Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ukmergėje gerokai pagausėjo bedarbių gretos

Užsitęsęs karantinas Lietuvoje gerokai padidino bedarbystę, o Ukmergė bedarbių skaičiumi lenkia bendrą šalies vidurkį.

Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento duomenimis, birželio 1 d. šalyje buvo 203,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų, tai yra 11,8 proc. nuo visų darbingo amžiaus gyventojų. Vilniaus regione, kuriam priklauso ir Ukmergė, buvo 56,7 tūkst., o Ukmergėje – beveik 3 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Tai – net 15,1 proc. nuo rajono darbingo amžiaus gyventojų.

Prieš mėnesį nedarbo lygis nuo visų darbingo amžiaus asmenų šalyje buvo 11,2 proc., Vilniaus apskrityje – 10,4 proc., o Ukmergėje – 14, 2 proc.

Vidutinis nedarbo lygis per paskutinį mėnesį šalyje išaugo 0,6 proc., Vilniaus apskrityje – 0,5, o Ukmergėje – 0,9 proc. Vilniaus apskrityje tai didžiausias pokytis.

Be Ukmergės toks pats rodiklis, 0,9 proc., užfiksuotas Švenčionių ir Šalčininkų savivaldybėse. Šalyje kai kur jis dar didesnis – Tauragės  rajono savivaldybėje ir Lazdijų savivaldybėje siekė net 1,3 proc. Mažiausias pokytis, 0,4 proc., Vilniaus apskrityje per gegužę užfiksuotas Vilniaus miesto ir Elektrėnų savivaldybėse. O, pavyzdžiui, Neringoje jis yra -0,7 proc. Tai reiškia, kad čia nedarbo lygis per mėnesį sumažėjo.

Nedarbo lygis išaugo

Per visą karantino laikotarpį nedarbo lygis mūsų rajone augo. Metų pradžioje jis buvo 11,9 proc., toks pats išliko ir vasarį. Per kovo mėnesį, prasidėjus karantinui, padidėjo iki 12,6 proc., per balandį – 14,2 proc., o per gegužę pakilo net iki 15,1 proc.

Panašus rodiklis, 15,2 proc., paskutinį kartą mūsų rajone fiksuotas 2014 metų kovo mėn.

Pernai mūsų rajone birželio 1 d. vidutinis nedarbo lygis buvo 10 proc. nuo visų darbingo amžiaus žmonių, tai yra 5,1 proc. mažiau nei šiemet.

Darbo jėgos paklausa

Į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius per  gegužės mėnesį šalyje kreipėsi 21,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Tai trečdaliu mažiau negu balandį.

Vilniaus regione į Užimtumo tarnybą per pastarąjį mėnesį kreipėsi 6 244, o Ukmergės skyriuje – 309 darbo neturintys asmenys.

Gegužės mėnesį Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje registruota 21,4 tūkst. darbo pasiūlymų.

Palyginti su 2019 metų geguže, šiemet darbo jėgos paklausa 34,9 proc. mažesnė.

Laisvėjant karantino sąlygoms, palyginus su balandžiu, šalyje augo virėjų, pardavėjų, dažytojų, pakuotojų, statybininkų montuotojų, vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų, grindų ir plytelių klojėjų paklausa.

Užimtumo priemonės

Šalyje 24,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų gegužės mėnesį suteiktas užimtumas, tai yra 87 proc. daugiau nei balandį, bet 10 proc. mažiau negu pernai tuo pat metu.

14,5 tūkst. – tarpininkauta įdarbinant, 0,7 tūkst. – suteiktas remiamas užimtumas per aktyvios darbo rinkos politikos priemones, beveik pusė iš jų įdarbinti suteikus subsidijas. 8,8 tūkst. – pradėjo savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus.

Vilniaus regione gegužės mėnesį įdarbinta 4 tūkst., o Ukmergėje – 200 asmenų.

Kitokio pobūdžio aktyvios darbo rinkos priemonėse pradėjo dalyvauti šalyje 670, Vilniaus apskrityje – 168, Ukmergėje – 18 asmenų.

Mokymai nevyko

Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Ukmergės skyriaus vadovė Edita Mončinskienė sakė, kad karantino laikotarpiu su klientais bendrauta nuotoliniu būdu, jokie mokymai nevyko. Pasak vadovės, didesni skyriai, kaip Vilniaus, turėjo daugiau galimybių darbo nerandančius ir norinčius pakeisti kvalifikaciją ar įsigyti specialybę asmenis siųsti į įvairius kursus. Ukmergės technologijų ir verslo mokykla, į kurią dažniausiai siunčiami norintieji įgyti tam tikrą specialybę, karantino laikotarpiu mokymų nuotoliniu būdu nevedė.

Stabdė veiklą

Pasak E. Mončinskienės, visi skyriaus darbuotojai dirbo nepertraukiamai, nes bedarbių skaičius labai išaugo. Visi, kam buvo fiksuojamos prastovos, kas iki karantino dirbo savarankiškai, o dėl karantino veiklos vykdyti negalėjo, kreipėsi dėl išmokų.

Asmenys buvo registruojami pagal darbdavių pateikiamus dokumentus, patiems gyventojams registruotis nereikėjo. Veiklą stabdė grožio salonai, mažos parduotuvės bei kitos nedidelės įmonės. Pasak vedėjos, darbus stabdė ir kai kurie fabrikai, nors kiti tęsė.

Rekomenduojami video