Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Šildymo sezoną lydi žūtys liepsnose

Sakoma, nauji metai – nauji lapai. Bet iš tiesų seno kalendoriaus pakeitimas nauju dažniausiai nieko nekeičia – nuplėšiamas paskutinis pasibaigusių metų lapelis nenuneša visų buvusių nelaimių ir tragedijų bei jų grėsmių, nors ir labai to norėtume. O ir pirmasis naujojo kalendoriaus lapelis nėra burtininko lazdelė, kuria mostelėjus toliau būtų tik šviesiau ir šilčiau. Taip ir dėl gaisrų šalyje – tos pačios jų priežastys, tokios pačios skaudžios netektys liūdnai pildo juodąją statistiką.

Per parą žuvo 3 vyrai

Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) suskaičiavo, kad pernai gaisruose žuvo mažiausiai žmonių per 25-erius pastaruosius metus. Tai galėtų džiuginti, jeigu žuvusiųjų gaisruose skaičius nebūtų vis dar toks šiurpus: 2016 metais Lietuvoje kilusių gaisrų aukomis tapo 102 žmonės (2015 m. – 125).

Juodoji gaisrų statistika 2017-aisiais pradėta pildyti naktį iš sausio 1-osios į 2-ąją, kai Lazdijų rajone, Šlavantų kaime, kilęs gaisras pražudė vyrą (69 m.). Nors atskubėjo iškviesti ugniagesiai, tačiau tragiškos baigties nepavyko išvengti. Viena iš spėjamų šio gaisro priežasčių – neatsargus rūkymas.

Tos pačios dienos vakarą kitas gaisras, kilęs Švenčionių rajone, Pabradėje, iškart pražudė dar du vyrus – šios medinės pastogės šeimininką (56 m.) ir jo svečią. Atvykusiems gaisrininkams pirmiausia teko numalšinti įsisiautėjusias liepsnas, o tada iš namo virtuvės buvo išnešti du stipriai apdegę nelaimėlių kūnai.

Ir šiuo atveju viena iš tiriamų gaisro priežasčių – neatsargus rūkymas, neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi. Tai pačios dažniausios tragiškų gaisrų priežastys – pernai dėl to kilo per 30 procentų gaisrų, pasibaigusių žmogaus žūtimi.

Beje, vadinamųjų porinių gaisrų, kai iškart žūsta po 2 ar daugiau žmonių, pernai Lietuvoje buvo net 16 – kilo 12 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 žmones, ir dar 4 gaisrai pražudė po 3 žmones. Užpernai tokių gaisrų buvo 14, panašiai – ir anksčiau.

Tėvų kartu nebuvo

Atsargumo stoka prišaukė ir tragišką gaisrą Pasvalio rajone, Joniškėlyje. Čia sausio 7-osios popietę liepsnos pradėjo viską naikinti mediniame keturių butų name. Tik per plauką išvengta dar didesnės tragedijos daugiavaikėje šeimoje.

Lemiamu momentu bute buvo be suaugusiųjų priežiūros palikti 5 vaikai, kurių vyriausiajam – 12 metų, o jauniausiems dvyniams – po 14 mėnesių. Vaikų motina buvo išėjusi į parduotuvę, o jos sugyventinis, dvynukų tėvas, lankėsi pas savo motiną. Dar vienas moters sūnus moksleivių žiemos atostogas leido pas tėvą Klaipėdoje.

Kai virtuvėje kilo gaisras, 3 vyresnieji vaikai, išdaužę buto langą, iššoko per jį pusnuogiai, basi ir pradėjo šauktis pagalbos. Atskubėjęs kaimynas Sigitas Starta, padedamas kito kaimyno, į liepsnojantį namą įlipo per langą ir spėjo išnešti bei kaimynei perduoti vieną iš dvynukų, kurį bute surado pagal jo klyksmą. Kai S. Starta grįžo į liepsnas ieškoti antrojo dvynuko, šis neberėkė, garso nebuvo girdėti, tad netrukus vyras, graibomas ugnies, į lauką išėjo tuščiomis rankomis. Manoma, kad mažylis tuo metu jau galėjo būti uždusęs nuo dūmų. Vaikelio kūną kambaryje, vaikiškame manieže, surado ir į lauką išnešė jau atvykę ugniagesiai gelbėtojai, pirmiau suskubę išnešti iš buto dar nespėjusį sprogti dujų balioną.

Tik tada namo sugrįžo ir vaikų mama. Ji ir vaikai buvo išvežti į ligoninę. Visi buvo išsigandę, vaikai sušalę (tuo metu lauke spaudė 14 laipsnių šaltis) ir apsinuodiję smalkėmis, susižaloję į išdaužto lango šukes. Padegėlių šeimos tolesniu gyvenimu pasirūpino seniūnijos darbuotojai.

Nustatyta, kad tragediją prišaukė šeimos paauglys berniukas, nutaręs pakurstyti prigesusią ugnį krosnyje – jis, norėdamas užkurti drėgnas malkas, šliūkštelėjo į krosnį benzino. Darė taip, kaip matydavo blogai darant suaugusiuosius...

Ši šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų grupę dėl tėvų įgūdžių stokos, be to, anksčiau būta ir problemų dėl girtavimo. Tačiau pastaruoju metu, kaip tikino socialinė darbuotoja, pora stengėsi tvarkytis, rodė norą gyventi tinkamai.

PAGD duomenimis, vaikų gaisruose žūsta kur kas mažiau nei suaugusiųjų, o būta ir metų, kai per juos nežuvo nė vienas vaikas. Tačiau pernai liepsnos Lietuvoje pražudė 5 vaikus iš visų 102, žuvusiųjų gaisruose, o užpernai – 6 vaikus iš visų 125 žuvusiųjų.

Saugiausi – žemaičiai

Rodos, didžioji dauguma šalies gyventojų yra ne tik pajėgūs suvokti, kokia tragedija gali baigtis kilęs gaisras, bet ir sugeba saugoti savo kasdienybę nuo liepsnų, tačiau ugnis vis dar per dažnai šeimininkauja žmonių būstuose. Tai rodo PAGD kiekvienos paros statistika, liudijanti, kad šalies gaisrininkai kasdien vien į gaisrus išvažiuoja net po 30–50 kartų.

Paskaičiuota, kad 2016 metais Lietuvoje kilo 10 042 gaisrai. Palyginti su 2015 metais, jų sumažėjo 16,4 procentų. Kaip jau minėta, gaisruose pernai žuvo 102 žmonės, o 204 patyrė įvairių traumų. Lyginant su penkerių metų žuvusiųjų per gaisrus vidurkiu (apie 139 žmones kasmet), jų žuvo 26,6 proc. mažiau. Tai pats mažiausias per 25 metus žuvusiųjų gaisruose skaičius.

Daugiau žmonių liepsnos pražudo kaimuose ir nedideliuose miesteliuose – pernai žuvo 64 tokių vietovių gyventojai, o miestuose liepsnos pražudė 38 gyventojus. Daugiausia žmonių pernai žuvo Vilniaus ir Kauno apskrityse – po 27 gyventojus, o mažiausiai – Tauragės ir Telšių (Žemaitija) – po du.

Pagrindinės tragiškų gaisrų priežastys 2016-aisiais buvo šios: 31 gyventojas žuvo dėl neatsargaus rūkymo (2015 m. – 43), 30 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi (26), 11 – dėl pašalinio ugnies šaltinio (12), 9 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų (11).

Dar galima pridurti, kad per gaisrus ugniagesiai pernai išgelbėjo 183 žmones, iš jų 11 – vaikų, taip pat 773 pastatus, 129 transporto priemones, 1046 gyvūnus.

Daugiausia žmonių žūsta kilus gaisrui gyvenamosiose patalpose – pernai taip žuvo 85 gyventojai.

Pavojingas sezonas

Daugiausia gaisrų ir žuvusiųjų juose būna būtent šaltuoju metų laiku, kai įvairiais būdais šildomos gyvenamosios patalpos. Štai pernai sausio mėnesį kilę gaisrai pražudė net 30 žmonių. 2017-ieji ramių metų irgi nežada: per pirmąją sausio dekadą gaisruose žuvo 6 žmonės, o 12 gyventojų patyrė traumų.

Be jau minėtų tragiškų šio sausio gaisrų, dar vienas vyras (41 m.) per gaisrą bute žuvo Kaune, Kalnų gatvėje esančiame daugiabutyje. Nelaimė nutiko naktį, tad ne iš karto buvo pastebėta. Apie antrą valandą nakties gaisrą užgesinę ugniagesiai pranešė manantys, kad šią tragediją prišaukė neatsargus rūkymas.

Skuodo rajone, Aleksandrijos kaime, dienos metu mūriniame name kilęs gaisras pražudė vieną gyvenusią namo šeimininkę (84 m.). Čia liepsnas prišaukė iš netvarkingo buitinių dujų baliono ištekėjusios dujos – dujų balionas sprogo ir beveik sugriovė namą. Sprogimo būta galingo – jis atplėšė ir ūkinio pastato, esančio už 30 metrų, sienas, išdužo kelių gretimų namų langai.

Specialistų teigimu, tokių tragedijų galima išvengti, jeigu gyventojai tinkamai elgiasi su ugnimi, dujų balionais ir šildymo prietaisais. Ugniagesiai gelbėtojai nuolat primena nepalikti be priežiūros besikūrenančios krosnies, įjungtų į elektros tinklą elektrinių šildymo prietaisų, nerūkyti lovoje, nepalikti be priežiūros vienų mažamečių vaikų.

Gaisrininkų teigimu, gyventojai, kuriems kilo kokių nors dvejonių dėl priešgaisrinio saugumo, konsultuojami nemokamai, tik reikia kreiptis į Priešgaisrines gelbėjimo tarnybas savo krašte. Pareigūnai atvyksta į namus, apžiūri ir pataria, teikia pagalbą. Pavyzdžiui, krosnį kurti rekomenduojama 2–3 kartus per dieną ir kūrenti ne ilgiau pusantros valandos. O baigti kūrenti reikėtų ne vėliau kaip 2 valandos iki išeinant iš namų ar prieš einant miegoti. Be to, primintina, kad arčiau nei metro atstumu nuo krosnies esantys daiktai gali įkaisti ir užsidegti.

Beje, ugniagesiai nuolat skelbia, kad nuo gaisro gali išgelbėti dūmų detektoriai, įrengti patalpose. Jie labai greitai pajunta besikaupiančius dūmus ir pradeda „rėkti“. Ugniagesiai dovanoja ir net patys įrengia tokius prietaisus vargingai gyvenančių šeimų namuose. Tačiau, kaip pastebėję ugniagesiai, neretai reikia įrengti šiuos prietaisus tokiems gyventojams ir antrą kartą, nes būna, kad dovanoti dūmų jutikliai... išdraskomi. Spėjama, kad vieni gyventojai juos perleidžia kitiems už butelį alkoholio, o kiti išdrasko vien dėl to, kad kambariuose gausiai rūko ir nebeapsikenčia prietaisų vis skleidžiamo garso...

 

Irena ZUBRICKIENĖ    

Rekomenduojami video