Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Saulės elektrines labiausiai reklamuoja brangstanti elektra

Kad saulė ne tik maloniai šildytų, bet ir generuodama energiją padėtų sutaupyti, norėtų daugelis. Saulės elektrinių Lietuvoje pamažu daugėja, tačiau į jas investuojama vis dar atsargiai. Vieni baiminasi biurokratinių nesklandumų, kitiems tai neįkandama prabanga, o tretiems patogiau pirkti elektrą iš skirstymo tinklų. Tačiau ekspertai įspėja, kad būtent brangstanti elektra taps nemaža paskata domėtis saulės elektrinėmis. Juolab kad pastaruoju metu dauguma šalies gyventojų dairosi į kaimo sodybas, apsigyvena ten, kur yra visos sąlygos įsirengti saulės elektrinę.

Sąskaitos sumažėjo beveik tris kartus

Kai prieš kiek daugiau nei metus Marius Vitauskas nusprendė ant namo stogo įsirengti saulės elektrinę, jo pažįstami tokią žinią priėmė skeptiškai. Vyriškis prisimena kandžias replikas: „Kai kas ir pirštą sukinėjo prie smilkinio. Daug kas klausė, kam man to reikia – juk elektrą galiu pirkti ir dėl to nesukti galvos. Bet pradėjau domėtis aplinkai draugiškesniais sprendimais, saulės energija. Tai tam tikra prasme nemokama energija, tik reikia pastangų ją pasiimti.“

Apsispręsti statytis saulės elektrinę Marių paskatino ir mokėta parama. Į jo sąskaitą sugrįžo apie 3 tūkst. eurų – maždaug pusė visų į elektrinę investuotų lėšų. Sumažėjo ir sąskaitos už elektrą. Anksčiau už elektrą tekdavo pakloti vidutiniškai 60 eurų per mėnesį, o dabar sąskaitos beveik tris kartus mažesnės.

Pasistatė pats

Prieš įsirengiant elektrinę vyriškis pirmiausia atliko būtinuosius stogo remonto darbus. Ir tik po to įrengta 10 kW saulės elektrinė, kuriai parinktas pietinis stogo šlaitas. „Mano darbas susijęs su stogų remontu, gerai nusimanau statybos klausimais, todėl pats ir susimontavau saulės modulius – susitaupė nemažai pinigų“, – sutaupytomis lėšomis džiaugiasi pašnekovas.

Sunkiausia buvo susikalbėti

Prisiminęs visą procesą nuo idėjos iki jos įgyvendinimo, sunkiausiu etapu jis įvardija biurokratines kliūtis, kurios kainavo nemažai laiko. „Buvo sudėtinga komunikuoti su elektros tiekėjais „Ignitis“ ir „ESO“. Pastarieji klausimus stumdėsi tarpusavyje. Negalėjau įsivaizduoti, kad pats sunkiausias etapas bus ne pačios statybos, o galios didinimo klausimas arba jos prijungimas prie tinklo“, – iššūkius prisimena M.Vitauskas.

Pašnekovas atsidūsta prisiminęs ir gautą pamoką bendraujant su elektros tiekėjais. Pirmasis žingsnis prieš elektrinę perduodant elektros skirstymo tinklams – pakelti jos galią: „Taip ir padarėme. Atskiru laišku informavome, kad pasistatėme saulės elektrinę, nurodėme jos galingumą ir pasiteiravome, ar nekils problemų ją prijungiant. Gavome atsakymą, kad dėl to jokių bėdų nebus, prijungimas mums nieko nekainuos. Tačiau kai tapome gaminančiu elektros vartotoju, už prijungimą prie tinklo mūsų paprašė sumokėti apie 5 tūkst. eurų! Pasiteiravus, kokiu pagrindu keičiamos sąlygos, jie patikino, kad ši paslauga mokama. Persiuntus mūsų ankstesnį susirašinėjimą, jiems teko pripažinti klaidą ir prijungti elektrinę nemokamai“, – sunkiai nueitą kelią prijungiant elektrinę prie elektros tinklų prisimena M.Vitauskas.

ES šalys yra numačiusios iki 2020 m. iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminti ne mažiau kaip 20 proc. visos Europoje pagaminamos energijos. Lietuvai iki minėto laikotarpio numatyta pasiekti 23 proc. Šį tikslą Lietuva pasiekė jau 2014 m.

Sniego nebijo

Daug kas baiminasi saulės modulius kelti ant stogo dėl sudėtingos priežiūros: rudenį krinta lapai, žiemą – sniegas. Praėjusią žiemą sulaukėme smarkaus snygio, tad ar saulės elektrinę teko valyti kasdien, ar tiesiog pamiršti, kad ją išvis turime? Pašnekovas tikina, kad per jėgą forsuoti elektros energijos gavybos neverta, nes, tarkime, per visą gruodžio mėnesį elektros pagaminama tik tiek, kiek būtų galima pagaminti per kelias saulėtas gegužės dienas. „Sniego nereikia bijoti. Kam šveisti stogą po kiekvieno sniego? Nuo kovo iki rugsėjo aktyviausiai gaminame saulės energiją, o kitais mėnesiais tiesiog gauname „dovanas“, pagaminami kiekiai nedideli, todėl dėl jų ir „plėšytis“ neverta“, – įsitikinęs M.Vitauskas.

Karšta vasara – ne privalumas

Nors daug kam gali pasirodyti, kad ši vasara buvo tikra svajonė saulės elektrinių savininkams, M.Vitauskas pabrėžia, kad karšti orai saulės moduliams nėra palankūs. Esą jiems per stipriai įkaitus, moduliai nebeatlieka savo funkcijos, jų efektyvumas krenta. Anot pašnekovo, idealios sąlygos saulės energijai gaminti – giedra ar mažai debesuotas dangus ir santūri šiluma (20–22 ℃). Daugiausia elektros energijos pavyko pagaminti šių metų gegužę, birželį ir liepą.

Sutaupo 500 eurų per metus

Klaipėdietis Eugenijaus Gotautas prieš užsikeliant saulės modulius ant stogo tvirtina atlikęs kruopščius skaičiavimus. Susumuota, kiek gi mokesčių kasmet atsieina išlaikant būstą: vanduo, elektra, dujos, komunaliniai mokesčiai. Suma vien už dujas ir elektrą – maždaug 780 eurų. Priimti galutinį sprendimą statyti elektrinę padėjo gauta parama. Eugenijus norėjo galingesnės (10 kW) elektrinės, tačiau teko statyti 7 kW elektrinę, nes didesnė tiesiog netilpo. Ant stogo nugulė 23 moduliai. Jis pasakoja samdęs įmonę, kuri darbus atliko nuo A iki Z, todėl montavimo darbais pačiam rūpintis nereikėjo. Šiandieną elektrinė pilnai patenkina šeimos poreikius, energijos perteklius realizuojamas.

Atsinaujinančią elektros energiją generuojančios saulės elektrinės 2020 m. pagamino 128,8 mln. kWh elektros energijos, arba 41,4 proc. daugiau nei 2019 m.

„Dujų kasyklos savo kieme negalime turėti, o štai saulės elektrinę galėjome susimontuoti ant namo stogo – jo kryptis tam buvo palanki. Paskaičiavome, kad per metus turėtume sutaupyti maždaug 500 eurų. Kadangi gavome paramą elektrinei, nusprendėme ją susimontuoti, nes be paramos šis statinys neapsimokėtų, atsiperkamumas būtų ilgesnis nei suteikiama garantija. O juk visi norime investavę gauti naudos“, – tikina E.Gotautas.

Papildomai šildo namus

Per metus Eugenijus skaičiavo sunaudojantis maždaug 5 tūkst. kWh, tai šeimos biudžetui atsieina maždaug 750 eurų. Energijos perteklių atvėsus orams Eugenijus naudoja namams šildyti. „Turime kondicionierius, su jais galima šildyti ar vėsinti namus. Rudens pradžioje, vėstant orams maloniau grįžti į šiltus namus, tačiau dujinio šildymo jungtis dar nesinori. Tokiu atveju įjungdami šilumos siurblį (oro kondicionierių) naudojame elektros perteklių ir taip sutaupome dujų. Tai mums pagreitina elektrinės atsiperkamumą“, – dėsto vyriškis, skaičiuodamas, kad pagal tai, kiek per pirmuosius naudojimo metus saulės elektrinė pagamino energijos, jos atsipirkti turėtų per 6–7 metus.

Jis įsitikinęs, kad statyti elektrinę be paramos rizikinga, nes jos atsiperkamumas būtų 12–15 metų. Tai ne itin patrauklu, nes reali elektrinės garantija – 10–12 metų.

Nenorėjo gamintojo garantijos

Paklaustas, su kokiais didžiausiais iššūkiais teko susidurti įsirengiant nuosavą saulės elektrinę, Eugenijus šypsosi – sunkumų visai nebuvo. Jis sako nenorėjęs rinktis brangios elektrinės, jam svarbiausia buvo, kad įmonė, parduodanti ir montuojanti ją ant stogo, suteiktų garantiją. „Kitos įmonės sutartyje rašo, kad suteikiama tik gamintojo garantija. Bet juk sugedus įrangai nesikreipsiu į Kiniją ar Vokietiją, nesinori ir vargintis ieškant gamintojų atstovų Lietuvoje“, – teigia savo sprendimu rinktis įmonę, teikiančią garantinį aptarnavimą, patenkintas Eugenijus.

Jis sako, kad atsirado daugiau elektrinių ir ant kaimynų stogų. Pastarieji tik mažesnio galingumo.

Koją pakišo saulės parkas

„Gyvenu mieste, bute, bet elektros sunaudoju, ko gero, kaip smulkus ūkininkas“, – juokaudamas pokalbį pradeda kaunietis Artūras. Jis skaičiuoja šaltaisiais metų mėnesiais išleidžiantis maždaug 100 eurų, mat namuose šildomasi elektriniais radiatoriais, orkaitė ir viryklė – elektrinės, visi kiti prietaisai taip pat nemažai „suvalgo“. „Net vėžliukas terariume turi vandens filtrą, šildytuvą, apšvietimą – ir jam reikia patogumų, – šypteli jis. – Jei gyvenčiau kaime, nebūčiau taip ilgai svarstęs dėl saulės elektrinės. Manau, kad gyvenant šiame amžiuje reikia ieškoti naujovių, gamtai palankesnių sprendimų. Kai iš kolegos išgirdau apie galimybę įsigyti nutolusią saulės elektrinę, iškart užpildžiau paraišką. Šiandien tapau oficialiu nutolusiu elektrą gaminančiu vartotoju. Visas procesas nuo paraiškos užpildymo iki jos prijungimo užtruko daugiau nei metus. Buvau pasirašęs sutartį su vienu iš saulės elektrinių parkų. Problema ta, kad jis dar nebuvo pastatytas, ir kai atėjo laikas priduoti elektrinę, dėl man nežinomų kliūčių jiems to padaryti nepavyko. Prijungimo prie elektrinės terminas buvo nukeltas tris kartus... Už sugaištą laiką parkas man pasiūlė kompensaciją, tačiau dar ilgiau delsti nebenorėjau ir sutartį nutraukiau. Jie man geranoriškai grąžino pinigus, taigi, perėjau į kitą parką, kuriame elektrinės jau veikė. Sugaišau daug laiko, bet privalumas tas, kad šiek tiek sutaupiau pinigų.“

Gyvena Kaune, o elektrinė – Elektrėnuose

Šiandieną už elektrą Artūras nebemoka, jam tereikia susimokėti pasinaudojimo tinklais mokestį. Tai atsieina maždaug 18 eurų.

5 kW nutolusi elektrinė pastatyta Elektrėnų r. Pašnekovas sako, kad turėti nutolusią elektrinę iš dalies patogiau: nereikia jos prižiūrėti, sukti galvą ir rūpintis, kad ant stogo nenulūžtų kieme augantis medis, ar baimintis kitų stichijų. Artūras tikisi, kad įrenginys atsipirks per 7 metus. „Moduliams suteikta 12 metų garantija, o jų efektyvumo garantija (ne mažiau 82 proc.) suteikta 25 metams. Kaip ir daugelis, pasinaudojau parama elektrinei įsigyti. Nematavau šios investicijos vien per finansų prizmę. Manau, kad po keleto metų vis daugiau žmonių norės elektrą gamintis patys. Dauguma mūsų neturi galimybės pasistatyti vėjo jėgainės ar kito alternatyvaus būdo gaminti energiją, todėl saulės energija kol kas pati patraukliausia alternatyva“, – įsitikinęs kaunietis Artūras.

Daug kas baiminasi saulės modulius kelti ant stogo dėl sudėtingos priežiūros: rudenį krinta lapai, žiemą – sniegas. Tačiau nėra būtinybės kasdien tą stogą valyti – mažiau saulėtu sezonu ir taip pagaminama kur kas mažiau elektros.

Saulės energija – kaip pyragas


Paskata pereiti prie saulės elektrinių ir elektrą gamintis patiems bus brangstanti elektra. Elektros rinkos kaina auga, didėja apyvartinių taršos leidimų kaina (juos perka iškastinį kurą deginančios elektrinės), brangsta ir pats kuras. Šiandieną gamtinių dujų kaina istorinėse aukštumose, brangsta anglis. Taip pat bandoma uždaryti galimybes elektros energijai tekėti iš Rytų. Šis politinis sprendimas mažina pasiūlą, tad natūralu, kad tai didina kainą. Natūralu, kad žmonės vis labiau domisi atsinaujinančiais energijos ištekliais. Kiek teko mums daryti apklausą, jų susidomėjimas saulės elektrinėmis sparčiai auga, o tokios energijos vertinimas – labai geras. Tai kaip obuolių pyragas – jis visiems skanus, bet ne kiekvienas gali ar nori jį pasigaminti.

Susidomėjimas saulės elektrinėmis, be abejonės, kyla. Pagrindinis trukdis yra tai, kad ne visi žmonės turi galimybę investuoti į elektrinę, kuri atsiperka per 7–8 metus, čia ir dabar. Taip pat ne kiekvienas gali gauti paskolą iš banko šiuo klausimu. Šiuo metu bandome įtikinti Finansų ir Energetikos ministerijas, kad žmonėms, norintiems įsirengti saulės elektrinę, valstybė suteiktų garantiją jų pasiimtoms paskoloms. Tai neužkirstų kelio žmonėms imti paskolas namų būsto remontui ar vaikų mokslams.

Rekomenduojami video