Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Sėja krato ūkininkų kišenes

Nuogąstaujama, kad dėl prastų grūdų ir užsitęsusios javapjūtės daug ūkininkų neparuoš kokybiškos sėklos, gali pristigti ir sėklininkystės įmonių sertifikuotos sėklos. Jau dabar, anot kai kurių sėklų pardavėjų, ji yra išgraibstyta. Žemdirbiai nepatenkinti, kad dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių jie priversti išlaidauti – pirkti brangią sėklą.

Bėdų lavina

Sėklininkystės įmonės šiemet trina rankomis, kad javų augintojai užvertė juos tiek žieminių, tiek vasarinių javų sertifikuotos sėklos užsakymais. Iš tikrųjų sertifikuotos sėklos bumas yra priverstinis. Iki šiol ūkininkai tokia sėkla apsėdavo vidutiniškai vos apie 15 proc. visų pasėlių. Mūsų žemdirbiai sugebėdavo sėklos pasiruošti patys. Jie paprastai įsigydavo nedidelį kiekį sėklininkystės įmonių paruoštos sėklos, ją pasidaugindavo savo ūkyje, valydavo, beicuodavo ir gaudavo vadinamąją ūkinę sėklą. Tokią sėklą naudodavo kelerius metus, paskui vėl atnaujindavo.

Sunki šiųmetė vasara daug kam sujaukė planus. Iki pašarinių suprastėjus grūdų kokybei, grūdams pradėjus dygti varpose, daugelis augintojų prarado viltį pasiruošti geros sėklos. „Apie savo sėklą nėra nė kalbos, nes kuliame pašarinius grūdus. Jų neturime net kur dėti. Ne vienas šilutiškis grįžo iš Tauragės su grūdais atgal, nes jų nepriėmė į elevatorių. Pasirodo, grūdų daigumas viršijo 10 proc. Gal pavyks gyvulininkystės ūkiams parduoti?“ – apie nesibaigiančius vargus kalbėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus vadovas Kęstutis Andrijauskas.

Alytaus rajono žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ javai nukentėjo ne tik dėl kritulių gausos; dalis žiemkenčių iššalo, tad neliko ir sėklos. Bendrovė sertifikuota sėkla paprastai apsėdavo apie trečdalį plotų. Šiemet jos prireiks daugiau.

„Ir iššalo pasėliai, ir sausra juos degino, ir lietūs merkė – visa lavina bėdų užgriuvo mus. Tokių prastų ir sunkių metų jau seniai nebuvo. Javus jau nukūlėme, liko pupos ir, žinoma, vėluoja žiemkenčių sėjos darbai. Kadangi daug javų iššalo, teko pirkti daugiau sėklos iš įmonių“, – atsiduso „Atžalyno“ vadovas Algis Žėkas.

Kosminis kainų skirtumas

Mūsų javų augintojams klijuojama atsilikėlių etiketė, esą jie neperka tiek daug sertifikuotos sėklos, kaip danai, vokiečiai ar kiti ekonomiškai stipresni europiečiai ūkininkai. ES senbuvėse šalyse tokia sėkla apsėjama 50–60 proc. visų pasėlių, o Danijoje – net iki 90 proc. Sėklos pardavėjai tikino, kad sertifikuota sėkla garantuoja nemenką derliaus priedą. Ūkininkų teigimu,  Lietuvoje javų derlius gausėja, tad apie atsilikimą nėra ko kalbėti.

Be to, javų augintojus piktina sertifikuotos sėklos kaina. Jiems atrodo, kad šiemet sėklų pardavėjai, pasinaudoję parankiomis aplinkybėmis, ją dar pabrangino.

„Šiemet tikrai mokėjome brangiau. Iš tikrųjų grūdų supirkimo ir sertifikuotos sėklos kainų skirtumas – kosminis. Už toną kviečių moka 120–150 eurų, o sėkla kainuoja 360 eurų. Tokios išlaidos ne visada atsiperka, todėl apsimoka sėklą ruošti ūkyje“, – konstatavo L.Žėkas.

K.Andrijauskas piktinosi, kad šiemet sėklininkystės įmonių paruošta sėkla kainuoja 4–5 kartus brangiau nei ūkininkams moka už grūdus. „Dabar už toną suprastėjusios kokybės grūdų duoda viso labo 80–90 eurų, o už sėklą užsiprašo 400 eurų. Vienos tonos sėklos užtenka 4 ha. Tai didžiulės išlaidos. Kas beįpirks tokią sėklą?“ – klausė Šilutės rajono ūkininkas.

Rokiškio rajono augalininkystės ūkio savininkas Stasys Jasiūnas sertifikuotą sėklą irgi vadina auksine, todėl ūkinės sėklos pasigamina pats. „Vienas kolega neseniai pirko ir už kilogramą sėklos suplojo 335 eurus be pridėtinės vertės mokesčio, o ekstra klasės kviečių tona kainuoja apie 150 eurų. Daug tokios sėklos tikrai nenusipirksi“, – kolegai pritarė rokiškėnas.

S.Jasiūnas nuogąstauja, kad susietoji išmoka už sertifikuota sėkla apsėtus plotus pateks ne į ūkininkų, bet į sėklininkystės įmonių kišenę.

„Atžalyno“ žemės ūkio bendrovės vadovas čia įžvelgė paradoksą. „Kai parduodame grūdus, kaina nustatoma atsižvelgiant į pasaulines tendencijas, rinką. O kai perkame sėklą, panašu, kad rinka neveikia. Deja, bet su žemdirbiais taip elgiamasi dažnai“, – apgailestavo A.Žėkas.

Poreikis smarkiai išaugo

 Sėklų pardavėjai sako, kad tokio sertifikuotos sėklos poreikio iki šiol dar nėra buvę. Bendrovės „Baltic Agro“ Sėklų grupės vadovas Henrikas Selezenevas patvirtino, kad įmonės sėkla išgraibstyta. „Praktiškai jau visas planuojamas paruošti sėklos kiekis yra užsakytas. Dar nėra taip buvę, kad taip anksti ūkininkai būtų susirūpinę ir tiek daug prašę sėklos“, – teigė sėklomis prekiaujančios bendrovės atstovas.

H.Selezenevas tikino, kad „Baltic Agro“ sėklos nebrangino, ir pridūrė, kad, palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvoje sertifikuota sėkla nėra tokia jau ir brangi. „Tokios sėklos kainą nesunku nustatyti: imama antros klasė kviečių kaina ir dauginama iš 2,3 koeficiento, kuris gal jau penkerius metus nesikeičia. Pavyzdžiui, Danijoje, Vokietijoje šis koeficientas siekia iki 2,8–3,4“, – palygino „Baltic Agro“ Sėklų grupės vadovas.

Jis pabrėžė, kad bendrovė sėklos iš užsienio negabena – paruošia ir parduoda tiek, kiek užauginama Lietuvos sėklininkystės ūkiuose, su kuriais įmonė bendradarbiauja.

Įžvelgia pavojų

Manoma, kad augintojus aktyviau pirkti sertifikuotą sėklą galėjo paskatinti atsiradusi nauja išmoka – susietoji parama už pasėlius, apsėtus sertifikuota sėkla. Pirmoji tokia išmoka žemdirbius turėtų pasiekti kitais metais. Preliminariai numatyta, kad 2017 m. už hektarą bus mokama 16, 2018 m. – 17, 2019 ir 2020 m. – 18 eurų.

Atrodytų, ūkininkai turėtų džiaugtis bet kokiomis išmokomis, kurios įplaukia į jų sąskaitas. Tačiau minėtoji išmoka džiugina toli gražu ne visus. „Tai parama ne ūkininkams, o sėklininkystės įmonėms. Nurėžė žalinimo išmokas tam, kad paremtų sėklų pardavėjus?“ – be užuolankų rėžė S.Jasiūnas.

Jo vertinimu, tokia parama yra nelogiška. „Kiekvieno ūkininko reikalas, kokią sėklą sėti. Kodėl norima paveikti jo pasirinkimą?“ – klausė S.Jasiūnas.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis sutiko, kad sėklų pardavėjai turėtų būti suinteresuoti javų augintojams numatyta nauja išmoka. „Žinoma, jiems bus naudinga, jei ūkininkai pirks daugiau sertifikuotos sėklos. Kita vertus, išmoka gali paskatinti pabranginti sėklą. Turime karčios patirties, kai ūkininkų gauta papildoma parama nuteka verslo įmonėms, pavyzdžiui, pieno sektoriuje. Dabar čia gali būti panaši istorija“, – perspėjo LŽŪBA vadovas.

Išmokų dydis gali keistis

H.Selezenevo vertinimu, džiūgavimai dėl išmokos javų plotams, apsėtiems sertifikuota sėkla, dar ankstyvi. „Kiek žinau, šios išmokos dar nepalaimino Europos Komisija. Lietuva greičiausiai  vienintelė ES nori skirti tokią paramą“, – palaukti sprendimo iš Briuselio siūlė pašnekovas.

Bendrovės „Baltic Agro“ Sėklų grupės vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad išmokos dydis gali keistis. Iš tikrųjų numatyta tik preliminari susietųjų išmokų suma ir dydis už hektarą. ES susietosios paramos už plotą mokėjimo nuo 2017 m. tvarka ir reikalavimai bus nustatyti atskiru žemės ūkio ministro įsakymu.

„Nustatant susietosios paramos sumą įvertintas pastarųjų metų sertifikuotos sėklos naudojimas. Jeigu plotai padidėtų, numatyta išmoka mažėtų. Tad skaičiuoti šią paramą dar anksti“, – teigė H.Selezenevas.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Išmokų už plotus skyriaus vedėjas Antanas Karbauskas ramino, kad dėl susietosios išmokos už sertifikuota sėkla apsėtus plotus nereikia abejoti, nes šiuo atveju EK palaiminimo nereikia. „Mes informavome Europos Komisiją apie savo remtinas susietosios paramos schemas. Jei Briuselyje kils klausimų ar stigs duomenų, turėsime pagrįsti tai, dėl ko buvo suabejota, ir tiek“, – teigė ŽŪM atstovas.

ŽŪM nurodo, kad minėta išmoka bus mokama už vasarinius kviečius, kvietrugius, miežius, avižas, grikius ir žieminius kviečius, rugius, kvietrugius, miežius. Augintojai, kurie norės gauti šią išmoką, jau dabar sėdami žieminius pasėlius privalės išsaugoti visus sertifikuotos sėklos įsigijimo dokumentus ir sėklos pakuočių bei fasuočių etiketes.

Sėklos gali pristigti

ruzgas

Dr. Vytautas Ruzgas, Lietuvos sėklininkystės asociacijos tarybos pirmininkas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas

Sertifikuota sėkla užsėjamų plotų pamažu daugėja, bet ne tiek, kiek norėtųsi. Šiemet sertifikuotos sėklos poreikis smarkiai išaugo, nes dėl ekstremalių javapjūtės sąlygų dalis ūkininkų nepasiruoš savo ūkinės sėklos. Reikia nepamiršti, kad sėklininkystės įmonės paprastai sėklos kiekį planuoja pagal pernykštį poreikį ir šiek tiek numato augimą. Staiga išaugus paklausai, sėklos gali ir pritrūkti. Kol kas žieminių kultūrų sėja tik prasideda, tad sunku įvertinti, kokia bus situacija. Tokie metai pamoko, kad sėklininkystė reikalauja profesionalumo.

Grūdai užteršti 

semaskiene

Dr. Roma Semaškienė, LAMMC Žemdirbystės instituto direktoriaus pavaduotoja eksperimentinei plėtrai, Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja

Šiemet sėklos kokybė yra gerokai prastesnė – ji užsiteršusi įvairiais patogeniniais grybais, dėl nuolatinio lietaus ir užsitęsusios javapjūtės grūdai pradėjo dygti varpose. Kadangi daug mūsų javų augintojų sėklą ruošia savo ūkyje, šiemet prieš sėją svarbu pasitikrinti grūdų daigumą. Reikia turėti omeny, kad grūdų daigumas per dieną ar dvi nenustatomas. Tam reikia bent 12 dienų. Žinoma, šiemet būtina grūdus beicuoti, nes ant grūdų yra daug ligų sukėlėjų. Tokia sėkla bus prasta. Be abejo, prieš beicavimą sėklą reikia gerai išvalyti. Tai – vadovėlinės tiesos, tačiau jos šiemet itin aktualios.

 

Rekomenduojami video