Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Šiluma kaulų nelaužo, tik tuština pinigines

Prasidėjęs spalis pasveikino subjurusiais orais ir galvos skausmu dėl prasidėjusio šildymo sezono. Tiesa, bent jau kai kurios naujienos džiugina – centralizuotai tiekiamos šilumos ūkis žada mažesnes kainas nei pernai.

Dujos per brangios

Vilniaus rajone gyvenanti Jurgita Lukšėnienė malkomis jau apsirūpino. Jos šeimos 80 kv. m namui  sezonui pakanka apie 15 kub. m malkų. „Pirkome įvairiai malkas – rąstais, kaladėmis ir sukapotas. Labiausiai apsimoka rąstais, bet, suskaičiavus darbo sąnaudas, kai tenka patiems pjauti ir skaldyti, vėlgi tenka pamąstyti, – pasakojo moteris. – Tiesa, perkant rąstais malkų, skaičiuojant kub. m, išeina  daugiau.“

Pernai už 6 kub. m skirtingos medienos malkų  J.Lukšėnienė mokėjo porą šimtų eurų. Šiemet už 6 kub. m beržo kaladžių moteris paklojo 220 eurų. „Apskaičiavau, kad per sezoną – nuo spalio iki balandžio vidurio – šildymas mūsų šeimai atsieina apie 650 eurų, – sakė J. Lukšėnienė. – Iš tiesų tai nemaži pinigai, bet šiuo metu šildytis malkomis, ko gero, vis dėlto yra pigiausia. Įsirengti dujinio šildymo kol kas neplanuojame – būtų per brangu.“

Kaina ir patogumas

Gyventojų nuomonės apklausa, kurią šių metų kovo mėnesį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, parodė, kad namų šildymo būdą gyventojai renkasi atsižvelgdami į du pagrindinius veiksnius: kainą ir patogumą. Didžiuosiuose šalies miestuose daugumos gyventojų butai apšildomi centralizuotai, likusieji naudoja dujinį šildymą (18 proc.) arba kūrena kietąjį kurą – malkas ar anglis (15 proc.). Kitus šilumos šaltinius, pavyzdžiui, elektrą, geoterminį šildymą ar granulių katilus renkasi labai nedidelė gyventojų dalis.

Malkos pabrango

Pasak Tauragės miškų urėdo Roberto Piečios, malkos šį pusmetį pabrango 2–3 eurais už kub. m, arba 10–15 proc. „Kaina tikriausiai šoktelėjo dėl prasidėjusio šildymo, – svarstė urėdas. – Mūsų medienos pardavimui turėjo įtakos ir tai, kad plokščių gamintojai, „Klaipėdos mediena“, AB „Grigiškės“, pirko daugiau medienos, taip pat sezonui ruošiasi ir viešosios įstaigos, vaikų darželiai, mokyklos, ir, žinoma, fiziniai asmenys. Iš tiesų ši rinka nėra prognozuojama, kada malkos brangs, neaišku.“

Urėdo teigimu, tokios tendencijos vyrauja visoje Lietuvoje :„Galbūt kai kurie žmonės kuru pradeda rūpintis tik atšalus, tačiau pabrangimą iš esmės lemia biokuro energetikos plėtra šalyje. Malkas perkančios bendrovės, daugiausia biokuro tiekėjai, turi laikytis pasirašytų sutarčių sąlygų – artėjant žiemos sezonui, privalo sukaupti reikiamus medienos kiekius. Taigi aukcionuose  pasiryžusios sumokėti didesnes sumas nei anksčiau, iki sezono likus daugiau laiko“, – pripažino R.Piečia.

Centralizuota pigo

Pasak Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos  (VKEKK) vadovės Ingos Žilienės, šį rudenį šilumos kaina, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, yra 8 proc. mažesnė.

VKEKK duomenimis, vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina šių metų spalio mėn. buvo  4,84 ct už kWh (be PVM). Palyginti su rugsėju, ji padidėjo 2,54 proc. Per metus vidutinė šilumos kaina sumažėjo 3,97 proc.

Spalį, palyginti su rugsėju, labiausiai šiluma atpigo UAB Šalčininkų šilumos tinklų aptarnaujamiems vartotojams – 11,48 proc. (0,79 ct už kWh, su PVM).

Komisijai patvirtinus naujas bazines kainas ir sumažinus šilumos tiekimo veiklai vykdyti reikalingas sąnaudas, UAB ,,Nemenčinės komunalininkas“ aptarnaujamiems vartotojams šildymas atpigo 11,42 proc.  (0,94 ct už kWh, su PVM), UAB ,,Fortum Joniškio energija“ – 6,86 proc. (0,43 ct už kWh, su PVM).

UAB Mažeikių šilumos tinklų aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina padidėjo 5,36 proc. (0,25 ct už kWh, su PVM).

Palyginti su rugsėju, spalį išaugo nepriklausomų šilumos gamintojų parduodamos šilumos kainos, todėl AB ,,Klaipėdos energija“ aptarnaujamiems vartotojams šiluma brango 9,78 proc. (0,40 ct už kWh, su PVM), AB ,,Kauno energija“ vartotojams – 8,39 proc. (0,35 ct už kWh, su PVM), UAB ,,Vilniaus energija“ vartotojams – 2,61 proc. (0,14 ct už kWh, su PVM), AB ,,Šiaulių energija“ vartotojams kaina nedaug pakito – 0,22 proc. (0,01 ct už kWh, su PVM). AB ,,Panevėžio energija“ šilumos kaina nesikeitė.

Spalį mažiausia šilumos kaina buvo Visagine (3,99 ct už kWh, su PVM), didžiausia – Biržų rajone (8,79 ct už kWh, su PVM). Nors Biržuose 88 proc. šilumai gaminti naudojamo kuro struktūros sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl realizuojamos šilumos kiekio sumažėjimo bei kuro sąnaudų skirtumo, susidariusio dėl faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro kainų.

Rekomenduojami video