500 iki 5 tūkst. eurų. Nauja tvarka išaugins ir ūkininkų, ypač gyvulių augintojų, daržininkų, gamybos sąnaudas.

Nori surinkti daugiau mokesčių

Įvertinus neregistruotų gręžinių problemos mastą, teisinio reguliavimo spragas ir atsižvelgus į teismų praktiką sprendžiant mokesčių dydžio už gamtos išteklius ginčus, taikomas sankcijas, parengti Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo ir jį lydinčių įstatymų pataisų projektai.

Juos priėmus būtų suteiktas leidimas Žemės gelmių registre (ŽGR) neregistruotiems vandens gręžiniams įteisinti, nustatyta laikina tokių objektų legalizavimo tvarka, o asmenys vykstant legalizavimo procesui būtų atleisti nuo administracinių baudų ir ekonominių sankcijų už požeminio vandens išteklių naudojimą be leidimo.

Aiškinamajame rašte nurodoma, kad vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo ir ŽGR nuostatais visi gręžiniai turi būti registruoti ŽGR, tačiau dalis gręžinių dėl įvairių priežasčių yra neregistruoti, kiti registruoti, tačiau neturintys sistemoje nurodyto savininko. Tokie gręžiniai vadinami nelegaliais. Manoma, kad dabar jų gali būti apie 30 tūkst., iš jų bešeimininkių – 11 727. Jei požeminio vandens išgavimui reikalingas leidimas, ŽGR neregistruoto gręžinio savininkas jo gauti negali, vadinasi, negali naudoti požeminio vandens išteklių. Kol nėra nelegalių gręžinių įteisinimo tvarkos, požeminio vandens ištekliai iš neregistruotų gręžinių išgaunami nelegaliai.

Aplinkosaugos pareigūnai mokestinio patikrinimo metu tokių gręžinių savininkams skiria baudas, taip pat taiko padidinto tarifo mokestį (dauginant iš 10) ir nurodo gręžinį likviduoti. Skaičiuojama, kad iš 30 tūkst. gręžinių apie 6 tūkst. gręžinių savininkų išteklių išgavimui reikalingas leidimas, o per parą iš pastarųjų gręžinių išgaunama 20 m3 požeminio vandens išteklių. Tad galima teigti, kad valstybė praranda apie 600 tūkst. eurų už leidimo išdavimą (vienkartinis mokestis) ir kasmet daugiau nei 4 mln. eurų mokesčių už išgautus požeminio vandens išteklius.

Taikys vienkartines įmokas

Minėtą laikinąjį įstatymą ir jį lydinčius teisės aktus Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) pristatęs aplinkos viceministras Darius Kvedaravičius teigė, kad siūlomi teisiniai sprendimai padės išnarplioti senas problemas.

Vadovaujantis siūlomomis teisės aktų nuostatomis bus įteisinta vienkartinė gręžinio legalizavimo įmoka. Aplinkos viceministras paaiškino, kad ją turės mokėti asmenys, kuriems pagal Žemės gelmių įstatymo nuostatas požeminio vandens išteklių išgavimui reikalingas leidimas. Jis reikalingas tokiais atvejais: jei vanduo išgaunamas vykdant ūkinę komercinę veiklą; jei per parą išgaunama 10 m3 ir daugiau; išimtis žemės ūkiui, jei per parą išgaunama 100 m3 ir daugiau.

Vienkartinių įmokų dydžiai: kai išgaunama iki 10 m3 – 500 eurų, nuo10 iki 100 m3 – 1 tūkst. eurų, nuo 100 m3 ir daugiau – 5 tūkst. eurų.

Vyriausybė iš esmės pritarė parengtiems pakeitimams, tik pasiūlė patobulinimus. Vienas iš jų – nustatyti vienodas sąlygas visiems asmenims, nurodant, kad visi asmenys prieš gręžinio legalizavimo pradžią sumokėtų mokestį. Taip pat siūloma nustatyti, kad nuo vienkartinės įmokos mokėjimo būtų atleisti tik asmenys, kurie nors ir išgavo vandenį iš nelegaliai įrengtų ar bešeimininkių gręžinių, tačiau vadovaudamiesi teisės aktų nuostatomis deklaravo išgautus išteklius ir mokėjo mokesčius pastaruosius 3 metus.

Mokestis nepaskatins legalizuoti

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis komentavo, kad įmokos už gręžinių įteisinimą neadekvačios. Jis siūlytų, kad iš gręžinio sunaudojant iki 10 m3 apie jį pakaktų pranešti savivaldybei ir nemokėti įmokų, o registre, kurį veda Geologijos tarnyba, registruoti, kai sunaudojama daugiau kaip 10 m3 arba vandeniu naudojasi per 50 asmenų. Toks sprendimas atitiktų ir Vandens direktyvą.

Vienas iš įstatymo projektų rengėjų, KRK narys Kęstutis Mažeika sakė, kad tokios įmokos tikrai nepaskatins žmonių legalizuoti gręžinius, gali būti bandoma juos slėpti. Parlamentaras VL paaiškino, kodėl jis laido kritikos strėles įstatymų projektams, kuriuos rengiant pats prisidėjo.

Aplinkos viceministras KRK posėdyje patikino, kad vienkartinių legalizavimo įmokų nesiūloma nustatyti namų ūkio reikmėms išgaunamam vandeniui. Tačiau K.Mažeika tvirtino, kad taip nėra.

„Tai jau antras projektų variantas, kuriame kalbama apie visus vandens vartotojus – ir tuos, kurie sunaudoja iki 10 m3, ir tuos, kurie sunaudoja daugiau. Pirminiame variante vienkartinė įmoka už gręžinių legalizavimą buvo numatyta tik dideliems ūkiams“, – savo kritiką pagrindė KRK narys.

Dalis gręžinių dėl įvairių priežasčių yra neregistruoti, kiti registruoti, tačiau neturintys sistemoje nurodyto savininko. Tokie gręžiniai vadinami nelegaliais. Manoma, kad dabar jų gali būti apie 30 tūkst., iš jų bešeimininkių – 11 727.

Pasak jo, būtų neteisinga reikalauti susimokėti 500 eurų už vandens gręžinių, kur sunaudojama nedaug vandens, įforminimą ar legalizavimą. „Žmonės yra įsirengę tuos gręžinius, ypač daug jų atsirado per pastaruosiuos metus. Iki šiol nebuvo sąlygų, kad vandens gręžinių savininkai turės mokėti kažkokias įmokas atgaline tvarka. Jeigu tokie gręžiniai, iš kurių sunaudojama iki 10 m3, tiesiog būtų įtraukiami į apskaitą, žmonėms tai padarytų. Tai būtų paskata apskaityti vandenį, jį taupyti. Jeigu reikės mokėti 500 eurų, tai kiek už tokią sumą galima nusipirkti vandens. Tai neadekvati įmoka. Dar palyginkime: sunaudojant 99 m3 per parą, vienkartinė įmoka būtų 1 tūkst. eurų, o sunaudojant iki 10 m3 – 500 eurų. Manau, kad tokiems vartotojams įmoka turėtų būti tik simbolinė arba jos iš viso nereikėtų taikyti. Kitaip ši įstatymo nuostata neveiks, pasipils skundai, aplinkosaugininkai važinės tikrinti, žmonės bus kiršinami“, – įsitikinęs parlamentaras.

Vinis į pieno ūkių karstą

KRK narys taip pat konstatavo, kad naujos pataisos, jeigu joms būtų pritarta, taps dar viena vinimi į pieno gamintojų karstą. „Daugiau vandens iš gręžinių sunaudoja ūkininkai, ypač gyvulių augintojai. Gręžinio įforminimo procesas, vienkartinės įmokos padidins pieno gamybos savikainą. Vandens reikia gyvulių girdymui, sistemų plovimui, be kokybiško vandens jie neišsiverčia. Dabar ūkininkai, kurie per parą sunaudoja iki 100 m3, nemoka už vandenį. Įsigaliojus pataisoms, jiems būtų uždėtas skaitliukas. Dar įvertinkime tai, kad žemdirbiai savo lėšomis įsirengė gręžinius. Lietuvoje, kur yra vieni gausiausių gėlo vandens ištekliai, taip elgtis su žemdirbiais būtų nesąžininga“, – kalbėjo K.Mažeika.

Jis pastebėjo, kad apmokestinus gręžinių vandenį ūkininkai rizikuos gyvulius girdyti tvenkinių, upių vandeniu. Tai sukels rizikas gyvulių sveikatai. „Apskaita ir kontrolė iki tam tikros ribos būtų motyvacija žmonėms įteisinti gręžinius ir taupyti vandenį, bet atsiradus tokiems siūlymams, manau, įstatymo tikslai nebus pasiekti“, – teigė KRK narys.

Jonas Sviderskis padetalizavo, kad gręžinio legalizavimas – tai gręžinio paso gavimas, dokumentų tvarkymas, kainuojantis nemažus pinigus. Jis sakė žinantis atvejų, kai žemės ūkio bendrovė už tai sumokėjo iki keliolikos tūkstančių eurų. „Kažkas turės įvertinti gręžinį, apsaugines zonas, paslauga turės būti sertifikuota. Jeigu bus tik išduodami dokumentai, tai realaus įvertinimo nebus. Aplinkos ministerija sako, kad yra keliolika tūkstančių gręžinių, kurie yra žinomi, bet neturi paso. Individualiuose namuose yra dešimtys tūkstančių gręžinių. Per du ar tris metus jų neįmanoma sukontroliuoti ir identifikuoti. Šis antras projektų variantas kelia daug klausimų ir abejonių. Teiksime naujus pasiūlymus, nes kai kurioms žemės ūkio šakoms jis gali būti pražūtingas“, – tikino parlamentaras.

Sumažins baudas

Pagal siūlomas teisės aktų pataisas vandens gręžinių identifikavimas ir įregistravimas turėtų įvykti iki 2023 m. gruodžio 31 d. (Vyriausybė siūlo pratęsti iki 2027 m.). Per šį laikotarpį savivaldybės ar jos kontroliuojamos vandens tiekimo įmonės turėtų perimti kaimo bendruomenių ir kitų asmenų valdomą geriamojo vandens tiekimui reikalingą infrastruktūrą.

Jei susitarti nepavyktų, savivaldybės galėtų sudaryti nuomos, panaudos ar jungtinės nuosavybės sutartis dėl infrastruktūros naudojimo ir paslaugų teikimo.

Taip pat siūloma sumažinti Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatyme požeminio vandens (išskyrus mineralinį vandenį) ištekliams nustatytą koeficientą nuo 10, kuris taikomas dabar, iki 2. Tokiu atveju baudos už nelegalų vandens gręžinio naudojimą būtų indeksuojamas ne dešimteriopai, o tik du kartus.

Prikaupė skolų

VL primena, kad dėl gręžinių ir vandens naudojimo per pastarąjį penkmetį žemdirbiai susidūrė su problemomis, kurias lydėjo sankcijos, šimtatūkstantinės baudos, teismai. Trumpai, kaip jos atsirado. Žinia, kad ūkininkai, ypač gyvulių augintojai, daržininkai, išnaudoja nemažai vandens gyvuliams girdyti, augalams laistyti ir kitoms ūkio reikmėms. Anksčiau žemės ūkio subjektai, kurie per parą sunaudodavo iki 100 m3 gėlo vandens iš savo ar nuomojamoje žemėje esančių gręžinių, mokesčio nemokėjo. Tačiau nuo 2015 m. pabaigos Vyriausybė pakeitė tvarką ir įpareigojo žemdirbius mokėti už vandenį, kai jie per parą sunaudoja per 10 m3. Be to, gręžinius privaloma įteisinti ir įregistruoti. Taip susidaro nemažai išlaidų. Žemdirbių organizacijos kovojo, kad būtų grąžinta buvusi tvarka, ir tai buvo pažadėta padaryti. Tokia situacija tęsėsi kelerius metus, buvo ūkių, kurie elgėsi pagal ankstesnę tvarką, laukdami, kad ji bus grąžinta, ir prikaupė skolų. Aplinkosaugininkai ėmė tikrinti ūkius, kiek sunaudota vandens, kiek už jį nesumokėta, ir raityti nemažas baudas, kurios dar dešimteriopai indeksuotos. Taigi, ūkiai gavo milžiniškas baudas, ginčai persikėlė į teismus.

Tiesa, nuo 2020 m. liepos ūkininkai vėl gali nemokamai sunaudoti iki 100 m3 požeminio vandens per parą gyvuliams girdyti, augalams laistyti ar kitoms reikmėms.

Rekomenduojami video